Miegas emocijos
5 (100%) 1 vote

Miegas emocijos

Miegas

Periodiška žmogaus ir auštesnės org-jos gyvūnų sąlyginė būsena, kurios metu organizmas, iš dalies praradęs kontaktą su aplinka, aktyviai atkuria savo jėgas. Kai žmogus miega, susilpnėja jo fiziologinės funkcijos, pakinta jų darbo rėžimas, išnyksta sąmoningas psichinis aktyvumas. XX amžiaus viduryje nustatyta, kad yra dvi miego fazės. Pirmoji fazė- vadinamas lėtasis miegas (jo metu elektroencefalogramos ritmas lėtėja nuo alfa iki delta ritmo). Yra keturios šios fazės stadijos. Iš pradžių apima snaudulys, vėliau žmogus vis kiečiau įminga. Sumažėja reakcijos į dirgiklius, sąmoningumas, raumenų įtampa. Sapnuojama retai. Kartais išlieka nesąmoningos psichinės veiklos: vaikščiojama arba kalbama per miegą. Pažadinti šioje fazėje žmonės neigia miegoję. Antroji frazė- vadinamasis greitasis, arba pardoksinis miegas. Jam tenka apie dvidešimt penki procentai viso miego trukmės. Ši fazė būdinga tik žmogui ir aukštesnims žinduoliams. Šis miegas yra kietas, nors nesąmoningos motorinės veiklos reiškinių taip pat būna. Elektroencefalogramos ritmas greitas, beveik toks pat, kaip busėjimo būsenoje. Šiai fazei būdinga greiti akių judesiai, pagreitėjusi smegenų kraujotaka, nereguliarus širdies veiklos ritmas, nepastovus kraujospūdis, padidėjusi kūno temperatūra; sapnams būdinga ryškūs vaizdai ir turinys. Per naktį afazės pasikartoja nuo trijų iki penkių katų. Individualus miego ciklas, jo ritmas ir trukmė susiformuoja vienuoliktais- tryliktais gyvenimo metais ir išlieka iki šešesdešimties-septynesdešimties metų; vėliau greito miego fazės nežymiai trumpėja. Miego trukmė su amžiumi trumpėja. Žmogus geriausiai išsimiega tapr 23 ir 6 valados.

Miego mechanizmą, ypač lėtojo ir greitojo miego fazių kaitą, reguliuoja smegenų kamieno branduoliai. Per jos miegą veikia signalai iš įvairių smegenų smegenų sričiųir viso organizmo. Miegas susijęs su daugeliu fiziologinių procesų, pvz., baltymų biosintezė (ji suaktyvėja greito miego metu), augimu (prieš užmiegant ir lėto miego ketvirtoje stadijoje išsiskiria daugiau somotropinio hormono), įsiminimu (manoma, kad lėtojo miego ketvirtoje stadijoje, o ypač greitojo miego metu, įtvirtinama atmintis). Nustatyta, kad yra glaudus ryšys tarp sapnų turinio ir praėjusios dienos emocinės įtampos; tai lyg psichologinė reakcija į emocinį stresą. Be fiziologinio miego, dar būna patologinis (letargija), narkotinis (narkozė), priepuolinis (narkolepsija), hipnotinis miegas (hipnozė). Dažniausias miego sutrikimas yra nemiga.

Daugumos gyvūnų miegas tėra smegenų aktyvumo sulėtėjimo, kūno neveiklos periodai. Gyvūnams, kurie vystosi ir gyvena viename biotope, būdingas įmigis. Žinduolių miegas iš esmės nesiskiria nuo žmogaus miego.

Žmogus pramiega trečdalį savo gyvenimo. Miegas yraneišvengiama būtinybė, jis teikia ir malonumo. Daugiausia miega kūdykis; jis miega kone visą laiką. Vaikui reikia mažiau miego, suaugęs žmogus miega dar mažiau. Šešesdešimties metų žmogus miego vidurkis – 6-8 valandos, o vyresnis žmogus dažniausiai miega dar mažiau. Žmonės miega labai nevienodai.

Moterys užmiega greičiau (paprastai per ketvirtį valandos), bet būna ir tokių – tik galvą padėjusios ant pagalvės jau šnarpščia. Dažniausiai pervargęs žmogus sunkiai užmiega.

Prieš užmiegant kartais vyresnius žmones apima tokia būsena, kai sunku susivokti – miegama ar nemiegama. Šios būsenos tiesiog susipina, žmogus valandėlę nusnūsta, paskui vėl nemiega, tad dažnai žmogusnė pats negali susiorentuoti, kur čia sapnas, o kur realybė.

Paskui ateina ramus miegas. Sapnai yra senesniais ir ankstesniais įvykiais pagrįstos fantastiškos istorijos. Jau seniausiais laikais jie jaudino žmoniją, būta tuomet ir sapnų aiškintojų, tai rodo ir biblija. Mūsų laikais šituos dalykus yra tyrinėjęs Z. Froidas, bet gaugelis jo aiškinimų yra nepagrįsti. Dažniausia iš sapnų buvo stengiamasi atspėti ateitį, tačiau šito padaryti neįmanoma, tai tuščios fantazijos.

Miegant organizmas ilsisi ne visas. Nesiliauja kraujo apytakos ir smegenų veikla, virškinimas, miegantis žmogus vartosi.

Vyresnis žmogus paprastai sunkiai užmiega, nors jis ir nori lengvai užmigti. Jis skundžisi nemiga ir tomet, kai miegama paviršutiniškai, kai jo miegą nutraukia nemiegojimo tarpsniai. Neramiai gulintis žmogus miega nekietai, ir jį lengvai gali prižadinti net ir menkiausias garsas. Toks žmogus užsiprogramuoti miegojimo laiką. Kietai miegantis žmogus atsikelia mieguistas, susnūdęs. Daugelis žmonių per per miegus šneka, vartosi, griežia dantimis, dejuoja. Šiuos reiškinius lydi slogūs sapnai.

Seno žmogaus miegas nekietas, su pertrūkimais. Jis lengvai nubunda, retai miega kietai. Daugelis tik snūduriuoja – tai ir yra pusiau nemiegojimo būsena; dažnai jis miegodamas gali kalbėti ir su kitu žmogumi, tik nevisuomet tas pokalbis būna logiškas. Sklerozę turintis senas žmogus gali užmigti ir sėdėdamas.

Žmonės pagal miegojimo tipą miega yra nevienodi. Vini anksti keliasi ir anksti gula, kiti ir vėlai gula, ir vėlai keliasi. Skirisi šių abiejų tipų kietumo laikas. Anksti gulantis žmogus kiečiausiai miega pirmosiomis valandomis, užtai jis lengvai atsikelia. Vėlai gulančio žmogaus kietas miegas nusistumia į ryto valandas, tad irjo poilsiui
šios valandos yra reikalingiausios.

Daug ginčijamasi dėl miego po pietų. Greiti nuvargstančiam organizmui padeda rimtas poilsis, bet jis turi būti deramas. Pirma miego, teikiančio poilsį, sąlyga yra patogus gulėjimas, netrikdoma kraujo apytaka.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 871 žodžiai iš 1673 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.