Meno estetika ir filosofija
5 (100%) 1 vote

Meno estetika ir filosofija

ROMANTIZMO MENO FILOSOFIJA. Gimė Vokietijoje. Jienos romantikai – panestetinių idėjų skleidėjai (jiems aukščiausia vertybė/būties forma – meninė kūryba). Žym. atstovas – Frydrichas ŠLĖGELIS. Tai nebuvo individuali filosofija, judėjimas jungė keletą mastytojų.. Romantizmo filosofijos pagrindinė idėja – meninio pasaulio suvokimo perkėlimas į filosofijos sritį, bandymas sujungti meno ir filosofijos sferas. Pasak romantikų, Kanto mastymai per daug racionalūs, detalūs, atitrūkę nuo meninės praktikos. Reikia apjungti meno praktiką ir teoriją (filosofiją), surasti „aukso vidurį“. Iš Kanto perėmė idėjas, bet jas savaip interpretavo: „kūrybinį asmenybės aktyvumą“ transformavo „meninio genijaus“ sąvoką. Tapatino jį su Dievu, kūrėju. Iš Fichtės (idealisto) pasiskolino „kūrybinės vaizduotės galios“ idėją. Romantikų idėjos /koncepcijos:

1. Meno autonomija /savarankiškumas. Menas – unikali, aukščiausia žmogaus veiklos forma. Menas perteikia svarbiausias skirtingų tautų, kartų sukauptas vertybes. Neigia bet kokį meno ir tikrovės determinizmą (sąlygotumą). Menas nepriklauso nuo tikrovės ir atvirkščiai. Menas vertingas pats savaime. Nuo romantizmo atsiranda atotrūkis tarp realybės ir meninio idealo.

2. Meninio pažinimo išaukštinimas. Meninį tikrovės suvokimą vertino labiau nei mokslinį. Jis tobulesnis, nes net meno fragmente yra įkūnyta visata. Iškėlė sintezės idėją – meno rūšis reikia apjungti, o ne rūšiuoti (kaip darė klasicistai). Reikia apjungti meną ir filosofiją (sukurti absoliučią kūrybos teoriją), meną ir būtį (gyvenimas – tai meninė kūryba). Bet menas yra svarbesnis nei filosofija ar gyvenimas. Pasikliovė meninio pažinimo jėga. Mene, o ne gyvenime, egzistuoja tikrosios vertybės, grožis, tikroji realybė. Atsirado „menas menui“ koncepcija – tai savipakankamos kūrybos forma.

3. Intuityvistinės meninės nuostatos išaukštinimas. Aukštinamas emocinis pradas mene (kūrybinis įkvėpimas, nesąmoningi potrukiai, stichinis vaizduotės žaismas). Sąmonė reikalinga tik baigiamajame kūrybos etape, kai reikia kūrinį įkūnyti. Pirmieji išaukštino psichinę patologiją kaip kūrybos skatintoją (neatskiriamas genijaus bruožas). Suvokimas taip pat vyksta meninės intuicijos pagalba. Būtį geriau yra pažinti ne filosofijos, o intuicijos dėka. Pagrindinis filosofijos tikslas – paversti mokslu tai, kas jau atrasta meninės kūrybos būdu.

4. Žavėjimasis antikos menu/ kultūra. Grožio etalonai antikoje (tai perėmė iš idealistų). Šlėgėlis suskirstė meno istorijos raidą į: 1. natūralią (antikos menas) ir 2. nenatūralią (disharmoningas „šiuolaikinis“ menas). Vėliau pakeitė nuomonę, pripažino ir romantinį maną. Chaosas egzistuoja kiekviename meno kūrinyje. Iškėlė bjaurasties/chaoso estetiką. Romantikai pripažino, visi meno istorijos etapai vienodai svarbūs, nes išreiškia individualius meninius išgyvenimus tam tikroje erdvėje ir laike. Svarbiausios kategorijos mene:

1. Subjektyvumas. Vidinis pasaulis – aukščiausia vertybė. Meno tikslas – vidinė menininko pasaulio raiška. Tiesą apie pasaulį visuomenė sužino per meno kūrinį. Intuicijos pagalba menininkas gali sujungti praeitį ir ateitį. Tikrasis menininkas – išminčius ir pranašas viename asmenyje. Tai tarpininkas, kuris padeda visuomenei susivokti tikrosiose vertybėse. Ima formuotis požiūris į menininką kaip į atskirą, aukščiau esantį asmenį.

2. Originalumas. Asmenybės yra nepanašios, tad ir jų kūriniai turi skirtis. Jei žm. Aplinka bus bjauri, tai toks bus ir jo kūrinys. Atsiranda prieštaravimas tarp idealo ir realybės.

3. Romantinė ironija. Jos pagalba galima panaikinti prieštaravimą tarp realybės ir menininko vidaus. Ji nukreipta į išorinį pasaulį.

Romantizmas įtakojo iracionalistinę meno filosofiją.

HĖGELIO MENO FILOSOFIJA

Priskiriamas prie objektyvaus idealizmo. Vienas pagrindinių marksizmo ideologijos tėvų. Jo idėja – viską reikia susisteminti į visumą, kad būtų galima paaiškinti bet kokį reiškinį. Objektas – visuotinybė. Hėgelis – dvasios filosofijos atstovas (išeities taškas – dvasia).

Platono trikampis: DVASIOS FILOSOFIJA

Dvasia/absoliutas/idėja (Hėgelis)

REFLEKSIJA ONTOLOGIJA

Subjektas – aš (I.Kantas) Būtis (Aristotelis)

Jaunystėje Hėgelis žavėjosi romantinėmis idėjomis: tiesa ir gėris atsiskleidžia per grožį. Yra panašumų su Šelingu. Iš jo perėmė idėją apie absoliutą. Jame susilieja priešybės ir skirtybės. Pasireiškia 3 sferose, iš kurių kiekviena skirtingai atskleidžia jo esmę:

1. gamta

2. žmonijos gyvenimas

3. grožis

Būtent grožis yra aukščiausia absoliuto pasireiškimo forma. Apjungia gamtą ir žmonijos gyvenimą. Grožio idėja kaip absoliuto dalis įsikūnija kiekviename meno kūrinyje. Genialus meno kūrinys yra visuomet simboliškas, nes reiškia daugiau nei jis pats yra (nuoroda į begalybę).

Hėgelis atsisako grožio, kaip aukščiausios pakopos sampratos. Tai žemiausioji absoliuto pakopa. Aukščiausioji – mokslas. Absoliutas – objektyvi, nuo realybės nepriklausoma dvasia (absoliuti idėja, pasaulinis protas). Ji įsikūnija pasaulyje įv.
formomis ir vadovauja jo raidos procesams. Ją galima pažinti sisteminio, griežtai sąvokom apibrėžto mokslo pagalba. Būtis/reiškinys tapatus sąvokai (tai jo filosofijos klaida). Nesistengiama įžvelgti toliau nei sąvoka. (Hegelio metodas: tezė+antitezė=sintezė). Absoliuto pavidalai:

1. loginis

2. gamta

3. dvasia: a) menas (intuicijos pavidalas)

b) religija (vaizdinys)

c) filosofija (sąvoka)

Grožis – absoliučios idėjos įkūnijimas meno kūrinyje. Tas meno kūrinys yra gražus, kuris turi atitinkamą formą, galinčią teisingiausiai išreikšti idėjos turinį. Iš estetikos išimtas gamtos grožis, nes jame nėra idėjos. Ji gali būti tik mene. Daiktas gražus tik tiek, kiek atitinka idėją (Platonas).

Meno suvokimo procese turi dalyvauti tik keli teoriniai jutimai: rega ir klausa. Susiaurina estetikos sferą.

Kritikuoja romantikų iškeltą meninio pažinimo idėją. Tai žemiausia pažinimo forma. Aukštesnis – religinis pažinimas, aukščiausiais – filosofinis. 2 meno pažinimo būdai:

1. empirinis pažinimas – kritika

2. teorinė meno analizė – abstraktesni klausimai apie grožį, idėjas, neliečiant konkrečių kūrinių.

Realiai meną galima pažinti apjungus abu būdus.

STILIŲ KLASIFIKACIJA. Istoriniai etapai:

1. antikinis – klasikinė ir objektyvi meno forma;

2. šiuolaikinis – romantinė ir subjektyvi meno forma.

Visuotinės meno pakopos:

1. simbolinė

2. klasikinė tobulėja

3. romantinė

Simbolinė pakopa turi meno raidoje išnykti. Ji realizuojama architektūroje, yra abstrakti, neaiški. Forma dominuoja turinio atžvilgiu. Klasikinė reiškėsi antikos skulptūroje. Forma ir turinys sutampa (abu tobuli). Romantinė – turinys dominuoja (literatūra, poezija, teatras, dailė). Tai aukščiausia pakopa, toliau menas pereina į religijos ir filosofijos sferas.

Meno rūšys (horizontali analizė):

1. architektūra

2. skulptūra nuo materialumo – į dvasingumą

3. tapyba nuo konkretumo – į abstrakciją

4. literatūra

5. muzika

Iš literatūros formų tobuliausia drama, nes apjungia epo objektyvumą ir lyrikos subjektyvumą. Ideali drama jungia pasakojimo realumą su sąlyginėm raiškos priemonėm.

IŠVADA: Hėgelis teigė, kad dvasios pažangos kelyje menas neturėtų išlikti (?) – blogai. Bandė susisteminti meno istorinę raidą – gerai. Labiausiai kritikuotas dėl klasifikacijų, darė loginių klaidų. Mėgtas totalitariniuose režimuose. Naudotas meno sociologijoje.

IRACIONALIZMO FILOSOFIJA

A. ŠOPENHAUERIS. I. Kanto pasekėjas, kritikavo Hegelį. Pirmasis nuvainikavo 3 tradicinius atspirties taškus – protą ir Dievą. Suabejojo tikėjimo ir pažinimo verte. Artimas romantinei pasaulėžiūrai. Aukštino intuiciją, jam svarbi genijaus kategorija.

Pasaulį sudaro 2 pusės: regimoji ir neregimoji. Regimasis pasaulis – „vaizdinys“, jo daiktus galima suvokti remiantis 3 kategorijom: erdve, laiku ir priežasties-pasekmės dėsniu. Neregimoji pusė – „valia“ (beerdvė, belaikė, beformė). Valia slepiasi už visų fizinių fenomenų. Gamtos mokslai analizuoja vaizdinius, o filosofija ir metafizika – valią. Valia – nesąmoninga, visą apimanti jėga, pirminis gyvenimo impulsas, kuris reiškiasi gamtoje, visuomenėje ir asmeniniame žmogaus gyvenime. Ji yra iracionali, nepaaiškinama, betikslė (Hėgelis teigė, kad ji sąmoninga, racionali). Valia yra pirminis pasaulio pradas. Jos protu suvokti neįmanoma, apie jos egzistavimą galima spręsti iš jos pėdsakų regimam pasaulyje. Jame pirmiausia pasireiškia kaip valia gyventi. Bet koks žmogaus siekis, idealas yra vedamas valios, tad žmogus negali turėti gerų norų. Visi idealūs siekiai yra saviapgaulė, iliuzijos, kurios pridengia valios reikmes. Egzistuoja 2 būdai, kaip nusikratyti valios tironijos: 1. Estetinis; 2. Asketinis.

Estetinis būdas: atsiduoti grynajam, nesuinteresuotam pažinimui. Tai yra grožio, grynųjų formų stebėjimas. Toks žiūrėjimas – „estetinė žiūra“. Jos dėka žmogus atkreipia dėmesį į platonišką idėją, slypinčią už reiškinio. Idėjos pažinimas – pasyvus jos stebėjimas be naudos siekimo. Taip stebintis žmogus skiriasi nuo kasdienio žmogaus, jis bevalis, grynas – „estetinis subjektas“. Estetinė žiūra būdinga – genijui. Jis turi grynojo pažinimo poreikį, kuris yra toks stiprus, kad nuslopina valią. Estetinė žiūra reikalauja pamiršti save, praktinius interesus. Taigi genialumas – sugebėjimas į pasaulį žiūrėti objektyviai.

Šopenhauerio genijaus sąvoka panaši į romantikų, jis išskiriamas iš minios. Genijus siejamas su menine kūryba. Kurdamas meną genijus suaktyvina savo smegenų veiklą (iki anomalijos). Tarp genialumo ir beprotybės tėra plonytė linija, kuri dažnai peržengiama. Kūryba yra iracionali. 2 pažinimo formos:

1. reflektyvi – remiasi protu;

2. intuityvi – remiasi intuicija (aukštesnė pažinimo forma).

Šopenhaueris nuvertino racionalumo apraiškas. Genialus yra tik spontaniškas meno kūrinys (eskiziškas, neišbaigtas, improvizuotas). Meno rūšys:Valia skirtingose meno rūšyse pasireiškia skirtingai.

1. architektūra

2. skulptūra nuo materialių iki abstrakčių, vertingesnių

3. tapyba

4. poezija

5. muzika. Jei muziką paverstume sąvokom, tai gautume pasaulio vaizdą. Muzika prilyginta filosofijai. Šią idėją perėmė Nyčė.

Lietuvoje Šopenhauerį
daugiausia nagrinėjo Šliogeris.

F. NYČĖ. Vienas pagr. fašizmo ideologų. Jo sistema – gyvenimo filosofija. Koncentruojasi ties kasdieniu žmogaus gyvenimu.

I KŪRYBOS ETAPAS nauja antikinio meno interpretacija. Meno filosofijos terminai.

II KŪRYBOS ETAPAS Rytų filosofijos įtaka, klasikinės vokiečių filosofijos tradicijos tesimas.

III KŪRYBOS ETAPAS Politinės tendencijos; „valia galiai“; antžmogio koncepcija. Sprendžia epochos problemas.

Nyčei būdingas fragmentiškas ironiškas kalbėjimas. Pasaulis – chaotiškas, kuriam nebūdingas vienas organizuojantis tikslas. Valia – pasaulio esmė. Žmogus jos impulsą jaučia per norą valdyti („valia galiai“).

Pirmame etape iš naujo žvelgia į graikų/antikos kultūrą. Teigia, jog ne viskas buvo pagrįsta harmonijos, saiko, grožio matu. Ieško graikų tragedijos genezės, išskiria 2 meninės veiklos principus, susietus su dievų vardais:

1. Apoloniškasis pradas – plastinis, vaizduojamasis

2. Dioniziškasis pradas – neplastinis, muzikos.

Tai estetinis ir metafizinis aspektai. Apolonas – etinė kategorija, susijusi su proto veikla. Numato etinę bei socialinę tvarką, atstovauja intelektualizmui, protui, saikui, harmonijai, grožiui. Apoloniškumas ≈ Šopenhauerio vaizdinys. Dionizas siejamas su valia. Jis simbolizuoja svaigulį, iracionalumą, kuriančiąją energiją. Apoloniškumas – paviršius, Dionizas – esmė. Graikų tragedijoje jungiasi šie du pradai.

Nyčė skirsto menus, pabrėžia skirtumą tarp muzikinių ir nemuzikinių menų. Visi nemuzikiniai menai yra apoloniškojo prado, susiję su gražiais vaizdiniais. Muzika – valios reiškinys (Dionizo pradas). Ji ne tik yra aukščiausia meno forma, bet ir gali prasiskverbti į būties gelmes.

Tragedija gimsta iš muzikos dvasios, iš apoloniškojo ir dioniziškojo pradų įtampos ir sintezės. Tikrosios kūrybos išskirtinis požymis – tragiškumas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1772 žodžiai iš 5893 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.