Metalinės sijos santvaros arkos ir rėmai
5 (100%) 1 vote

Metalinės sijos santvaros arkos ir rėmai

TURINYS

Įžanga……………………………………………………………………………………………………………1

1.Metalinių konstrukcijų vystymosi istorinė apžvalga…………………………………………2

2. Bendrieji reikalavimai konstrukcijoms. Metalinių konstrukcijų pranašumai ir tūkumai………………………………………………………………………………………………………….3

2.1 Metalinių konstrukcijų pranašumai………………………………………………………….3

2.2 Metalinių konstrukcijų trūkumai……………………………………………………………..4

3. Įtempimai, atsirandantys konstrukcijų elementuose………………………………………….4

4. Metalinių konstrukcijų projektavimas…………………………………………………………….6

5. Sijos………………………………………………………………………………..7

5.1 Bendra sijų charakteristika………………………………………………..…..7

5.2 Valcuotos plieninės sijos………………………………………………………………………..8

5.2.1 Sijynųtipai, jų standumas ir sijų aukštis…………………………………………….8

5.2.2 Valcuotų sijų sandūros prijungimai………………………………………………..10

5.3 Sudėtinės sijos…………………………………………………………………………………….12

5.3.1 Sudėtinės sijos skerspjūvio pagrindiniai matmenys…………………………..12

5. 3.2 Sijos skerspjūvio pakeitimas…………………………………………………………15

5.3.3 Sijos prijungimas prie sienelės……………………………………………………….16

5.4 Bendrasis ir vietinis sijų pastovumas………………………………………..17

5.4.1 Bendrasis sijų pastovumas……………………………………………..17

5.4.2 Vietinis sijų pastovumas……………………………………………….18

5.4.3 Standumo briaunų konstrukcijos ir skaičiavimai………………………………20

5.5 Sudėtinių sijų sandūros ir prijungimai…………………………………………………….21

5.5.1 Suvirintų sijų sandūros………………………………………………………………….22

5.5.2 Kniedytų sijų sandūros………………………………………………………………….23

5.5.3 Sudėtinių sijų prijungimas prie kolonų……………………………………………25

5.6 Pokraninės sijos…………………………………………………………………………………..27

5.6.1 Pokraninių sijų tipai………………………………………………………………………27

5.6.2 Pokraninių sijų skerspjūviai…………………………………………………………..27

5.6.3 Stabdymo sijos ir ryšiai…………………………………………………………………29

5.6.4 Pokraninių sijų rėmimas ant kolonų………………………………………………..29

5.7 Iš anksto įtemptos sijos…………………………………………………………………………31

5.7.1 Itempimo esmė……………………………………………………………………………..31

5.7.2 Įtempimo stygos ir inkarai…………………………………………………………..31

5.7.3 Sijų įtempimo schemos ir konstrukcijos………………………………….…….31

5.8 Kompleksinės sijos…………………………………………………………………………….32

5.8.1 Bendros žinios………………………………………………………………………….32

5.8.2 Kompleksinių sijų skaičiavimas…………………………………………….……32

6.Metalinės santvaros …………………………………………………………………………….…..33

6.1 Metalinės santvaros……………………………………………………………………….33

6.2 Didelių tarpatramių santvaros………………………………………………….……..39

6.3 Kampuočiai……………………………………………………………………………..….40

7. Arkos……………………………………………………………………………………………….…43

7.1 Arkinių konstrukcijų schemos…………………………………………………….…43

7.2 Arkų konstrukcijos ir skaičiavimo pagrindai…………………………….……..46

8. Vienaaukščiai metaliniai rėmai ir jų konstrukcijos…………………………………..…49

9. Vienanaviai cechai…………………………………………………………………………………..52

10. Didelių tarpatramių plieninės konstrukcijos……………………………………..57

11. Daugiaaukščiai metaliniai karkasai………………………………………………57

12.
�……………………………………………………….……59

Nuotraukos……………………………………………………………………..…….64

Naudota literatūra………………………………………………………………………………………….75

Įžanga

Plieninės konstrukcijos pradėtos naudoti visai neseniai. Metalas (špižius), kaip pagrindinė statybinių konstrukcijų medžiaga, Europoje pradėtas vartoti XVII a. pabaigoje. Ryšiams, stygoms ir kitokiems e1ementams medinėse ir mūrinėse konstrukcijose metalas buvo naudojamas daug seniau. Laikoma, kad pirmosios metalinės konstrukcijos Rusijoje buvo padarytos XVII a. iš kaltos geležies elementų.

Metalinių konstrukcijų medžiaga – plienas – yra stipri ir patvari.

Metalinės konstrukcijos yra lengviausios.

Metalinių konstrukcijų elementus lengva pagaminti fabrikuose mechanizuotai, o statybos vietoje juos sumontuoti. Industrinė statyba yra ekonomiška, pigi ir greita.

Metalinės konstrukcijos (taisyklingai jas eksploatuojant) yra ilgaamžės.

Kadangi metalinės konstrukcijos lengvos ir jų elementai įvairūs, tai jas galima komponuoti taip, kad visas pastatas, jo interjeras geriausiai atitiktų estetinius reikalavimus.

Santvaromis vadinamos geometriškai pastovios sistemos, sudarytos iš strypų tarp savęs sujungtų šarnyriškais arba standžiais mazgais. Santvara, kaip ir sija yra lenkiama, bet, perduodant apkrovas tik į santvaros mazgus, strypuose atsiranda tik tempimo ir gniuždimo įražos.

Plieninėmis arkosmis dengiami didelių tarpsnių pramonės pastatai.

Plieniniai rėmai yra didelių tarpatramių laikančiosios denginio konstrukcijos. Rėminiai denginiai, palyginus su sijiniais, yra mažesnės masės, žemesnio rygelio ir standesni skersine linkme.

Sijos – pagrindinis laikantysis perdangos konstrukcinis elementas. Ant jo yra dedami grindų elementai, o iš apačios pritvirtinamos lubos. Gali būti atskirai dedamos grindų sijos, kurios perima beveik visą pagrindinį krūvį, ir atskirai lubų sijos, kurios perima krūvį nuo lubų ir termoizoliacinio sluoksnio sunkio.

1. METALINIŲ KONSTRUKCIJŲ VYSTYMOSI ISTORINĖ APŽVALGA

Plieninės konstrukcijos pradėtos naudoti visai neseniai. Metalas (špižius), kaip pagrindinė statybinių konstrukcijų medžiaga, Europoje pradėtas vartoti XVII a. pabaigoje. Ryšiams, stygoms ir kitokiems e1ementams medinėse ir mūrinėse konstrukcijose metalas buvo naudojamas daug seniau. Laikoma, kad pirmosios metalinės konstrukcijos Rusijoje buvo padarytos XVII a. iš kaltos geležies elementų. Iš tokių konstrukcijų žinomos Maskvos senojo Kremliaus perdangos (1640), Ivano Didžiojo varpinės kupolo karkasas (1603), Trejybės-Sergijaus vienuolyno 18 m valgomojo Zagorske perdangos (1696-1698) ir kt.

XVIII a. buvo pradėtos naudoti lietos špižinės konstrukcijos. Pirmoji špižnė konstrukcija pastatyta Urale (1725). Anglijoje, Prancuzijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse metalinės (špižinės) konstrukcijos pradėjo plisti XVIII a. viduryje. Vienas pirmųjų didelių metalinių konstrukcijų statinių – 30 m angos špižinis tiltas pastatytas 1776-1779 m. Anglijoje. Rusijoje pirmasis Špižinis tiltas buvo pastatytas 1784 m. Puškino mieste. Metalinės konstrukcijos buvo naudojamos ir didelių angų visuomenių pastatų stogams. Vienos iš seniausių labai gražios yra Prancūzų komedijos teatro metalinės konstrukcijos, pastatytos 1786 m. Paryžiuje.

1pav. Prancūzų komedijos teatro Paryžiuje perdangų konstrukcija

Iš pradžių metalinių konstrukcijų buvo gaminama mažai nes neišvystyta metalurgijos pramonė negalėjo tiekti statyboms reikiamo metalo kiekio, taip pat nebuvo sukurta metalinėms konstrukcijoms skaičiuoti metodų.

Pramoniniu būdu išlydyta geležis gauta tik XIX a. pradžioje. 1819 m. geležis pradėta valcuoti, o 1820 m. konstrukcijos pradėtos jungti kniedėmis. Statyboje plačiai vartota mediena pradėta keisti špižiumi. Spižinės konstrukcijos greitai pradėtos naudoti ir pramoniniams pastatams. Spižius gerai atlaiko gniuždymo jėgas, todėl labai tinka metalinių konstrukcijų pagrindiniams gniuždomiems elementams (kolonoms, skliautams). Derinant špižines kolonas su špižinėmis perdangomis, gauta racionali karkasinė metalinė konstrukcija. Strypinėms santvaroms pradėta vartoti mišri medžiaga: tempiami elementai buvo gaminami iš geležies,o gniuždomi – iš medienos arba špižiaus. Sitaip atsirado naujos mišrios konstrukcijos: medienos-geležies ir špižiaus-geležies. Jos buvo jungiamos varžtais .

Laikoma, kad šiuolaikinės fabrikų cechų konstrukcijos pradėtos naudoti XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Pasirodžius pramonėje sunkiesiems elektriniams kranams ir viršutiniam transportui cecho viduje, konstrukcijos įgijo papildomą paskirtį – be jų neimanoma atlikti technologinio proceso. Išsivysčius geležies valcavimui ir kniedijimo technologijai, vis daugiau konstrukcijų buvo gaminama iš geležies, bet iki XIX a. pabaigos pramoninėje statyboje svarbiausią vietą užėmė špižinės konstrukcijos. Geležinės konstrukcijos daugiausia vartojamos tiltams, parodų paviljonams, Įvairiems bokštams ir t.t.

2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI KONSTRUKCIJOMS.

METALINIŲ KONSTRUKCIJŲ PRANAŠUMAI IR TRŪKUMAI

2.1 METALlNIŲ KONSTRUKCIJŲ PRANAŠUMAI

1. Metalinių
konstrukcijų medžiaga – plienas – yra stipri ir patvari. Dėl aukštos plieno proporcingumo ribos plieninės konstrukcijos dirbdamos deformuojasi tiesiškai, todėl, jas skaičiuojant, taikomi tikslūs tiesiškai deformuojamų sistemų skaičiavimo metodai, tiksliai parenkami konstrukciniai elementai. Plieninių konstrukcijų darbas yra aiškus, pačios konstrukcijos patikimos. Kadangi plienas yra vienodos struktūros, galima visiškai išnaudoti jo stiprumą

2. Konstrukcijų lengvumas geriausiai įvertinamas santykiu, kuris nurodo konstrukcijos iš atitinkamos medžiagos didžiausią galimą aukštį. Iš šio santykio matyti, kad metalinės konstrukcijos yra lengviausios. Lengvesnėms konstrukcijoms reikia mažiau medžiagų, mažesnių transportavimo išlaidų, jas lengviau montuoti.

3. Metalinių konstrukcijų elementus lengva pagaminti fabrikuose mechanizuotai, o statybos vietoje juos sumontuoti. Industrinė statyba yra ekonomiška, pigi ir greita.

4. Metalinės konstrukcijos (taisyklingai jas eksploatuojant) yra ilgaamžės.

5. Kadangi metalinės konstrukcijos lengvos ir jų elementai įvairūs, tai jas galima komponuoti taip, kad visas pastatas, jo interjeras geriausiai atitiktų estetinius reikalavimus.

2.2 METALlNIŲ KONSTRUKCIJŲ TRŪKUMAI

Be minėtų privalumų, metalinės konstrukcijos turi ir trūkumų.

1. Mažas plieninių konstrukcijų atsparumas korozijai (aliumininės konstrukcijos yra daug atsparesnės korozijai). Statybinis plienas neatsparus korozijai, nes jame yra labai mažai anglies, taip pat kitų priemaišų (mangano, nikelio, vario), kurios didina atsparumą korozijai.

Paprasčiausiai plienas apsaugomas nuo korozijos, jį dažant. Prieš dažant plieno paviršius gerai nuvalomas ir padengiamas švino arba geležies suriku, kuris geriau sukimba su plieno paviršiumi. Paskui jau dažoma įvairiais mineraliniais dažais, atskiestais pokostu. Vandenyje arba žemėje esančioms plieninėms konstrukcijoms apsaugoti nuo korozijos tinka bituminiai lakai.

2. Metalinės konstrukcijos nelabai atsparios ugniai. Aukštoje temperatūroje (gaisro metu temperatūra pakyla daugiau kaip iki 1000°C) plienas greitai įkaista ir netenka savo pradinio stiprumo. Pakilus temperatūrai iki 500°C, plieno stiprumas sumažėja 50%. Norint apsaugoti nuo gaisro, plieninės konstrukcijos apdengiamos ugniai atspariomis medžiagomis: asbesto-cemento skiediniu arba betonu. Efektyviausia ir dažniausiai vartojama priešgaisrinė priemonė – plieninių elementų apibetonavimas. Betono sluoksnis yra ne tik priešgaisrinė ir prieškorozinė priemonė, bet kartu yra ir sudėtinė konstrukcijos dalis.

3. ĮTEMPIMAI, ATSIRANDANTYSKONSTRUKCIJŲ ELEMENTUOSE

Kai konstrukcijas veikia įvairios apkrovos, jėgos, lenkimo momentai, jų elementuose atsiranda vidinės jėgos – įrąžos. Įraža, tenkanti elemento skerspjūvio ploto vienetui (m2), vadinarna įtempimu (matuojama Pa, MPa). Įtempimai, atsižvelgiant į juos sukėlusias priežastis, skirstomi į pagrindinius, papildomus, vietinius ir vidinius.

Pagrindiniais vadinarni tokie įtempimai, kurie atsiranda normaliame (be defektų) elemente, veikiant pagrindinėms apkrovoms, kai konstrukcija dirba pagal nustatytą skaiciuojamąją schemą.

Papildomaisiais vadinami tokie įtempimai, kurie konstrukcijos elementuose atsiranda, veikiant antraeiliams, pagalbiniams konstrukciniams elementams – ryšiams. Papildomaisiais vadinami ir tie įtmnpimai, kurie atsiranda, veikiant papildomoms. apkrovoms – vėjui, temperatūrai ir pan.

Papildomaisiais vadinami tokie įtempimai, kurie konstrukcijos elementuose atsiranda, veikiant antraeiliams, pagalbiniams konstrukciniams elementams – ryšiams. Papildomaisiais vadinami ir tie įtempimai, kurie atsiranda, veikiant papildomoms apkrovoms – vėjui, temperatūrai ir pan.

Papildomųjų įtempimų pavyzdys yra santvara su standžais mazgais. Ją skaičiuojant, mazgai buvo laikomi sarnyriškais, apkrovos tiksliai centruotos i mazgus. Tokios santvaros strypai gautų tik pagrindinius įtempimus. Mazgų standumas pakeičia strypų darbo sąlygas; dėl mazgų standumo strypuose atsiranda papildomieji įtempimai.

Papildomieji įtempimai, atsirandantys veikiant mazgų standumui ar kitokiems ryšiams, neskaičiuojami. įtempimai, atsirandantys veikiant papildomoms apkrovoms (vėjui, temperatūrai), skaičiuojami ir įvertinami, sudarius atitinkamus derinius su pagrindiniais įtempimais.

Vietiniai įtempimai (įtempimų koncentracija) susidaro elemento skerspjūvio staigaus pasikeitimo arba medžiagos defektų vietose – ties įpjovomis, kniedžių skylėmis ir pan. Didžiausi vietiniai įtempimai atsiranda ten, kur staiga pasikeičia elemento skerspjūvis. Kai veikia statiniai krūviai, vietinių įtempimų koncentracija konstrukcijai nepavojinga ir skaičiuojant neįvertinama.

Vidiniais įtempimais vadinami įtempimai, atsiradę elemente nuo terminių poveikių jį gaminant, kai jam neleidžiama deformuotis. Vidiniais įtempimais galima vadinti valcuoto dvitėjinio profilio įtempimus. Valcuojant dvitėjinio profilio sienelė, kuri yra daug plonesnė negu juostos, greičiau už jas ataušta ir susitraukia. Veliau aušdamos juostos nebegali laisvai keisti savo ilgio, nes trukdo ankščiau ataušusi sienelė. Todėl ir atsiranda vidiniai įtempimai: sienelėje – gniuždymo, o juostose – tempimo. Vidiniai įtempimai, atsižvelgiant į jų atsiradimo priežastį, dažnai vadinami pradiniais,
susitraukimo, savaisiais ir kt. itempimais.

Vidiniai įtempimai, kaip nepriklausantys nuo išorinių jėgų veikimo, skaičiuojant konstrukcijos stiprumą, dažniausiai neįvertinami, bet.dėl jų konstrukcijos gali deformuotis.

Skaičiuojant konstrukcijas, jų elementai parenkami tik pagal pagrindinius įtempimus arba pagrindinių ir papildomųjų įtempimų derinius. šie įtempimai konstrukcijų elementuose turi būti visada mažesni už takumo ribą arba kritinius įtempimus.

Sudėtingasis įtempimų ūbūvis. Konstrukcijų elementuose įtempimai gali atsirasti tik vienos ašies kryptimi – normaliniai tempimo arba gniuždymo įtempimai, t. y. vadinamasis linijinis įtempimų būvis, dviejų ašių kryptimis – dviejų statmenų krypčių normaliniai įtempimai arba normaliniai ir tangentiniai įtempimai lenkiamame elemente, t. y. plokščiasis įtempimų būvis, ir normaliniai įtempimai trijų ašių kryptimis, t. y. erdvinis įtempimų būvis.

4. METALINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS

Metalinės konstrukcijos turi atitikti joms keliamus reikalavimus. Jos turi būti stiprios ir pastovios, lengvai pagaminamos, ekonomiškos ir gražios. Yra trys konstrukcijų gamybos etapai: projektavimas, gamyba (gamykloje) ir montavimas statybos vietoje.

Vienas is svarbiausių etapų yra metalinių konstrukcijų projektavimas, nors jo kaina yra labai maža – 2-5% bendros kainos. Projektuojant konstrukcijas, turi buti išspręsti visi klausimai, susiję su konstrukcijų gamyba. Pirmiausia sudaromi variantai bei parenkama geriausia pastato schema, po to paruošiamas racionaliausio montavimo projektas. Sudarant variantus, parenkama racionaliausia konstrukcinė schema, pagal kurią projektuojamos stiprios ir ekonomiškos konstrukcijos. Racionali schema bus tokia, kai eksploatuojant konstrukcijos elementuose nuo veikiančių apkrovų atsiras pačios mažiausios įrąžos ir atitinkami elementai jas atlaikys.

Projektuojant konstrukcijas, reikia atsižvelgti į gamybinius bei montavimo reikalavimus: kuo labiau konstrukcijos atitiks šiuos reikalavimus, tuo jos bus ekonomiškesnės.

Gamybiniai reikalavimai yra šie: konstrukcijos elementai turi buti paprastos formos, kuo mažiau detalių juose, detalės tokios, kad būtų galima jas paruošti mechanizuotai, paprasta ir patogu surinkti bei sujungti. Labai svarbu konstrukcijas suskirstyti į gaminamuosius vienetus – elementus, kuriuos būtų patogu pervežti į statybos vietą. Jų matmenys turi atitikti kelių ir tiltų gabaritus. Vienodi tipiniai elementai gaminami serijiniu budu.

Pagrindiniai montavimo reikalavimai yra šie: konstrukcijos turi būti tokios, kad būtų paprasta, lengva ir spartu montuoti, paprasta ir lengva sujungti gaminamuosius elementus, kad būtų paprasti ir lengvai prijungiami ryšiai, užtikrinantys montIuojamųjų konstrukcijų pastovumą.

5. SIJOS

5.1 BENDRA SIJŲ CHARAKTERISTIKA

Sijos – pagrindinis laikantysis perdangos konstrukcinis elementas. Ant jo yra dedami grindų elementai, o iš apačios pritvirtinamos lubos. Gali būti atskirai dedamos grindų sijos, kurios perima beveik visą pagrindinį krūvį, ir atskirai lubų sijos, kurios perima krūvį nuo lubų ir termoizoliacinio sluoksnio sunkio.

Perdangoms įrengti metalinės sijos yra naudojamos jau daugiau kaip šimtas metų. Plačiausiai taikomos valcuotojo profilio sijos. Esant didelėms apkrovoms arba angoms yra naudojamos sudėtinės sijos .

Sudėtinės sijos paprastai daromos dvitėjo skerspjūvio. Prie vertikaliosios sienelės kertinėmis siūlėmis privirinami juostiniai lakštai arba prie sienelės privirinami kampuočiai, o prie jų – juostiniai lakštai, norint sustiprinti juostas. Juostinių lakštų plotis imamas (1/4–1/5)h, storis – 10–40 mm ir turi būti ne mažesnis už sienelės storį. Galingesnių sijų juostos daromos iš kelių lakštų.

Sijos yra labia paprastos ir lengvai pagaminamos konstrukcijos, todėl plačiai naudojamos civilinėje ir pramoninėje statyboje, statant tiltus bei hidrotechninius statinius. Jos gali būti valcuotos arba sudėtinės, sudarytos iš lakštų bei kampuočių.(2 pav.)

Sijos – pagrindinis laikantysis perdangos konstrukcinis elementas. Ant jo yra dedami grindų elementai, o iš apačios pritvirtinamos lubos. Gali būti atskirai dedamos grindų sijos, kurios perima beveik visą pagrindinį krūvį, ir atskirai lubų sijos, kurios perima krūvį nuo lubų ir termoizoliacinio sluoksnio sunkio.

2 pav. Sijų skerspjūviai: a – valcuoti; b ir c – sudėtiniai kniedyti; d ir e – sudėtiniai kniedyti; f – presuoti aliuminiai

Sijos ekonomiškumą ir jos gerą darbą galima vertinti jos atsparumo momento W ir skerspjūvio ploto F santykiu arba branduolio spinduliu ς= W/F. Kuo didesnis šis santykis, tuo ekonomiškesnė ši sija.

Pagal parėmimo būdą sijos skirstomos į dviatrames, daugiaatrames, gembines ir standžiai įtvirtintais galais. Kad būtų patogiau montuoti, plieninėms konstrukcijoms plačiausiai naudojamos dviatramės sijos, nors standesnės ir ekonomiškesnės yra daugiaatramės nekarpytos sijos. Šios sijos labai jautrios bet kokiems eksplotavimo darbo sąlygų pasikeitimams, pavyzdžiui, atramų sėdimams ir t.t. Todėl nekarpytas sijas patariama naudoti tik tada, kai gerai ištirtos jų darbo sąlygos.

Sijos labai plačiai naudojamos civilinių ir visuomeninių pastatų perdangoms, pramoninių pastatų darbo aikštelių sijynams kaip pokraninės
sijos. Iš sijų tiltų važiuojamosios dalies, užtvankų skydų, šliuzų ir kitų hidrotechninių konstrukcijų sijynai.

5.2 VALCUOTOS PLIENINĖS SIJOS

5.2.1 SIJYNŲ TIPAI, JŲ STANDUMAS IR SIJŲ AUKŠTIS

Valcuotų arba valcuotų ir sudėtinių, statmena kryptimi persikertančių sijų kompleksas vadinamas sijynu. Jį sudaro pagrindinės ir antraeilės sijos. Antraeilės sijos vietines apkrovas iš pakloto perduoda pagrindinėms sijoms, o šios visą perdangos apkrovą perduoda atramoms. Pagal pagrindinių ir antraeilių sijų išdėstymą bei jų sujungimus sijynai skirstomi į šiuos tipus:

1) metalinis paklotas arba gelžbetoninė plokštė yra ant antraeilių sijų, padėtų ant pagrindinių sijų;( 3pav.)

2) antraeilės sijos prie pagrindinių prijungtos viename lygyje;(4pav.)

3) antraeilės sijos prie pagrindinių prijungtos žemiau pastarųjų viršutinių lentynų;(5pav.)

4) sudėtingas sijynas sudarytas iš trijų rūšių sijų: pakloto sijos esti ant antraeilių arba pagalbinių sijų, o pastarosios paremtos ant pagrindinių sijų.(6pav.)

Sudėtinės sijos sienelė stiprinama skersinėmis standumo briaunomis. Jos dedamos didžiausių šlyties įtempių vietose – ties atramomis, visoms koncentruotoms jėgoms, antraeilių sijų pridėjimo vietose (7 pav.). Atstumai tarp standumo briaunų turi būti ne didesni kaip dvigubas sienelės aukštis. Standumo briaunos neleidžia sienelei išklupti.7 pav. Standumo briaunų išdėstymas ir jų tipai: 1 – atraminės, 2 – skersinės (vertikaliosios), 3 – išilginės (horizontaliosios), 4 – tarpinės (trumpos)

Atraminės standumo briaunos yra statomos visada net ir valcuotojo profilio sijose. Pagrindinė jų paskirtis – neleisti sienelei išklupti dėl vietinio glemžimo įtempių. Kitose vietose standumo briaunos gali būti nestatomos, jeigu sienelės liaunis pakankamas. Atstumas tarp skersinių (vertikaliųjų) briaunų (7 pav. b) neturi būti didesnis kaip 2hs, kai λw > 3,2 ir 2,5hs, kai λw ≤ 3,2.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2630 žodžiai iš 8415 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.