Merkantilizmas Lietuvoje1
5 (100%) 1 vote

Merkantilizmas Lietuvoje1

Turinys

Įvadas 3

1. Ekonominės minties formavimosi ypatybės Lietuvoje XVI-XVII a. . 4

2. Merkantilizmas kaip ekonominė politika. 5

3. Merkantilizmas Lietuvoje. 6

3.1. Ankstyvojo merkantilizmo idėjos……………………………………………………………..7

3.2. Vėlyvojo merkantilizmo koncepcija………………………………………………………….8

Išvados 11

Literatūra 12

Įvadas

XVI-XVII amžiai reikšmingi visoje pasaulinio mokslo ir kultūros istorijoje, o ekonomikos mokslui tai buvo iš tiesų kūdikystės laikotarpis. Nacionalinių ūkių bei pasaulinės rinkos kūrimasis pareikalavo šių procesų gilesnio ekonominio pagrindimo. Savo ruožtu, viską apimančią religinę pasaulėžiūrą atribojus nuo pasaulietinių reikalų sprendimo, svarų žodį galėjo tarti ekonomistai. Pati renesanso epocha atsigręžė į žmogų, jo problemas. Žymus XX a. ekonomistas A. Maršalas pažymėjo, kad dvi didžiosios jėgos, formavusios pasaulio istoriją, buvo religija ir ekonomika. Dabar ateina laikas, kai pasaulis vėl nori ją pritildyti. Amerikiečių ekonomistas ir istorikas R. Heilbroneris nurodo, kad išsisemiant stichiniam rinkos ūkiui, mažėja nevaldomų ekonominių jėgų vaidmuo.Valstybės reguliavimas, jos investicijos ir antimonopolinė politika yra pirmiausia antiekonominių, moralinių impulsų instrumentai. Be jų mes einame tik didesnio vartojimo, nuovargio ir priešiškumo kitų tautų atžvilgiu keliu.Todėl šiandien reikėtų daugiau apmąstyti, ką davė pastarieji amžiai, kai įsivyravo ekonominis mąstymas ir daugelį veiklos sričių užvaldė pasisavinimo interesas visuomeniniu mąstu. Įdomi šiuo požiūriu visa ekonominės minties raida, bet esminis lūžis vakarų civilizacijoje įvyko XVI-XVII a.

Ekonominės minties atspindžių Lietuvoje galima būtų aptikti gerokai anksčiau, negu XVI a. įvairiuose didžiųjų kunigaikščių nuostatose, ūkio tvarkymą bei mokesčių mokėjimą liudijančiuose dokumentuose turbūt atsirastų nemažai svarbios medžiagos ūkio istorijos, iš dalies ekonominės politicos klausimais. Tačiau profesionali ekonominė mintis ėmė reikštis tik mokslui bei spaudai plintant.

Politinės ekonomikos mokslo pradžia Lietuvoje priimta laikyti fiziokratų ekonominės teorijos paplitimą bei akademinės disciplinos kurso atsiradimą Vilniaus universitete XVIII a. pabaigoje.

1. EKONOMINĖS MINTIES FORMAVIMOSI YPATYBĖS LIETUVOJE XVI-XVII a.

Ekonominės minties atspindžiai Lietuvoje aptinkami dar iki XVI a. Įvairiuose didžiųjų kunigaikščių nuostatuose, mokesčių rinkimą bei ūkio tvarka liudijančiuose dokumentuose yra nemažai medžiagos ūkio istorijos bei ekonominės politikos klausimais. Tačiau profesionali ekonominė mintis ėmė reikštis tik su mokslo bei spaudos plitimu.

Ekonominės minties raida pakankamai gerai atspindėjo to meto ekonomines problemas. Neatsitiktinai įvairių krypčių atstovų darbuose aštriai keliamas baudžiavos klausimas. Valstiečių padėties problema iškėlė dauguma to meto autorių, reiškusių kartais visai skirtingas visuomenines pažūras. Buržuazinių ekonominių pažiūrų propagavimas Lietuvoje buvo gana daugiaplanis, nepasižymėjo vienos aiškios ekonominės koncepcijos plėtojimu. Vieni autoriai siūlė įgyvendinti merkantilizmo ekonominės politikos principus, kiti – atvirkščiai, gynė tokias ekonomines idėjas, kurios vėliau, gerokai išplėtotos, sudarė fiziokratų ekonominės teorijos turinį. Įsitvirtinus jėzuitams Lietuvoje plito kanoninė ekonominė mintis. Pažymėtina, kad beveik visi to meto autoriai, kėlę aktualius krašto ekonominius klausimus, buvo opozicijoje bajorų vykdomai ekonominei politikai.

Didelį vaidmenį ekonominės minties plėtojimuisi turėjo aštri reformacijos ir kontrreformacijos ideologinė kova Lietuvoje XVI a. pabaigoje – XVII a. pirmoje pusėje.

Lietuvoje pažangus kalvinizmo atstovai pasisakė prieš bajorų ekonominę politiką ir buvo opozicijoje merkantilizmui. Atgimstančiam ankstyvosios krikščionybės mokymui buvo svetimi fiskaliniai interesai ir ypač praturtėjimo aistra, akivaizdžiai dominavusi to meto bajorų ekonominėje politikoje.

Lietuviškoje publicistikoje iki XVII a. antrosios pusės nebeaptinkame darbų, konstruktyviau keliančių ekonomines problemas.

Apžvelgus tuo meto Lietuvos ekonominę mintį, galima neabejotinai teigti apie pažangios ekonominės minties plitimą Lietuvoje net stiprėjančio feodalinio režimo bei silpnėjančio valstybingumo sąlygomis.

Fiziokratinė ekonominė teorija kaip savarankiška ekonominė disciplina susiformavo Vilniaus universitete panaikinus jėzuitų ordiną (1773 m.) ir tuo pačiu Vilniaus akademiją performavus į Vyriausiąją mokyklą.

Paaštrėjus feodalizmo prieštaravimams, mėginta ugdyti pramoninę gamybą, lažinas keisti pinigine renta, steigti manufaktūras. Tačiau rezultatai buvo menki. Manufaktūros žlugo. Tai galima laikyti merkantilistinių ekonominių pažiūrų Lietuvoje savotišku susikompromitavimu. Šis reiškinis buvo viena iš priežasčių, paskatinusių susidomėjimą fiziokratų ekonominėmis pažiūromis.

2. MERKANTILIZMAS KAIP EKONOMINĖ POLITIKA

Merkantilizmas (ital. – pirklys, prekybininkas) – valstybės ekonominė politika, ankstyvojo kapitalizmo laikotarpiu, nukreipta kaupti turtą valstybės viduje.

Merkantilizmo kaip tam tikros
buržuazinės ekonominės minties ir ekonominės politicos krypties atsiradimą bei vystymąsi chronologiškai reikia priskirti XVI-XVIII a. laokotarpiui. Literatūroje merkantilizmas suprantamas:

? kaip ekonominė šio istorinio laikotarpio valstybių politika, padėjusi kaupti kapitalus ir paruošti kapitalistinį gamybos būdą,

? kaip ekonominė teorija, reiškianti prekybinio kapitalo interesus ir grindžianti merkantilistinę valstybės politiką.

Merkantilistai teigė, kad svarbiausias ekonominis valstybės uždavinys yra šalies turtėjimas. Iš to išplaukia ir pagrindinė ekonominė problema – atrasti turtėjimo šaltinius ir nurodyti geriausius šio tikslo siekimo būdus.

Merkantilistams būdinga tai, kad jie, laikydami buržuazijos turtėjimą visos tautos reikalu, laikė turto šaltiniu tik užsienio prekybą. Merkantilistams vienintelis tikras turtas buvo pinigai – auksas ir sidabras. Jie reikalavo, kad valstybė aktyviai dalyvautų ūkiniame gyvenime, siekdama, kad į šalį įplauktų kuo daugiau pinigų ir kuo mažiau jų išplauktų už jos ribų. Ankstyvojo merkantilizmo laikotarpiu pinigų sulaikymo ir kaupimo šalyje uždavinys buvo vykdomas grynai administracinėmis priemonėmis, teisėtu keliu: uždraudžiant pinigų išvežimą iš šalies, skatinant prekių eksportą į užsienį, nes dėl to pinigų ištekliai šalyje didėjo. Vėlyvojo merkantilizmo pagrindiniu elementu tampa sistema aktyvaus prekybinio balanso, iškeliamas principas: kuo pigiau nupirkti, kuo brangiau parduoti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 939 žodžiai iš 2997 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.