Metalai aplink mus aliuminis
5 (100%) 1 vote

Metalai aplink mus aliuminis

KAUNO ŠANČIŲ VIDURINĖ MOKYKLA

REFERATAS

Metalai aplink mus:

Aliuminis

Darba atliko: Kristina Stankevičiūtė

Kaunas

2006

Turinys

.

1. Aliuminio paplitimas gamtoje, svarbiausi gamtiniai junginiai

2. Aliuminio lydiniai

3. Aliuminio fizinės savybės

4. Cheminės aliuminio savybės

5. Aliuminio oksidas

6. Aliuminio gavimas bei savybės.

7. Aliuminio Chloridas AlCl .

Įvadas

ALIUMINIS – vienas iš labiausia paplitusių žemės plutos elementų: trečias po deguonies ir silicio ir pirmas iš metalų. Jis yra vienas iš gausiausių žemės plutos elementų ir sudaro 7,9% jos masės.

Aliuminis gaunamas iš aliuminio rūdų: boksito, kaolinito, korundo. Gamtoje aliuminis randamas tik junginiuose. Svarbiausia mineralų grupė – putnagai. Tai vieni iš aliumosilikatų, kurie sudaro apie 50% žemės plutos masės.

Aliuminis – vienas iš lengviausių metalų, jo lydiniai labai tvirti, nors grynas aliuminis yra gan trapus. Aliuminis atsparus korozijai, nes ore oksiduojasi ir pasidengia atsparia Al O plėvele. Jis geras elektros ir šilumos laidininkas.

Aliuminis naudojamas lydiniams. Dažniausia naudojami duraliuminis ir siluminas. Naudojimas: automobilių, iš jo lengva lieti detales. aviacijos pramonė, mašinų ¤ Naudojimas: įvairių. prietaisų gamyba: korpusams, lėktuvų detalėms.

Daugelis aliuminio turinčių mineralų yra vertingi. Korundas kietumu prilygsta deimantui, todėl iš jo gaminami šlifavimo, galandimo įrankiai. Skaidrios spalvos korundo atmainos – rubinas ir safyras – yra brangakmeniai. Kiti brangakmeniai – smaragdas, akvamarinas, aleksandritas – yra aliuminio ir berilio mineralai.

Aliuminis yra chemiškai aktyvus metalas. Kambario temperatūroje apsitraukia plona oksido plėvele: 4Al + 3O

Aliuminio paplitimas gamtoje, svarbiausi gamtiniai junginiai.

Aliuminis – trečias pagal paplitimą iš visu elementų, sudarančių Žemės plutą, po deguonies ir silicio. Kokiose cheminiuose junginiuose būna aliuminio gamtoje? Pradėsime nuo vulkaninių uolienų. Tipišką išlydytos lavos kietėjimo produktą – granitą – sudaro trys mineralai: putnagas, žėrutis ir kvarcas. Granite daugiausia yra putnago. Jis , kaip ir žėrutis, yra vienas labiausiai paplitusių vulkaninių uolienų mineralų, vadinamų bendru aliumosilikatų vardu. Empirinė putnago formulė KalSi O

Vulkanines uolienas, patekusias į Žemės paviršių ir susilietusias su atmosfera, pradeda veikti naujos jėgos – šiluma ir šaltis bei cheminiai atmosferos agentai – deguonis, anglies dioksidas ir vanduo.

Prasideda lėts, bet nenutrūkstantis cheminio aliumosilikatų irimo procesas – dūlėjimas. Dūlėjant šarminius šarminius žemės metalus pakeičia vandiens elementai, bet cheminė aliuminio ir silicio „sąjunga“paprastai išlieka – aliumosilikatai virsta kaolinu – Al O 2SiO 2H O.

Molis – labiausiai paplitusi (kartu su baltuoju smėliu) nuosėdinė uolena; tai ir yra kaolinas, užterštas geležies ir mangano oksidais, nuo kurių atsiranda ruda molio spalva, ir kitomis priemaišomis. Kad molyje yra vandiens, galima lengvai aptikti, kaitinant sausą molį mėgintuvėlyje.

Molis – galutinis aliumosilikatų dūlėjimo vidutiniame klimate produktas. Tropikų ir subtropikų klimate aliumosilikatai yra toliau – aliuminis atsiskiria nuo silicio ir sudaro hidroksidų mišinį; jų apytikrė formulė – Al O H O. Tas mišinys – pagrindinis šiuolaikinės aliuminio metalurgijos mineralas – boksitas.

Taigi sudūlėjus išsivežusioms iš Žemės gelmių aliumosilikatų uolienoms, sudariusioms Uralo kalnagubrio masyvą, atsirado bopksito klodai Vakariniame ir Pietiniame Uralo šlaituose. Jie prasideda šiaurėje ir tęsesi į pietus iki pat Šiaurės Kaukazo stepių.

Boksitas – nuosėdinės kilmės mineralas, įšore panašus į molį, bet neturintis būdingo moliui plastiškumo. Be kitu priemaišų, boksite būna geležies oksidų, suteikiančių jam degtu plytų spalvą.

Kito būtino aliuminio metalurgijai mineralo – kriolito sudėtis paprastai išreiškiama dvigubos druskos fomule 3NaF AlF druska. Kriolitas retas mineralas, ir aliuminio metalurgijai jį tenka gaminti dirbtinai.

Vietoj boksito naudojamas nefelinas NaAlSiO ; rūgštys jį lengvai suskaido – silicis išsiskiria panašiu į debesis silicio dioksidu (iš čia kilo mineralo pavadinimas – graikiškai „nefele – debesis).

Aliuminio lydiniai.

Aliuminis lydomas su daugeliu metalų (pvz., su Cu, Mn, Zn, Ni, Fe, Ti) ir su kai kuriais nemetalais (pvz., Si). Priedai sudaro iki 20% aliuminio lydinio. Aliųminio lydiniose būna keli legiruojantys elementai.Legiruoti lydiniai geresnių mechaninių savybių, bet ne taip plastiški ir mažiau laidūs elektrai. Alimini lydinių kietį padidina susidarantys kietieji tirpalai ir įvaairūs intermetaliniai junginiai, pavyzdžiui, CuAl , Mg Si, MgZn, Al CuMg. Yra žinoma labai daug aliuminio lydinių: Al – Cu (3,8 – 5% Cu) lydinis duraliuminis, Al – Si (8 – 13% Si) lydinis siluminas, Al – Mg (4 – 11% Mg) lydinis magnalis ir kiti.Šiuose aliuminio lydiniose dar būna iki 1% kitų metalų. Ypač vertingas legiruojantis elemantas, įeinantis beveik į visus aliuminio lydinius, yra manganas.Aliuminis su mangano priemaiša yra geresnių mechaninių
savyvybių ir atsparesnis korozijai.

Aliuminio lydiniai lengvi (2650 – 2800 kgm ), atsparūs atmosferinei korozijai, lengvai apdirbami, pigūs, bet kaitrai neatsparūs. Taikant specialų apdirbimą, aliuminio milteliai apsitraukia oksodo plėvele, ir iš jų gaunama aukštoms temperaturoms atspari medžiaga.

Aliuminio fizinės savybės.

Aliuminis sidabriškai baltas, labai minkštas metalas; jis minkštesnis už varį, bet kietesnis už alavą. Už aliuminį kalesnis tik auksas; jis lengvai ištempiamas į ploniausia vielą ir valcuojamas į ploniausius lakštus, kurie vadinami aliuminio folija ir naudojami elektriniams kondensatoriams gaminti bei maisto produktams suvynioti.

Aliuminis praleidžia šilumą tris kartus geriau, negu kali geležis; dėl šių ir kitų savybių, iš aliminio gaminami namų apyvokos daiktai – puodai, arbatinukai ir kt. Specifiniu elektriniu laidumu aliuminis nusiliaidžia variu; tačiau palyginus vienodos masės, bet skirtingo skerspiūvio aliuminio ir vario laidus, pirmenybė atitenka aliuminiui.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 857 žodžiai iš 1675 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.