Tema: Metinė finansinė atskaitomybė
TURINYS
Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………..3
1. Finansinės atskaitomybės parengimas……………………………………………………………………..4
2. Balansas………………………………………………………………………………………………………………5
3. Pelno (nuostolio) ataskaita……………………………………………………………………………………..8
4. Nepaskirstyto pelno (nuostolio) ataskaita……………………………………………………………….10
5. Pinigų srautų ataskaita………………………………………………………………………………………….11
6. Paaiškinamasis raštas…………………………………………………………………………………………..13
Išvados…………………………………………………………………………………………………………………..14
Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………………………………..15
ĮVADAS
Kiekvienos įmonės veiklos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo valdymo personalo darbo. Savo ruožtu, valdytojų darbo kokybę apsprendžia gaunamos informacijos išsamumas. Neįmanoma gerai tvarkytis įmonėje, nežinant pagrindinių veiklos rodiklių, tarkim, kokiu turtu disponuoja įmonė, kokia naudą iš šio turto gauna, bei kas yra šio turto savininkas.
Pagrindinis finansinės-ekonominės verslo apskaitos tikslas – planuoti ir valdyti įmonės veiklą. Kiekvienas verslininkas turi mokėti naudotis apskaitos teikiama informacija, nes antraip apskaitos sistema nebus naudinga. Pagal jos duomenis galime: palyginti operatyvinius duomenis su ankstesnio laikotarpio rodikliais; parengti finansines ataskaitas ir ataskaitas mokesčiams apskaičiuoti, sumažinti neūkiškumo priežastis.
Naudojamoji apskaitos sistema turi tenkinti visus verslininko poreikius, t.y išsiaiškinti visus ekonominius ir finansinius verslo nesklandumus ir numatyti plėtros tendencijas; padėti gauti kreditus; suplanuoti įmonės plėtotę; padėti taupyti pinigus, mokant mokesčius ir t.t. Taigi apskaitos sistema turi padėti verslininkui atsakyti į tokius klausimus: ar verslo įmonė pelninga? Kur galima gauti didžiausią pelną? Kiek kainuoja įmonė? Mat tikėdamiesi pelno, turime žinoti, ar įmonės turtas sumažėjo, ar padidėjo.
Verslininkai ir investoriai skiria didelį dėmesį finansinei atskaitomybei, kurios duomenimis vadovaudamiesi, jie priima atitinkamus sprendimus. Todėl savo darbe aš noriu aprašyti visus reikalavimus, kuriuos turi atitikti metinė finansinė atskaitomybė.
1. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS PARENGIMAS
Verslo apskaitos sistemos pasirinkimas priklauso nuo įmonės dydžio ir veiklos pobūdžio. Smulkaus verslo įmonėse tinka apskaita piniginiu pagrindu. Šiuo atveju pajamos fiksuojamos, kai pinigai jau gauti, o išlaidos- tada, kai pinigai jau sumokėti. Pavyzdžiui, smulki prekyba parduotuvėje- labai paprastas verslas, ir apskaita čia nesudėtinga. Stambesnėse verslo įmonėse tinkamesnė apskaita kaupimo principu. Šiuo atveju ūkinės operacijos yra fiksuojamos apskaitoje tuo metu, kai jos įvyksta, neatsižvelgiant į pinigų ar jų ekvivalentų gavimą ar išmokėjimą. Todėl visos ataskaitinio laikotarpio operacijos ir atsispindi atskaitomybėje per tą patį laikotarpį. Kaupimo principo taikymo privalumas yra tas, kad jis suformuoja informaciją ne tik apie ankstesnes operacijas, susijusias su pinigų gavimu ar mokėjimu, bet informaciją apie įsipareigojimus sumokėti pinigus ateityje bei šaltinius, iš kurių bus gauti pinigai.
Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti aiški, suprantama ir tinkama. Ji laikoma tinkama (naudinga) tada, kai vartotojai, ja naudodamiesi, gali vertinti praeities, dabarties ar ateities įvykius, patvirtindami arba koreguodami ankstesnius vertinimus. Ši informacija turi būti patikima ir neutrali. Atskaitomybėje negali būti klaidų, pateiktų rodiklių dydžiai neturi priklausyti nuo subjektyvių vadovų ar savininkų norų. Draudžiami bet kokie turto ar skolų prirašymai ar pelno bei sąnaudų iškraipymai. Tam, kad informacija būtų patikima, joje turi būti atspindėti visi ūkiniai faktai, įvykę per ataskaitinį laikotarpį ir turėję įtakos turto ir nuosavybės pakitimams. Finansinė atskaitomybė laikoma neutralia, jei pateikiant duomenis nebuvo atliekami įvairūs įstatymais uždrausti veiksmai, galintys nukreipti sprendimus, kuriuos priima išoriniai vartotojai, norima linkme.
Kad finansinė atskaitomybė būtų patikima, visus ūkinius faktus būtina pateikti atsižvelgiant daugiau į jų turinį ir ekonominę prasmę negu į formalius pateikimo reikalavimus. Tą reikia daryti tam, kad būtų išvengta apskaitoje neapibrėžtumo kiekybiškai vertinant tam tikrų operacijų ir įvykių rezultatus. Pavyzdžiui, įmonė niekada negali tiksliai žinoti, kiek skolų jai negrąžins pirkėjai. Vertinant šiuos faktus, reikia atsižvelgti į apdairumo reikalavimą, pagal kurį numatoma visus neturinčius konkretaus apibrėžtumo, įvykius įvertinti taip, kad atskaitomybėje nebūtų padidinti turto
ar pajamų, nuosavybės arba sąnaudų rodikliai. Tačiau apdairumo reikalavimu neleidžiama sukurti užslėptų rezervų, sąmoningai stengiantis sumažinti turto ar pajamų ir padidinti nuosavybės ar sąnaudų rodiklius, kadangi šiuo atveju atskaitomybė nebus neutrali.
Rinkos sąlygomis skiriami šie pagrindiniai metinės finansinės atskaitomybės formos:
· Balansas
· Pelno (nuostolio) ataskaita
· Nepaskirstyto pelno ataskaita
· Pinigų srautų ataskaita
Be šių atskaitomybės formų pateikiamas paaiškinamasis raštas, kuriame atspindima papildoma informacija, nepateikta minėtose ataskaitose.
2. BALANSAS
Balansų lentelėje pateikiama finansinė veikla už tam tikrą praeitą laikotarpį. Jis parodo firmos finansinę situaciją tam tikru fiksuotu laiku. Balansas sudaromas ne kasdien ir atspindi tik momentinę įmonės būklę. Todėl net jeigu jis ir atspindi gerą įmonės finansinę būklę, tai nereiškia, kad pastaroji tokia yra visuomet. Balansų lentelėje pateikiama firmos turto, įsiskolinimų ir akcininkų nuosavybės vertė. Balansas sudarytas iš dviejų dalių. Vienoje iš jų parodoma turto sudėtis, o kitoje – įmonės kapitalo ir skolų sudėtis. Pirmoji dalis daugelyje šalių vadinama aktyvu, o antroji – pasyvu. Aktyvo terminas apibūdina konkrečias vertybes, kurios gali būti veiksmingai panaudotos ūkinėje veikloje. Pasyvo terminas iš pradžių buvo vartojamas savoms skoloms apibūdinti. Vėliau šis terminas buvo pradėtas vartoti visiems turto šaltiniams pavadinti.dabar galiojančiuose Lietuvos valdžios išleistuose dokumentuose atskiroms balanso dalims pavadinti vietoj aktyvo ir pasyvo vartojami terminai: turtas, savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai. Visas turtas turi būti lygus įsiskolinimų ir akcininkų nuosavybės sumai, t.y. abi pusės lygios. Tai galima išreikšti šia formule:čia: K – turtas (asset);
KS – įsiskolinimai (įsipareigojimai) (liability);
KA – nuosavas (akcininkų) kapitalas (equity).
Šie trys pagrindiniai elementai (turtas, įmonės įsipareigojimai ir savininkų nuosavybė) skaidomi į smulkesnius norint patekti papildomą informaciją, kuri reikalinga vertinant įmonės veiklą.
Balansų sandara gali būti diferencijuojama, atsižvelgiant į įmonių veiklos pobūdį ir dydį. Kiekvienos šalies balansai turi savo ypatumų. Gali būti skirtingas rodiklių grupavimas ir detalizavimas, jų išdėstymo nuoseklumas ir kiti bruožai. Šalyse, taikančiose Šiaurės Amerikos modelį balanso rodikliai išdėstyti vienaip ( trumpalaikis turtas balanse pateikiamas pirmiausia), o taikant Europos modelį – kitaip (trumpalaikis turtas pateikiamas įmonės disponuojamojo turto dalies pabaigoje). Tačiau visų rinkos šalių balansas turi atitikti tarptautinius reikalavimus ir dėl to negali turėti didelių skirtumų.
A. ILGALAIKIS TURTAS. Tai turtas, kuris naudojamas įmonės gamybinėje – komercinėje veikloje ilgiau negu vienerius metus. Ilgalaikį turtą sudaro:
I. Formavimo savikaina. Tai įmonės formavimas ir reorganizavimas, kapitalo dydžių pakeitimai, kiti formavimo darbai.
II. Nematerialusis turtas. Tai yra ilgalaikis turtas, tačiau nematerialus, nes jo negalima “paliesti” ranka. Daugumoje įmonių toks nematerialus turtas yra įmonės ženklas ant produkto, teisė gaminti pagal patentą, licenciją ar autorinės teisės, kurios įvertinamos simboliškai rinkos kaina arba verte. Turtas balanse išreiškiamas likutine verte, kuri gaunama iš jo pradinės vertės atėmus nusidėvėjimą (amortizaciją)