Tikslai ir uždaviniai:
• Apžvelgti M.Gorbačiovo politinę veiklą;
• Įvertinti šio generalinio sekretoriaus nuopelnus;
• Apžvelgti SSRS istoriją M.Gorbačiovo valdymo metais.
Svarbiausias politinis pastarųjų penkiasdešimties metų įvykis buvo Tarybų Sąjungos suirimas ir komunizmo žlugimas. Šis judėjimas, dešimtmečius grasinęs apimti visą pasaulį, akimirksniu sustojo ir dabar, atrodo, vadinamas „ istorijos šiukšlynu“. Šio staigaus žlugimo centre stovi pagrindinė figūra- Michailas Gorbačiovas, žmogus, kuris 1985- 1991 m. valdė TSRS.
Gorbačiovas gimė Privolnoe kaime, Stavropolio regione, Pietų Rusijoje.Jo vaikystė sutapo su Josifo Stalino, vieno kruviniausių tironų istorijoje, diktatūros periodu.Jis puikiai mokėsi mokykloje, penkiolikos metų įstojo į komjaunimą (jaunųjų komunistų sąjungą), po to ketverius metus dirbo kombainininku. 1950 m. įstojo į Maskvos valstybinį universitetą studijuoti teisę ir baigė jį 1955 m. Ten 1952 m. jis tapo komunistų partijos nariu ir sutiko savo būsimą žmoną Raisą Maksimovną Totorenko. Jie susituokė netrukus po universiteto baigimo ir susilaukė vieno vaiko, Irinos.
Gavęs teisininko laipsnį, Gorbačiovas grįžo į Stavropolį ir ėmė kopti karjeros laiptais. 1970 m. jis tapo Pirmuoju Stavropolio krašto partijos komiteto sekretoriumi,o kitais metais buvo paskirtas komunistų partijos Centro komiteto nariu. 1978 m. jis buvo ypač paaukštintas – persikėlė į Maskvą ir užėmė Centro komiteto Žemės ūkio departamento sekretoriaus postą. 1979 m. Gorbačiovas tapo kandidatu į Politbiurą (kuris tiesiogiai valdė Tarybų Sąjungą), o 1980 m. tapo jo nariu.1985 m. gegužės 11 d. mirus Černenkai, Gorbačiovas jau kitą dieną buvo paskirtas pakeisti jį kaip Generalinis Sekretorius.
Vidaus politika
M. Gorbačiovas suprato, kad reikia imtis ryžtingų priemonių. Pramonės ir žemės ūkio produktyvumas buvo apgailėtinas, o valstybė negalėjo iki begalybės atsiskaityti už importo prekes lėšomis, gautomis iš prekybos pasaulinėje rinkoje auksu, deimantais ir kitais gamtos ištekliais.
Sovietų Sąjunga pasiekė Chruščiovo užsibrėžtą tikslą ir iškasdavo akmens anglies bei išlydydavo plieno daugiau negu JAV, bet iš tiesų tai rodė ekonomikos atsilikimą. Vakaruose kompiuterinė technika sukėlė technologinę revoliuciją. Sovietų Sąjunga beviltiškai vilkosi uodegoje. Moderni ekonomika reikalavo operatyvumo ir lankstumo, ne griozdiškos biurokratinės sistemos.
Visuomenę buvo persmelkęs cinizmas. Gorbačiovo reformos prasidėjo nuo kryžiaus žygio prieš alkoholį. Jis pabandė sumažinti vartojimą suvaržydamas gamybą ir pardavimą, tačiau 1986 m. jis turėjo mestis prie kitų problemų. Ukrainoje, Černobylio atominėje elektrinėje, sprogo reaktorius. Nelaimė dramatiškai bylojo apie atmestiną darbą ir didžiules Sovietų Sąjungos problemas, kurias sukėlė beatodairiškas gamybos planų viršijimas neatsižvelgiant į ekologines sąlygas.
1987 m. Gorbačiovas pradėjo vartoti sąvokas “perestroika” ( pertvarkymas ) ir “glasnost” ( viešumas ). Vienas iš pertvarkymo aspektų buvo didelis komunistų partijos, vadovaujant Gorbačiovui. Ekonominiame lygmenyje į pertvarkymą įėjo privataus biznio kai kuriose srityse legalizavimas.
Turbūt didžiausią perversmą padarė glasnost, arba “atvirumo”, politika, kurią Gorbačiovas pradėjo 1986 m. Vienas iš glasnost aspektų buvo didesnis vyriausybės atvirumas savo veiklos bei visuomenę dominančių įvykių atžvilgiu.Kitas aspektas buvo leidimas atskiriems individams ar leidėjams laisvai diskutuot politiniais klausimais. Laisvas tokių pažiūrų reiškimas prieš kelerius metus būtų vainikuotas kalėjimu 9 o Stalino eroje net mirties nuosprendžiu!). Tarybiniams žurnalistams tapo įmanoma kritikuoti vyriausybės politiką, komunistų partiją ir net patį Gorbačiovą!
Kitas svarbus žingsnis į TSRS demokratizavimą buvo padarytas 1989 m. , kai įvyko visuotiniai naujo tarybinio Parlamento, Liaudies deputatų tarybos, rinkimai.Vakarietiška prasme,tai,žinoma, nebuvo laisvi rinkimai:90 procentų kandidatų buvo valdančiosios komunistų partijos nariai,ir jokios kitos politinės partijos dalyvauti negalėjo. Tačiau rinkimai buvo vykdomi slaptu balsavimu;buvo galima pasirinkti kandidatus; sąžiningai buvo skaičiuojami balsai. Tai neabejojamai buvo artimiausias laisviems rinkimams renginys nuo tada, kai 1917 m. komunistai paėmė valdžią.
Santykiai su Vakarais
6-ame dešimtmetyje Chruščiovas pasisakė už taikų sambūvį su Vakarais, norėdamas gauti savo reformom pinigų. Gorbačiovas taip pat siekė taikos su Vakarais, kad galėtų pinigus, skirtus karo pramonei, nukreipti į civilinę gamybą.
Mat finansinį nepriteklių sukėlė vyriausybės išlaidos ginklavimosi varžyboms.Tikėdamasis baigti ginklavimosi varžybas, Gorbačiovas nedvejodamas priėmė Amerikos prezidento Ronaldo Reigano pasiūlymą susitikti deryboms. Du lyderiai susitiko keturis kartus: Ženevoje (1985), Reikjavike (1986), Vašingtone (1987) ir Maskvoje (1988). Dramatiškiausias rezultatas buvo ginklavimosi apribojimo sutartis, pasirašyta 1987 m. gruodį. Tai buvo pirmoji sutartis, kuri iš tikrųjų sumažino branduolinių ginklų, kuriuos turėjo dvi šalys, skaičių. O vidutinio nuotolio raketos buvo visiškai panaikintos!
Kitas veiksmas sumažinęs
tarptautinę įtampą, buvo Gorbačiovo sprendimas išvesti tarybinę armiją iš Afganistano.
Socializmo stovyklos iširimas
Nepaisant įspūdingų reformų TSRS, niekas nesitikėjo kataklizminių permainų, kurios įvyko Rytų Europoje 1989 – 1990 m. 1989 m. Gorbačiovas leido socializmo stovyklai iširti. Jis pasisakė už Sovietų Sąjungos liberalizavimą, kuris atnešė didelių permainų rytų Europoje. Praskleisdamas geležinę uždangą Rytų Europoje, Gorbačiovas susilaukė didesnio geranoriškumo Vakaruose bei techninės ir ekonominės pagalbos. Jis taip pat turėjo viziją atsikratyti atominio ginklo, kuris sukėlė tiek daug baimės pokario laikais.
JAV irgi norėjo pradėti dialogą su Sovietų Sąjunga, kad pasiektų pasikeitimų Rytų ir Vakarų santykiuose. Visiškai aišku, kad ir vidaus jėgos Rytų Europos šalyse, kurios kovojo su komunistine sistema, prisidėjo prie pasikeitimų. Be Gorbačiovo politikos, tokie dideli pasikeitimai nebūtų buvę galimi per tokį trumpą laiką.