Meno istorija
5 (100%) 1 vote

Meno istorija

GRAIKŲ MENAS IR JO IŠTAKOS

Katas – Mikėnų kultūra yra laikoma antikos kultūros pradžia. Ji gyvavo 2000-1200 m.pr.Kr. Tai buvo 2 kultūrų lydinys (azijietiškos ir indoeuropietiškos). Tuo laikotarpiu islitų keramikos gaminiai su įdomiais augaliniais motyvais ir vandens gyvūnais. Šioje kultūroje dominavo moterys. Buvo rasta freskų su gamtos motyvais. Iš architektūros išlikę Knoso rūmai su platėjančiomis kolonomis (ir išlikę Arūtų vartai). Garsėjo pomirtiniu kultu, yra išlikę to laikotarpio carų, valdovų karūnos. Tai Graikų meno pirmtakai.

Homero laikotarpis 11-7 a.pr.Kr.

Archainės 7-6 a.pr.Kr

Klasikinės 6-4 a.pr.Kr.

Helenistinės 4-1 a.vid.pr.Kr.

Graikų palikimas asocijuojasi su Akropolio… simboliškai vaizduodavo žmones.

Vaizduojamasis menas vaizduoja mitologines scenas, tačiau patys graikai mitologiją suprato kaip savo istoriją ir pasinaudodami šia praeitimi savaip atspindėjo dabartį. Daugiausia orginalių graikų meno darbų rasta pačioje Graikijoje, V.Kinijoje ir graikų kolonijose Juodosios jūros pakrantėje. Italijoje ir Sicilijoje.

Graikų viso meno raida – tai raida nuo griežtos geometrijos iki tikroviško žmogaus, judesių vaizdavimo. Tyai geriausiai atsispindi vazose. Archainiu laikotarpiu dominavo geometrinės formos. Ypač populiarus ornamentas – meandros. Vėliau klasikos laikotarpiu pradėtos kurti juodafigūrės vazos, kuriose vaizduojamos mitologinės scenos. Vėliau atsiranda raudonfigūrės vazos. Buvo kelios skirtingos vazų formos:

Amfara – indas vandeniui;

Krateris – indas vynui ir vandeniui maišyti;

Laihifas – indas aliejui.

Graikų menas išsiskiria nuogo vyro vaizdavimu. Vyro nuogumas buvo siejamas su jaunystės ir jėgos idėja.

Apskritai, vaizduojamasis menas buvo bendravimo priemonė. Patys mitai buvo žinomi iš motinų nuo vaikystės.

To laikotarpio tearas išgyveno atgimimą. Tragedijose buvo svarstomos žmogaus problemos. Graikų meno paplitimas susijęs su keliais aspektais. Visų pirma, su tiroviškumu, kita vertus du prieštaros apoloniškojo ir deonistiškojo prado. Mokėjimas laviruoti tarp etikos ir jausmų.

Archainiu laikotarpiu buvo populiarios marmurinės skulptūros (kirai)- jaunų vaikinų skulptūros ir koros – jaunų merginų skulptūros. Skulptūros srityje graikai įvedė naujus vaizdavimo būdus. Figūra atrodo gyvesnė, kai koja pažengusi į priekį, kai lūpų kampučiai šypsosi. Dažniausiai reljefuose vaizduojamas judantis žmogus, imtynių scenos. Skulptūros skirstomos į 3 mokyklas: 1) dorininė; 2) jonininė; 3) atikinė.

1) tai mokykla daugiau dėmesio žmogaus vaizdavumui. 2) daugiau dėmesio skiria ir jų ornamentikai, 3) menui.Vienas garsiausių skkulptorių – Fidėjas. Jis sukūrė Pantenono – Frontono skulptūras. Jo natipodas (priešininkas) Skopas. Jis siekė pavaizduoti žmogaus skausmą, kančią.

Daugiausia išlikusių kulto pastatų ir šventyklų, kurios skirstomos į 3 grupes pagal naudojamą orderį: dorinis orderis yra pats paprasčiausias, jonininis su sokritomis, korintinis su akanto lapų ornamentu.

Pačios šventyklos pagal formą ir kolonų skaičių buvo skirstomos į 4 tipus:

1) prostilinis – su 4 kolonomis priekyje.

2) amtiapo stilius – 6 kolonos priekyje ir gale.

3) periptelis – 8 priekyje ir gale ir dar kolonada aplink pastatą.

4) folas (aplink ratu).

Į šventyklas nebuvo įleidžiama.

Atėnų Akropolio ansamblį suprojektavo Ktinas ir Kalikratas (V a.pr.Kr.) sudaro: 1) propilijai(vartai); 2) Nikės šventykla; 3) Partenonas (Atėnė Partena); 4) Erechteonas – jonininio stiliaus pastatas, kuriame panaudotos kanotidės (moters skulptūros, atliekančios kolonos f-jas).

Statomos šventyklos iš akmens ir marmuro. Frontonus dažniausiai puošia vaizduojamosios skulptūros.

ETRUSKAI / ETRŪRIJA

Romos kultūros ištakos siejamos su etruskais. Tai pirmoji Italijos civilizacija 8 a.pr.Kr – 5 a.po Kr.

Tai buvo 12 miestų sąjunga. Šios civilizacijos pėdsakai atrandami kapinėse. Paplitęs mene _____ kaip amžinybės simbolis. Etruskai garsėjo aukso ir bronzos dirbiniais. Freskose vaizduojamos imtynės. Garsūs jų sarkofagai skirti vyrui ir žmonai. Manoma, kad Kapitolijos vilkas irgi pagamintas etruskų. Įvairios mitinės būtybės populiarios. Urnos ir sarkofagai-puikiausi etruskų pavyzdžiai. Etruskai padėjo pagrindus Romos civilizacijai. Kuri klestėjo II a.pr.Kr – III a.po Kr.

Romos menas kartu papildė ir pakeitė graikų tradicoją. Išsiskiria tuo, kad jis yra absoliučiai pasaulietiškas. Romos imperija iš esmės buvo monarchija ir monarchas buvo visa imperija manipuliuojantis dievas. Romos pilitikų tabulas suteikia teisę jiems valdyti tiek civilizuotus vakarus, tiek V.Aziją, išplėsti valdžią iki Dunojaus, Sacharos ir vandenyno pakrančių, todėl Romos meno galime atrasti tiek Prancūzijoje, tiek Š.Afrikoje.

ROMOS MENAS (IMPERIJOS)

II a.pr.Kr. – III a.po Kr

Romos menas yra kalių kultūrų rezultatas. Centrai: Aleksandrija, Antiopija, Atėnai, Roma. Trys svarbiuasios pasiekimų sritys tai portretinis vaizdavimas, pasakojamasis (istorinis) vaizdavimas ir peizažas. Graikų idealas – tobula forma, tai Romos skulptoriais ne skulptūrų, o žmonių dirbėjas(?). IV a.pr.Kr. sutampa su nauju asmens vertės įsisamoninimu ir tai atsispindi Romos mene. Skulptūrinės figūros pastatų frizose taip pat yra istorinės
asmenybės, kurios pakeičia graikų mitologinius herojus ir monotonišką beasmeniškumą. Tiap pat akulptūrinėse frizose plito iš Rytų frontalinis vaizdavimo stilius. Romėnai, vaizduodami istorinius įvykius, remdavosi faktais ir vaizdavo vien pasaulietines scenas. Jose buvo garbinamas imperatorius, kuris simbolizavo Romos didybę. Romoje gimė dokumentinis arba pasakojamasis menas. Įvairios istorinės scenos buvo vaizduojamos triumfo arfų reljefuose. Palapsniui gimė trestinis stilius (kažkas panašaus į akmenyje sustingusią animacijų juostą) ir šis stilius leido nuosekliai įkūnyti didžiosios imperijos istorinius įvykius (Irajano kolona pastatyta 113m.poKr) joje apsakojami du sėkmingi žygiai prieš darkus. Romos architektūra buvo dažyta spalvomis. Portretą iš iatorinių pasakojimų papildė peizažai. Jo daugiausia aptinkama freskose. Labai garsios Romos mozaikos. Jomis buvo daugiausia dengiamos ne tik sienos, bet ir grindys. Jose buvo vaizduojami rimantiški peizažai, žvėrių ir gyvūnų įvairios scenos.

Susiklostė tradicija svečius priimti namuose, todėl skiriamas didelis dėmesys interjerui. Reikšmingų pasiekimų pasiekta architektūroje, kuriuos įgalino trys nauji technologijų atradimai, buvo atrastas betonas, arkos, kupolas. Romoje sparčiai vystėsi karinis mokslas, karinė technika, nutiesta daug kelių. Romoje projektuojama viso miesto statyba, architektūta iš išorės pasisuka vidun.

Romos architektūrai būdinga didelė įvairovė. Statomi forumai, turgaus aikštės, statomi teatrai:Romos Koliziejus. Glaidiatorių kautynės. Koliziejui panaudoti graikų roderiai, tačiau viršuje atsiranda pilieriai (puskolonės, neturi kolonos apimties). Garsus Romos pastatas yra viešisios pirtys arba termas (primena turkų pirtis).

Romos Panteonas – ryški šventykla 125m. Tai pirmasis europoje statinys kupolinę rotondos formą.

Romėnai ištobulino stiklo pūtimo techniką, atrado kamėjinį stiklą.

Katakombų menas – pirmųjų krikščionių menas, atrastas kapavietėse. Iki 311m. imperatorius Konstantinas suteikia krikščionių bažnyčiai valstybines privilegijas. Krikščionys Romos imperijoje buvo persekiojami, kaip viena iš pavojingų sektų.

Persekiojami krikščionys savo kapavietes vadino katakombomis. Yra žinomos 7 kapavietės. Buvo kasamos požeminės ertmės, šonuose nišos, kuriose dedami karstai. Pirmieji krikščioniški motyvai, freskų, sienų piešiniai, paimti iš biblijos, senojo testamento. Formų prasme, daug kas perimta iš Romos meno. Atsiranda pirmieji krikščioniškieji simboliai: kryžiai, alyvmedžio šakelės, balandžiai, avinėliai, povai.

Daug kas perimta iš Persų intraizmų: paskutinė vakarienė, pasaulio pabaiga. Populiari gerojo ganytojo su ėriuku vaizdavimo scena.

Žuvis – Jėzaus Kristaus simbolis.

Populiari Orantos figūra – moteris meldžiasi su iškeltom rankom.

Katakombose be fono, be tvarkos piešiniai išdėstyti ant sienų.

BIZANTIJOS IMPERIJA. MENAS

Bizantija, iškilusi prieš Europos viduramžius, tapo pasauliniu centru. Jo pagreindinis taškas – Konstantinopolis (dabar Stambulas). Ji išsaugojo graikų, Romos palikimą, išskliadė krikščionybę. Istoriškai tia buvo buferis – prieš Persus. Krikščionybės židinys ir sakralaus meno šaltinis. Triumfuojant krikščionybei Konstantinipolis nustelbė Italiją ir 6-11a. buvo geriausias centras su gynybine sistema.

Bizantijoje susiformavo krikščioniško meno kanonai, ikonų vaizdavimo scenos. Rusijos imperija daug vaizdavimo scenų perėmė. Bizantijos menas stipriai paveikė Viduramžių meną. Bizantijoje susiformavo architektūros sistema, leidžianti keturkampį pastatą dengti kupolu. Taip susiformavo diplomatijos ir bažnytinio ceremonialo pastatai.

Esantis Europos ir Azijos sankirtoje Konstantinopolis traukia savo turtais ir aukšta kultūra.

Šv. Sofijos Saboras – žymi mozaikom.

Visa civilizacija susijusi su 2 imperatoriais: Konstantinu ir Justinianu. Abu gimę Serbijoje, prisidėję prie civilizacijos klestėjimo. Konstantinas įvedė krikščiovybę Romos imperijoje. Jo motina Helena viena pirmųjų leidosi į piligrimų kelionę po Šventąją žemę, kurios metu buvo atrastas Kristaus karstas. Po tos kelionės Konstantinas įsakė sukurti savo didingumui neprilygstantį monumentą (St. Sepulchre).

Konstantinas sukvietė garsųjį Nikėjos susirinkimą, kuriame atgaivintas atvaizdų kultas.

Justinianas daugiau nuveikė materialinėje srityje, steigė miestus, vienuolynus.

Tuo metu vakarų Europoje tvyravo tamsieji amžiai. Miestai nunykę, egzistavo pavieniai plėšikai.

Rytuose spindėjo Bizantijos miestai: Tesa, Konikai, Aleksandrija…

Bizantijos inperatoriai, pasiekę aukštą išsilavinimo lygį. Menas IV-XVI klaidos laikotarpis.

V a.po Kr. Žlugus Vakarų Romos imperijai nuo Barbarų suklestėjo Rytų Romos imperija, Bizantija, kurios sostinė persikėlė į Konstantinopolį. Vidinė valstybės tvarka laikėsi romėniškos tradicijos, tačiau vis stiprėjo helenistinė tradicija. Graikų kalba Bizantijoje buvo valstybinė ir galutinai VIa. Išstūmė lotynų kalbą.

Egiptas, Sirija, dalis mažosios Azijos – tai teritorijos, kurios neilgai, bet buvo Bizantijos sudėtyje. Todės natųraliai veikė Bizantijos kultūrą, kaip ir Armėnija, Persija, Arabų pasaulis. Šių kultūrų įtaka lėmė orginalią ir įspūdingą Bizantijos kultūros raidą. Per 11 savo gyvavimo
Bizantija pasireiškė įvairiose meno srityse: architektūroje buvo sukurtas naujas bažnyčios tipas – kryžminė kupolinė bažnyčia (Šv. Sofijos soboras).

Taikomojoje dailėje Bizantija garsėjo įvairiais prabangos dirbiniais: aukso altoriai su inkrustuotomis gemomis (akmenėliai, stikliukai). Miniatiūros, puošiančios rankraščius, dramblio kaulo dirbiniai. Vakarai tuo metu gyveno Bizantijos įtakoje (Venecija, Kama). Didelį vaidmenį bizantiečių imperijoje atliko stačiatikybė. Jos dėka buvo pavergiamos ir prijungiamos tautos. Misionieriai skleisdavo kultūrą, papročius. Bažnyčia pavaldi imperatoriui, jį pripažino tikėjimo sargu.

Sostinėje, kaip ir visoje imperijoje, steigėsi daugybė vienuolynų. Tai vienas garsiausių Ato vienuolynų. Juose buvo saugomos žymiausios relikvijos, ikonos, kurių garbinti plūsdavo minios žmonių, nes buvo tikima jų stebuklinga galia. Tarp Rytų ir Vakarų bažnyčių (Bizantijos ir V.Europos) egzistavo daug skirtumų: skirtingas bažnytinės valdžios pobūdis. Romos popiežius nebuvo pavaldus pasaulietinei valdžiai. Skirtingos buvo pamaldų kalbos, o taip pat vakariečių dvasios žvilgnis telkėsi ties Kristaus kančiomis, nusidėjėlių kančiomis pragare, paskutiniu teismu, o Rytiečių vaizduotė linko į dieviškąją šviesą, išmintį, prisikėlimą. Šis skirtumas yra ryškus meno kūriniuose. Tarp 2 bažnyčių iškilo ir apeiginių ir dogmatinių skirtumų. Tai yra privalomas celibatas vakaruose, krikštijant nepanardint į krikštyklą, ikonų kulto pakeitimas, skulptūrinio nukryžiuotojo Kristaus garbinimu.

Pagaliau 1054m. įvyko Rytų ir Vakarų bažnyčių SCHIZMA. Tiek rytuose, tiek vakaruose Va. Pradėjo dygti didelės bažnyčios, kurios turėjo talpinti visą visuomenę. Statomos didžiulės bazilikos, tai dažniausiai pailgo plano bažnyčios, kurių vidinėje salėje kolonų eilėmis atskirtos aukštesnės ir žemesnės statinio dalys.

Pagrindinė salė vadinama nova. Šoninės – šoninėmis novomis, kolonos gausiai dekoruojamos.

Daugiau vakruose esantis ryškus bizantijos centras buvo Reneva, kur buvo statomi ne tik bailikiniai, bet ir centrinio plano bažnyčių pastatai. Garsios išlikusios Renevos bažnyčios yra St. Apollinare Nuavo ir St. Apollinare Classe, St. Vitale (išsiskiria aštuonkampiu planu).

Rusijos imperija perėmė stačiakampio ir apskritimo plano pastatus dengti kupolais. Būdingas Bizantijos miesto bruožas buvo pagrindinė gatvė, kuri buvo grįsta marmuru ir iš abiejų pusių puošta kolonomis. Ilgainiui ji įgijo prekybinę f-ją. Sunkesnis klausimas iškilo, kaip papuošti pirmąsias krikščioniškąsias šventyklas. Visuotinai buvo sutartta, kad neturi būti akulptūrų, nes jos primena pagoniškuosius stabus, o nuomonė dėl paveikslų išsiskyrė:

Vakarinė Romos imperijos dalis laikėsi nuomonės, kad paveikslai bažnyčioje reikalingi, nes primena šventąsias tiesas. Vakaruose imti iliustroti ištisi biblijos pasakojimai. Ypač paplito nuo 7a. mozaika. Jos populiarumas aiškinamas tuo, kad spindėdami akmenėliai skleidžia nerealią šviesą. Visos figūros dažniausiai vaizduojamos iš priekio, frontaliai. Vyrauja ramybė ir mintis. Rytinėje Kamos dalyje 8a. atsirado grupuotė, prieštaraujanti bet kokio religinio pobūdžio atvaizdams. Jie buvo vadinami IKONOKLASTAIS. Jų nuomonei įsivyravus 8a. rytų bažnyčiose buvo uždraustas visas religinis menas. Paveikslai buvo suprantami kaip antgamtiniai pasaulio atspindžiai, todėl rytų bažnyčios nutarimu, menininkas negali laisvai vadovautis savo išmone arba ne bet kuris motiną su Kristum ar kiti paveikslai gali būti šventi. Ikona – krikščioniškoji molbertinė tapyba, vaizduojanti Kristų, dievo motiną ar kitus šventuosius pagal griežtai nustatytus kanonus.

Susiformavo keletas ikonografinių tipų – laiminantis Kristus, Kristus ponto-kreta (visagalis). Bizantiškojo laikotarpio pabaigoje atsiranda laisvesni ikonų tipai. Kristuas, Dievo motinos ikonų 3 tipai. HODEGETRIJA – dievo motina kūdikį laiko kairėje rankoje. ORANTA – besimeldžianti, iškėlusi rankas. GAILESTINGOJI DIEVO MOTINA – dešinėje laiko kūdikėlį, meiliai priglaudusi prie veido.

Šiuo laikotarpiu susiformavo griežta bažnyčių dekoravimo sistema. Visuotinėje pastato dalyje buvo piešiami draugiškieji personažai, Kristus centriniame kupole, 4 avangelistai buriasi pendantatyvuose. Marija – apsidoje. Žemesnėje sienų dalyje vaizduoti žamiškieji įvykiai, kankiniai, dvasininkai.

Skiriamasis bizantiško meno bruožas yra pailgos veido formos, ištęstas vaizdavimas. Nerūpėjo tikrovė Bizantijos menininkams, todėl išvystė naują stilių – galimybę atvaizduoti metafizinę realybę.

Taikomajame mene gausėjo Bizantijos metalo indai, graviruoti sidabru ir auksu. Jie panaudojami imperatoriaus dvare, tačiau Vakarų Viduramžiuose jie imti naudoti kaip liturginiai indai. Taip pat Bizantijoje išplito garsusis brokata. Tai medžiaga atausta metaliniais siūlais. Tokie audiniai buvo gausiai dekoruojami. Neretai siuvinėjami brangakmeniais, vakaruose naudojami kaip liturginiai rūbai.

VIDURAMŽIŲ MENAS

VII-VIIIa. greta Vakarų įsivyravo musulmoniška religija. Persijos, Mesopotamijos, Egipto, Š.Afrikos ir Ispanijos užkariautojų musulmonų požiūris į meną buvo daug griežtesnis nei krikščionybės. kUrti atvaizdus buvo uždrausta. Draudžiama vaizduoti žmogų, tad
menininkai leido žaisti savo vaizduotei su ornamentais ir grynomis formomis. Jie sukūrė subtiliausių nėrinių ornamentų, paprastai vadinamų araburkomis. Ypač plito į vakarus.

Viduramžių perioduzacija:

– V-IX a. didelę įtaką darė Bizantija.

– IX -X a. Karolingų laikotarpis.

– X-XII a. Romantika.

– XII a. Gotika.

Iki IX a. Europoje nebuvo vyraujančio centro ir įdomaii sąveikavo krkščioniškosios Romos ir barbarų meno kūriniai. Viduramžių sąvoka, atsiradusi Renesanso laikais ilgai turėjo neigiamą atspalvį. Iki pat 20a.pab. įroduta, kad viduramžių kultūra ir menas buvo savitas ir pažangus.

Ši, antiką pakeitusi epocha į dvasinę kultūrą įtraukė Vakarų ir Rytų Europos barbarų tautas. Viduramžiais susiformavo daugelis V.Europos valstybių, kalbų, visas arsenalas, kuris sudaro pagrindą V.Europos kultūros pagrindą. Menininkų terminas taikomas kiekvienam bet kurios prifesijos žmogui meistriškai atliekančiam savo darbą.

Aukščiausiu grožio simboliu viduramžiais tapo Dievas ir jo sukurta harmoningo pasaulio tvarkos idėja. Muzikai menų tarpe buvo skiriamas didžiausias dėmesys. Mechaniškųjų menų tarpe užėmė architektūra (bažnyčia, kaip Dievo namai). Esminį viduramžių grožio sampratos skirtumą, paklyginti su Antika, lėmė krikščioniškasis spiritualizmas. Tai yra estetinės sferos pajungimas kolonijai, religinei sąmonei. Todėl žemiškasis grožis tapo simboline ir alegorine tikrojo draugiškojo grožio atrama. Sakoma, kad viduramžių kultūrai būdinga apverstas pasaulėvaizdis, kai idealus, neregimas, draugiškas pasaulis laikomas realiu, o jutimiškas, materialus suvokiamas kaip nerealus.

Pagrindinis estetikos meno šaltinis buvo senasis ir naujasis testamentai, sudarantys vientisą biblijos koraną. Pereinant iš barbarystės į krikščioniškąją civilizaciją didelis vaidmuo tenka šiuolaikinei Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos teritorijai, įsipareigojusiai Karolingų dinastijai. Ypač Karoliui didžiajam, kuris pradėjo telkti į savotiškas m-klas menininkus, filosofus, mokslininkus.

Kadangi aukštas menas buvo susijęs su liturgija, o karalius taip pat būdavo bažnytinio ceremonialo centre, tai jis ir tampa didžiųjų meninių užmojų atsakovu. Valdant Karoliui, kuriasi viemuolyno sistema. Uždari vienuolynai neretai tapdavo kultūriniais centrais. Juose išsiskleidė knyginė kultūra. Vienuolynuose buvo verčiami senieji monuskriptai ir juose vyko laipsniškas antikinės, bizantinės, islamo, Rytų civilizacijų meninio palikimo integravimas į lotyniškąją kultūrą. Taigi didžiausias Karolingų indėlis – tai literatūra ir smulkieji menai, t.y. rankraščių, iliuminacijos, šrifto menas, dramblio kaulo ir auksakalių darbai.

KAROLINGŲ MENAS

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2701 žodžiai iš 8999 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.