PAVASARIS
Pavasaris, pirmasis iš keturių vidutinių platumų klimato juostos metų laikų. Astronominio pavasario pradžia (III.21) Žemės Šiaurės pusrutulyje yra momentas, kai ekliptika judančios Saulės centras pereina per dangaus pusiaują pavasario lygiadienio taške. Tuo metu abiejuose Žemės pusrutuliuose (išskyrus poliarines sritis) diena susilygina su naktimi (pavasario lygiadienis). Regimasis Saulės kelias danguje pavasarį eina per Avino, jaučio ir Dvynių žvaigždynus. Kalendorinis pavasaris apima kovo, balandžio ir gegužės mėnesius. Klimatinis pavasaris nesutampa su astronominiu ir kalendoriniu pavasariu. Lietuvoje, kaip ir kitose vidutinių platumų klimato juostos kraštuose, jis prasideda, kai paros vidutinė temperatūra pastoviai pakyla virš 0 0C (Vidurio Lietuvoje – III.23; čia ir toliau datos visur vidutinės daugiametės) ir nutirpsta sniego danga (IV.2). Išėjus pašalui (IV.7) ir oro temperatūrai pakilus virš 5 0C (IV.13), prasideda antroji pavasario fazė – tikrasis pavasaris. Orui sušilus iki 10 0C (V.3) ir pasibaigus šalnoms (V.10), prasideda trečioji pavasario fazė – vėlyvasis pavasaris. Fenologinis pavasaris – gyvosios gamtos atgimimo ir aktyvaus vystymosi metas. Ankstyvąjį pavasarį parlekia varnėnai (III.17) ir gandrai (IV.4), pražysta baltalksniai (III.30), lazdynai (IV.2) ir šalpusniai (IV.5). Tikrąjį pavasarį atželia žiemkenčiai (IV.11), pražysta gluosniai, blindės (IV.26), parlekia kregždės (IV.27), užkukuoja gegutė (IV.29). Vėlyvąjį pavasarį sužaliuoja lapuočių miškai (V.8) pražysta ievos (V.10), alyvos (V.10). Pavasaris žemės ūkyje – žemės ruošimo ir pagrindinių žemės ūkio augalų sėjos metas (optimalus vasarojaus sėjimo metas – IV.15; bulviasodis prasideda IV.18, kukurūzų sėja – pasibaigus šalnoms).
VASARA
Vasara, antras iš keturių vidutinių platumų klimato juostos metų laikų. Astronominės vasaros pradžia (V.22) sutampa su ilgiausia šiaurės pusrutulio diena. Kalendorinė vasara apima birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius. Klimatinė vasara prasideda, kai paros vidutinė temperatūra pakyla >15 0C (Vidurio Lietuvoje – VI.10). Vasara vidutiniškai trunka 80 dienų. Vasara – šilčiausias metų laikas. Dėl pastovaus Saulės spindulinės energijos pertekliaus, šiluma ir drėgmė intensyviai pernešama į aukštesnius atmosferos sluoksnius. Dėl kylančio oro srautų susidaro galingi kamuoliniai lietaus debesys. Būna trumpalaikių, smarkių liūčių su perkūnija. Kai kada susiformuoja viesulai ir kruša. Per vasarą pasikartoja keletas lietingo ir giedro oro laikotarpių. Laikotarpiai be lietaus trunka 10 – 15 dienų. Vasaros pabaigoje, orams atvėsus dažniau iškrinta rasa ir užslenka rūkas. Fenologinė vasara – gyvosios gamtos reprodukcinė fazė (sėklų ir vaisių brendimo metas). Vasaros pradžioje pražysta jazminas (VI.13) ir žieminiai rugiai (VI.14). Vidurvasarį žydi liepos (VII.8), prinoksta mėlynės (VII.14). Vasarai baigiantis, į šiltuosius kraštus išskrenda gervės (VIII.29) Vasara – pasėlių priežiūros ir derliaus nuėmimo metas. Pražydus žolėms (VI.20), šienaujamos pievos. Pribrendus žiemkenčiams (VIII.4) ir vasarojui (VIII.14), pjaunami javai.
RUDUO