Melioracija ir erozija
5 (100%) 1 vote

Melioracija ir erozija

MELIORACIJA, BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ IR KRAŠTOVAIZDIS

VANDENS REŽIMO REGULIAVIMAS

Sausinant arba drėkinant žemes, sutrikdoma natūrali vandens apytaka ir tai daro poveikį biogeninįų medžiagų kiekiams vandenyje. Biogeninių medžiagų (azoto ir fosforo junginių) perteklius paviršiniame vandenyje ir geriamojo vandens šaltiniuose yra žalingas vandens faunai ir žmonių sveikatai. Todėl reguliuojant vandens režimą labai svarbu apsaugoti gruntinį ir paviršinį vandenis nuo užteršimo. Ypač pavojingas yra geriamojo vandens užteršimas nitratais .

Vyraujantis laukų sausinimo būdas Lietuvoje yra drenažas, ir tik nedidelėje dalyje tam naudojami grioviai. Melioracijos darbai buvo atliekami kompleksiškai, įrengiant ne tik drenažą ar atvirą sausinimo tinklą, bet ir daugybę smulkių hidrotechnikos statinių, garantuojančių patikimą sausinimo sistemų veikimą.

Sugedusius melioracijos įrenginius reikia rekonstruoti. Tai labai brangu, palyginti su kasmetinėmis eksploatacijos išlaidomis, todėl žemės naudotojai turi žinoti, kad geros sausinimo sistemų būklės palaikymas yra labai svarbi sąlyga.

Tinkamai naudoti laistymo įrenginius taip pat labai svarbu, nes tik tada jie gali duoti naudą, o eksploatuojami netinkamai bus ne tik nuostolingi, bet gali padaryti ir žalos dirvožemiui, užteršti paviršinį vandenį.

Geriamojo vandens problemos kaime yra ypač aktualios, nes vanduo dažniausiai imamas iš šachtinių šulinių, todėl geriamojo vandens šaltinių tinkamas įrengimas, priežiūra ir apsauga nuo užteršimo yra labai aktuali. Tik gerdami švarų vandenį nepakenksime savo ir savo vaikų sveikatai.

8.1.1. Drenažas ir jo priežiūra

8.1

Žemės savininkas atsako ir negali trukdyti garantuoti melioracijos įrenginių funkcionavimą gretimose žemėse , taip pat negali pažeisti gretimų vandens naudotojų teisių . Bet kokie žemės darbai arba naujų pastatų statyba melioruotuose plotuose privalomi suderinti su valstybei priklausančius melioracijos įrenginius valdančia tarnyba.

8.2

Žemės savininkas turėtų atsakyti už:

– tinkamą drenažo sistemų naudojimą ir priežiūrą;

– vandens, ištekančio iš drenažo sistemų į gretimą teritoriją, kokybę;

– drenažo sistemų gadinimą ir vandens drenažo sistemoje teršimą.

Dirbant drenuotą žemę ir norint nepažeisti išvardytų reikalavimų, rekomenduojama:

1. Nenaudoti trąšų (organinių ir mineralinių) ir nevažiuoti per dirvą su mašinomis tuo metu, kai dirva tokia šlapia, kad klimpsta mašinos, nes trąšos su vandeniu greit prasisunkia gilyn ir patenka į drenažą, o klimpstančios mašinos gali sulaužyti drenažo vamzdelius.

2. Buitines nuotėkas ar srutas drenuotoje žemėje laistyti tik pasitarus su specialistu.

3. Pasibaigus pavasario polaidžiui reikia:

• apžiūrėti, ar drenažo sistemos veikia gerai ir ar visas plotas vienodai nusausėjęs;

• patikrinti, ar plote neatsirado piltuvo ar kitos formos duobių ir išgraužų (tai grunto įsiurbimo požymis drenažo gedimų vietose);

• ar gerai veikia paviršinio vandens nuleistuvai;

• ar nėra vandens erozijos požymių;

• per metus atlikti nustatytus priežiūros darbus.

Atsiradusius minėtus gedimus reikia nedelsiant pašalinti. Dažnai viena drenažo sistema sausina kelių ūkininkų sklypus. Jei rūpinsimės tik savimi, nukentės kaimynai.

8.1.2. Grioviai ir paviršinis sausinimas

8.3

Prie paviršinio vandens telkinių nustatomos pakrantės apsaugos juostos.

Sureguliuotiems upeliams ir melioracijos grioviams, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 km2, apsaugos juostos plotis nustatomas priklausomai nuo vietos sąlygų:

– kai pakrančių polinkis iki 5 laipsnių, – 1 m;

– kai pakrančių polinkis 5-10 laipsnių, – ne mažesnis kaip 2,5 m;

– kai pakrančių polinkis didesnis kaip 10 laipsnių, – ne mažesnis kaip 5 m.

Pakrantės apsaugos juostose draudžiama: statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos) , tiesti kelius, vartoti trąšas, pesticidus ir kitas kenksmingas aplinkai chemines medžiagas, dirbti žemę, ardyti velėną, ganyti gyvulius, rengti poilsiavietes, statyti automobilius, kurti laužus, kirsti medžius ir krūmus.

8.4

Žemės savininkas privalo:

– palaikyti gerą griovio, einančio per jo žemę, būklę, kad būtų sudarytos sąlygos sausinti gretimus plotus1;

– laikytis vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų reikalavimų.

Griovys visiškai atliks savo funkcijas ir nepakenks gamtai, jei žemės savininkas atliks tokius darbus:

• kiekvieną pavasarį ir rudenį praėjus potvyniams sutvarkys išplautus arba nuslinkusius šlaitus, paviršinio vandens patekimo į griovius latakus;

• laiku nušienaus žolę nuo šlaitų ir apsaugos juostų;

• neleis augti krūmams ant griovio šlaitų;

• neleis į griovį gyvulių ir vengs kaip nors kitaip gadinti šlaitus;

• iš griovio vagos pašalins ten atsiradusius kliuvinius (plastmasinius butelius, medžių ar krūmų liekanas, akmenis ir kt.);

• prireikus išvalys hidrotechnikos statinių (pralaidų, tiltų, latakų, greitviečių ir kt.) angas ir sudarys sąlygas laisvai tekėti vandeniui.

8.1 pav. Vandens lygis vegetacijos laikotarpiu tinkamai ir netinkamai prižiūrint griovį

8.1.3. Drėkinimas

Lietuvoje drėkinant laukus labiausiai paplito ir prigijo lietinimo sistemos. Dažniausiai drėkinamos daržovės arba
kultūrinės ganyklos. Drėkinimas yra labai naudingas sausringomis vasaromis, tačiau netinkamas drėkinimas gali pridaryti ir žalos.

8.5

Naudojant lietinimo techniką, reikėtų nustatyti tokį lietinimo intensyvumą, kad vanduo spėtų susigerti į dirvą ir nesusidarytų paviršinis nuotėkis, skatinantis eroziją bei maisto medžiagų ir humuso nuplovimą.

Lietinant svarbiausia išlieti tiek vandens, kiek gali sugerti dirvožemio sluoksnis, kuriame yra augalų šaknys. Jei liesime per smarkiai (per intensyviai), dirvožemis nespės sugerti ant paviršiaus patenkančio vandens ir susidarys balos. Jei liesime per ilgai, vanduo prasisunks giliau negu šaknys ir nutekės į drenažą (bus vandens nuostolių). Vanduo, tekėdamas iš aukštesnių vietų į žemesnes, kartu nusineš maisto medžiagas ir humusą. To galima išvengti pasikvietus inžinierių hidrotechniką ir sudarius detalų drėkinimo režimo projektą, nustačius vandens kiekį drėkinamiems augalams per visą sezoną ir vieno liejimo metu. Nerekomenduojama laistyti, kai žemės paviršiaus nuolydis didesnis kaip 2 % .

Be lietinimo, gali būti taikomas paviršinis drėkinimas vagutėmis ir lašelinis drėkinimas. Paviršinis drėkinimas tinka kaupiamiesiems augalams. Labai perspektyvus lašelinis drėkinimas. Jo esmė – kad prie kiekvieno augalo atvedamas vamzdelis, iš kurio laša augalui reikalingas vandens kiekis. Tokia drėkinimo sistema dažniausiai naudojama daržuose ir soduose.

Ruošiantis laistyti srutomis ar buitinėmis nuotėkomis, reikia būti ypač atidžiam ir būtinai konsultuotis su specialistais.

8.1.4. Geriamojo vandens šaltiniai

Geriamasis vanduo – gėlas vanduo, kuris, išgautas iš gamtinių (natūralių) šaltinių arba paruoštas, atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens standartą.

Vandenvietė – teritorija, kurioje vandens tiekimo reikalams išgaunamas vanduo.

Vandenvietės sanitarinė apsaugos zona (SAZ) – saugoma apie vandenvietę teritorija, kuriai nustatytos žemės naudotojų veiklą ribojančios sąlygos.

8.6

Žemės naudotojo teritorijoje esantys šachtiniai ir arteziniai šuliniai yra geriamojo vandens šaltiniai ir jų apsaugą reglamentuoja įstatymai. Geriamojo vandens vandenvietėms, pavieniams gręžtiniams ir šachtiniams šuliniams nustatomos sanitarinės apsaugos zonos ir juostos, kuriose ūkinė veikla reglamentuojama arba draudžiama. ,

SAZ dalijama į dvi juostas: griežtojo režimo (nuo atsitiktinės taršos) ir apribojimų – sanitarinės apsaugos juosta, kurioje nustatomas tam tikras režimas. Griežtojo režimo juostos parametrai nustatomi atsižvelgiant į vietovės reljefą, geologines-hidrologines ir sanitarines sąlygas. Visais atvejais griežtojo režimo juosta apie gręžinį turi būti ne mažesnio kaip 5 m pločio. Esant nepalankioms gamtinėms (reljefo pažemėjimams, neapsaugotam vandeningajam horizontui ir pan.) bei sanitarinėms sąlygoms, griežtojo režimo juostos aplink gręžtinį šulinį plotis gali būti padidintas iki 30 m, kai eksploatuojamas spūdinis vandeningasis horizontas, ir iki 50 m, – kai eksploatuojamas gruntinis vandeningasis horizontas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1206 žodžiai iš 3998 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.