Meninės raiškos priemonės
Fonetinės Sintaksinės Semantinės Vaizdingoji leksika
Aliteracija – vienodų ar panašiai skambančių priebalsių kartojimas kalboje Paralelizmas – dviejų reiškinių sugretinimas, pavaizduojant juos lygiagrečiai. Jis artimas palyginimui, tik čia tartum brėžiamos dvi lygiagretės linijos. Metafora – tropas, grindžiamas kokiu nors panašumu, paslėptas palyginimas. Frazeologizmas – pastovus vientisos reikšmės vaizdingas žodžių junginys.
Asonansas – vienodo arba artimo skambėjimo balsių kartojimasis Pakartojimas – žodžių, junginių ar sakinių kartojimas, siekiant sustiprinti kalbos raiškumą, pabrėžti reiškinio svarbą, veiksmo ar būsenos trukmę, intensyvumą.
Metonimija – tropas, kai reikšmė perkeliama remiantis loginiais daiktų ryšiais. Tai sudėtingos sąvokos keitimas paprasta, konkrečia: dažniausiai vietoj visumos pasakoma dalis. Sinonimai – tos pačios arba artimos reikšmės žodis.
Onomatopėja – nekalbinių garsų pamėgdžiojimas, jų reiškimas panašiais kalbos garsais Nutylėjimas – stilistinę paskirtį turintis staigus kalbos nutraukimas, paliekant pačiam skaitytojui suvokti, kas nepasakyta. Personifikacija – tropas, kur negyvam suteikiami gyvo požymiai. Deminutyvai – mažybiniai, maloniniai žodžiai. Jie suteikia kūriniui švelnų, malonų koloritą.
Inversija – įprastinės žodžių tvarkos keitimas sakinyje, norint stilistiškai išskirti bei pabrėžti vieną ar kitą jo dalį. Ironija – paslėpta sąmojinga pašaipa, pasityčiojimas. Tai yra komiškumo forma, kuri pasakymui suteikia priešingą reikšmę. Ironija visada siejasi su apsimetimu: paliekama galimybė jos neįžvelgti ir pasakymą suprasti tiesiogiai. Homonimai – žodžiai, vienodai skambantys, bet skirtingos reikšmės.