Melas bendravimo procese
5 (100%) 1 vote

Melas bendravimo procese

ĮVADAS

Ar pamenate pasaką apie naujus karaliaus drabužius? Visi karaliaus pavaldiniai ir miestelėnai žavėjosi puikiu naujai pasiūtu savo vadovo apdaru, nors iš tiesų karalius buvo … nuogas! Kodėl gi žmonės melavo karaliui: norėdami įsiteikti, bijodami jį įžeisti ar aklai patikėję apsukrių siuvėjų melu? Manote, taip būna tik pasakose? Toli gražu! Pasirodo, mes neišgyvename nė vienos dienos, nesumelavę vienas kitam….

Bet kodėl vis dėlto taip dažnai meluojame vienas kitam? Pavyzdžiui meluojame vaikams, kad juos “apsaugotume” nuo kažko nepageidaujamo, skausmingo ar nuo to, ko jie neturėtų žinoti (taip atrodo tėvams). Meluojame sutuoktiniams, kad jų “be reikalo nejaudintume”. Meluojame artimiesiems, irgi lyg nenorėdami jų skaudinti. Beveik visada yla vis tiek išlenda iš maišo, o tada būna tik skaudžiau, prarandamas pasitikėjimas vienas kitu.

Tai kodėl meluojame? Ar todėl, kad vis dėlto nemylime taip smarkiai kitų ir labiau rūpinamės savimi (stengiamės išnešti sveiką kailį)?

Apskritai ką reiškia meluoti – slėpti tikrovę, ją pagražinti ar tiesiog ignoruoti?

Požiūriai į melavimą – kad ir kaip jis yra apibūdinimas – yra labai skirtingi, net prieštaringi. Melavimas laikomas grėsme moralinei visuomenės struktūrai ir melavimas apibrėžiamas kaip socialinis įgūdis. Melavimas užtikrina gero įvaizdžio kūrimą ir melavimas p0ranašauja negailestingo gyvenimo padarinius. Melavimas yra svarbus žmonijos vystymosi rodiklis ir melavimas gali būti rimta emocinė ar psichologinės problema…

JAV Virdžinijos valstijos universiteto psichologė Bella DePaulo drauge su kolegėmis ėmęsi rimtai tyrinėti šį reiškinį, pasiryžo atsakyti daugelį klausimų. Kaip dažnai žmonės meluoja? Ką jie meluoja? Kam, kokiems žmonėms meluoja? Kodėl meluoja? Taigi …..

1. Meluoti – kasdieniška?

Remdamiesi tyrimų rezultatais, psichologai tik patvirtino kadaise F.Nyčės išsakytą mintį, kad melavimas yra gyvenimo sąlyga.

Beveik pusantro šimto amerikiečių (pusė iš jų studentai) visą savaitę vedė dienoraštį, kuriame turėdavo aprašyti visus savo pokalbius su kitais žmonėmis, ypač tuos atvejus, kada ir kam sumelavo. Melavimas tiriamiesiems būdavo apibūdinamas kaip tyčinis mėginimas ką nors suklaidinti. Tik ketinimas ką nors apgauti, jei jis nebuvo įvykdytas, nelaikomas melu. Taip pat melavimu nevadinti ir trumpi formalūs atsakymai ar mandagūs išsisukinėjimai, paklausus, “kaip laikaisi?”. Po savaitės išnagrinėjus žmonių dienoraščius, paaiškėjo štai kas.

Dauguma žmonių per dieną sumeluoja vieną arba du kartus. Per visą savaitę stebėti žmonės apgavo ar melagingai informavo maždaug trečdalį žmonių, su kuriais jiems teko bendrauti. Vyresnio mažiaus žmonės pasako ką nors apgaulinga kas penktame pokalbyje. Studentai sumeluoja pašnekovai kas trečiame pokalbyje. Pasirodo, studentai dažniausiai meluoja savo mamoms – beveik kas antrame pašnekesyje!

Meluojama netgi intymiuose santykiuose, bendraujant su mylimu žmogumi, ypač jei tie santykiai nauji (noras padaryti gerą įspūdį?). Psichologė D.Hollander parašiusi knygą “101 vyrų melas moterims”, pirmąją vietą skiria populiariausiam įsimylėjėlių melui: “Aš tau paskambinsiu”. 1990 metais atlikti tyrimo duomenimis, net 85% jaunų porų melavo vienas kitam apie ankstesnius santykius ar net dabarties “nuodėmes”. 1996 metais atliktas B.DePaulo ir jos kolegų atliktas tyrimas parodė, kad jaunuoliai sumeluoja bent kas trečiame pasimatyme.

Santuokoje toks kasdienis melavimas pasitaiko kur kas rečiau. Bet… sutuoktiniams, regis, tenka pats didžiausias ir skaudžiausias melas – išdavystė ar visiškas pasitikėjimo vienas kitu sugriovimas, kurio pakanka visam likusiam gyvenimui.

2. Meluoti – savanaudiška?

Priežastys, dėl kurių mums tenka kone kasdien apgaudinėti vienas kitą, atrodo, gan paprastos ir … savanaudiškos. Žmonės meluoja, kad gautų geresnį darbą, būtų apaukštinti, geriau įvertinti, kad užsidirbtų daugiau pinigų. Meluoja, kad atrodytų esą geresni nei iš tikrųjų; meluoja, norėdami prisitaikyti ar/ir kam nors įtikti; meluoja ir todėl, kad įgytų daugiau pasitikėjimo (paradoksalu?), kad būtų labiau gerbiami ir mylimi. Dali melo yra sukuriama tik norint išvengti nemalonių situacijų ir konfliktų.

Dažniausiai yra meluojama kalbant apie save. Nagrinėjant tiriamųjų pranešimus apie melą, paaiškėjo, kad daugiau nei 80% atvejų bent iš dalies buvo meluojama apie save. Patys tyrimo dalyviai, kalbėdami apie priežastis, skatinusias meluoti, prisipažino tai darę savo labui. Dėl savo paties naudos (o ne “linkinti gero” kitam žmogui) meluojama dukart daugiau. Bet ne visada, pasirodo, siekiama apsaugoti tik savo kailį. Kaip pripažįsta tyrėjai ir tyrimo dalyviai, šiek tiek mažiau nei ketvirtadalis melo – tik dėl kito žmogaus gerovės….

3. Meluoti – taktiška?

Atrodytų, kad melas trikdo žmonių santykius ir pasitikėjimą. Tačiau iš tikrųjų melavimas dažnai pasitelkiamas tarpusavio santykių gerinimui. Kitam žmogui dažniausiai meluojama apie jį patį, nes rūpi jo jausmai. Nenorima jo sugėdinti, įžeisti arba priversti jaudintis. Ypač tada, kai reikia įvertinti kito žmogaus darbą, elgesį, aprangą ar panašiai, vengiama atvirai išsakyti savo
tikrąją nuomonę, nes bijoma pažadinti neigiamas emocijas. Žinoma melagingai žmogų vertiname tada, kai tikrai nenorime jo įskaudinti, nors jo poelgis, darbas ar kas kita mums nepatinka.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 849 žodžiai iš 2646 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.