Miego struktūra ir jo atstatomoji reikšmė
5 (100%) 1 vote

Miego struktūra ir jo atstatomoji reikšmė

Turinys

Įvadas 3

I Biologiniai ritmai. 4

1.1 Biologinis laikrodis. 6

1.2 Melatoninas ir šviesa. 8

II Miego charakteristika. 9

2.1 Miego rūšys: 9

2.2 Biologinė miego reikšmė 10

2.3 Miego tyrimo metodai 11

2.4 Miego fiziologija. 12

2.4.1 Miegą reguliuojantys mechanizmai: 12

2.4.2 Miego fazės. 12

III. Miego teorijos. 16

3.1 Cheminė – toksinė miego teorija. 16

3.2 Nervinės, miegą aiškinančios, teorijos. 17

IV. Miego netekimo efektai. 17

Išvados 20

Literatūra 21

Įvadas

Jau Hipokratas pastebėjo, kad žmogaus nuotaika, sugebėjimas mąstyti bei fizinė būsena kinta cikliškai. Dabar nustatyta, kad žmogaus organizme yra daugiau kaip 100 biologinių ritmų, atspindinčių įvairius fiziologinius procesus. Tai miego ir budėjimo, kūno temperatūros kitimo, širdies bei kraujagyslių sistemos veiklos, kraujo sudėties ir kiti paros ritmai.

Yra žinoma, kad žmogui būdingas gana tobulas laiko jausmas, biologinis laikrodis primena laiką miegoti ar pietauti, jis juntamas darbingumo padidėjimo ir sumažėjimo momentais.

Biologinis ritmas valdo miegą. Jis gyvybiškai būtinas kiekvienam žmogui. Miegas – tai funkcinė žmogaus smegenų ir viso organizmo būklė, kokybiškai besiskirianti nuo budrumo būklės ir kuriai būdingas aktyvios organizmo sąveikos su aplinka sumažėjimas bei dalinis psichinės veiklos slopinimas. Miego ir budėjimo mechanizmai gana sudėtingi. Šiame darbe pabandysiu atsakyti į klausimus kokia žmogaus organizmo ritminė veikla miegant? Panagrinėsiu svarbiausius procesus, kurie vyksta miegant, paanalizuosiu miego struktūrą bei jo atstatomąją reikšmę organizmui.



I Biologiniai ritmai.

Žmogus, taip pat, kaip ir kiti gyvūnai milijonus metų veikiami besikartojančių globalinių faktorių, prie jų prisitaikė; todėl, nors mes ir nejaučiame, pasireiškia tam tikri funkciniai svyravimai, susiję su paros, metų laikų ir panašiais kitimais, vadinami biologiniais ritmais. Biologiniai ciklai yra ritmiški gyvų organizmų biologinių procesų ir reiškinių pobūdžio ir intensyvumo svyravimai. Atstumas tarp dviejų svyravimų vienodų padėčių vadinamas periodu, arba ciklu. Kiekvieną ciklą paprastai sudaro dvi fazės: vienoje jų procesas pasiekia maksimumą, o kitoje- minimumą. Amplitudė rodo maksimalų ir minimalų nukrypimą nuo vidutinės reikšmės. Vienoje ciklo fazėje yra svyravimų bangos nuoslūgis, o tai atitinka proceso susilpnėjimą, kitoje banga pakyla, ir tuo metu procesas sustiprėja.

Ciklų trukme biologiniai procesai paprastai daugiau ar mažiau sutampa su geofiziniais ciklais. Pavyzdžiui, daugelį organizmo fiziologinių funkcijų lemia išorinių veiksnių, kurie tiesiogiai susiję su Žemės sukimosi paros periodiškumu, paros cikliškumas.

Bioritmai yra skirstomi į funkcinius ir ekologinius:

1. Funkcinių bioritmų (širdies ritmo, kvėpavimo, ir kt. procesų, palaikančių organizmo aktyvumą ir gyvybingumą) svyravimų ciklai matuojami sekundėmis, minutėmis, valandomis ar net dienomis. Funkciniai bioritmai genetiškai sąlygoti ir prasideda žmogui gimus.

2. Ekologiniai bioritmai sutampa su atitinkamais geofiziniais ritmais (paros, sezoniniai, daugiamečiai ir kt.).

Dar ritmai skiriami į:

– infradianinius, trunkančius ilgiau nei viena diena;

– ultradianinius, trunkančius trumpiau nei viena diena.

Žmogaus fizinis darbingumas emocijos bei protinės veiklos ypatybės svyruoja tam tikrais ciklais. Žinomi metų, mėnesio ir paros arba cirkadiniai ritmai (lotyniškai circa- apie, dies- diena, para).

Cirkadiniai ritmai. Endogeninė cirkadinė sistema suderina vidinius biologinius procesus maždaug pagal 24 val. ciklą. Šis ritmas nepriklauso nuo astronominio ir socialinio ritmo; jis gali veikti atskirai, kai reikia prisitaikyti prie tam tikrų sąlygų, bet natūraliose sąlygose egzistuoja sinchronizacija (derinimas) su išoriniais ritmais.

Kiekvienos dienos cirkadiniai visų sistemų kitimai yra panašūs ir ypač aiškiai matomi stebint smegenų nervinių ląstelių aktyvumą, neuromediatorius, hormonus, fiziologines funkcijas, pažinimo ir suvokimo galimybes. Per parą (per 24 val.) kartojasi visų fiziologinių, psichologinių funkcijų bei elgesio savaiminiai pokyčiai. Cirkadinės sistemos visuma yra ekstremaliai glaudžiai susijusi, griežtai hierarchinė ir labai inertiška. Paros bėgyje kūno temperatūra kinta: naktį mažėja, diena didėja. Kortikosteroidų sekrecija didžiausia yra ryte, o vakare – mažiausia. Jei mėginama staiga pakeisti nors vieną iš funkcijų, atsiranda desinchronizacijos simptomų.

Labai nesunku suprasti savo paros ritmą. Kiekvieno žmogaus jis gali būti individualus, nors egzistuoja ir tam tikri bendri dėsniai. Tarkime, pirmasis rytinis pakilimas prasideda 4-5 valandą ryto. Atsikėlus tuo metu, galima mėgautis saulės tekėjimu, bundančia gamta, pajusti, kaip užplūsta jėgos ir visiškai nebesinori miego. Tą energijos bangą dažniausiai ,,pagauna” vyturiai. Antrasis rytinis pakilimas būna tik 9-10 valandą ryto. Jį jaučia beveik visi, nes tuo metu jau būna mokykloje ar darbe.

Visiškai pabudęs kūnas gali sutelkti jėgas veiklai. Pakilimas trunka apie pusantros valandos. Prieš pietus prasideda didelis aktyvumo nuosmukis, mąstymas ir reakcijos sulėtėja. Dauguma žmonių tokią būseną išgyvena nuo 13 iki 15 valandos. 16-17 valandos – darbingas laikas, organizmo tonusas
vėl pakyla. Bet 18-19, po darbo valandų atrodo, kad visiškai apleido jėgos ir nenori nieko daugiau, tik pareiti namo ir kristi į minkštą krėslą. Neveltui tuo metu tingisi kur nors eiti iš namų. Tačiau praėjus šiam energijos kritimo laikui toliau žmogus vėl gali būti aktyvus. Stipri aktyvumo banga būna apie vidurnaktį ir po jo. Jei žmogus neužmigo, jam prasideda tarsi ,,antrasis kvėpavimas”. Šią energijos bangą pagauna pelėdos.

Sezoniniai ritmai. Kiekvienas žmogus jaučia, kaip tam tikru metų laiku jį užplūsta jėgos. Tarkime, vienam rudenį norisi gilintis į mokslus, susikaupti veiklai, daug ir produktyviai dirbti, bet pavasarį jį gali kamuoti apatija, energijos trūkumas. Kitam pats geriausias laikas vasara ar žiema. Žmogaus organizme sezoniniai ritmai reiškiasi pagreitėjusia medžiagų apykaita pavasarį ir sulėtėjusia- rudenį bei žiemą, padidėjusiu hemoglobino procentu kraujyje ir kvėpavimo centro jaudrumo kitimu pavasarį ir vasarą. Kai kurie tyrėjai nurodo, kad fiziologinių procesų sezoninis kitimas vykstantis ištisus metus, primena paros periodiškumą. Organizmo būklė vasarą ir žiemą tam tikra prasme atitinka jo būklę dieną ir naktį. Žiemą mažiau negu vasarą cukraus kraujyje, daugiau adenozitrifosforo rūgšties ir cholesterino.

Priklausomai nuo amžiaus skiriasi žmonių aktyvumas. Vaikystėje ir paauglystėje ląstelių augimas kur kas didesnis už jų irimą, senatvėje – atvirkščiai. Su amžiumi bioritmai keičiasi. Jauniems žmonėms (16-25 metų) dažniau būdingas pelėdos tipas, senatvėje net užkietėjusi pelėda gali pradėti keltis 5 ryto ir virsti tikru vyturiu. Per 12 metų laikotarpį pasikeičia beveik visos žmogaus organizmo ląstelės – net 80 procentų. Todėl maždaug kas 12 metų galime pastebėti savo energingumo piką.

Migracija ir veisimas. Žmogus nuo senų laikų žavėjosi paukščių gebėjimu rasti kelią. Tyrimai leido padaryti svarbią išvadą: dauguma paukščių kasmet migruoja tūkstančius kilometrų tam tikru maršrutu nepriklausomai nuo to, kad aplinka dar nepakitusi. Mokslininkas G. Krameris nustatė, kad dieną paukščiai orientuojasi gretindami Saulės padėtį su laiku, kurį rodo jų biologiniai laikrodžiai. Paukščių vidiniai laikrodžiai nustatyti labai tiksliai, paklaida ne didesnė už minutę.

Dauguma gyvūnų gyvena migracijos ritmais, kai keliauja žiemoti ar veistis. Pavyzdžiui juodieji gandrai žiemoja Vidurinėje ir Pietų Afrikoje, Šiaurės Indijoje ir parskrenda pavasarį, balandžio mėnesį. Sugrįžę dažniausiai peri keletą metų tame pačiame lizde. Žuvys taip pat turi savo neršimo ritmą. Stintos antroje žiemos pusėje renkasi iš Baltijos jūros į marias, kad čia apsipratusios, pavasarį toliau keliautų į Nemuną neršti, o lašišos plaukia į upes neršti vėlai rudenį.

1.1 Biologinis laikrodis.

Paros ritme biologinio laikrodžio vaidmenį atlieka pagumburio virškryžminis branduolys, esantis virš regos nervų kryžmės. Jis gauna tiesioginę informaciją iš tinkalainių apie šviesos ir tamsos kaitą. Šis branduolys koordinuoja ir sinchronizuoja daugelio funkcijų ritmiškumą. Pagumburio motyvaciniai centrai dėl jų pačių vidinio metabolizmo gali veikti ir automatiškai – be jokių dirgiklių poveikio iš šalies. Kai kurių centrinės nervų sistemos ląstelių savidirgos savybė, veikiant metaboliniams procesams, taip pat nerviniams bei humoraliniams faktoriams, vadinama biologiniu laikrodžiu.

Biologinis laikrodis priklauso nuo mūsų organizmo ląstelių veiklos ir kontroliuoja pagrindinius organizmo ritmus: miego – budravimo ritmą, temperatūrą ir hormonų sekreciją. Aktyvumo periodus galima paaiškinti remiantis žmogaus fiziologija, mat tuo metu dalijasi organizmo ląstelės. Vyturio ar pelėdos gyvenimą mes esame paveldėję genetiškai. Paminėtina ir tai, kad dažniausiai populiacijoje pasitaiko tarpinis variantas. Šie žmonės yra vadinami balandžiais.

Chronobiologai teigia, kad organizmas nubunda 6 valandą ryto ir pradeda ko nors labai aktyviai reikalauti, 8 ir 9 valandomis atsiranda lytinis aktyvumas. Vadinasi, mylėtis geriausia rytais. Kreiptis į gydytojus taip pat geriausia ryte. Ryte labiausiai patariama eiti pas stomatologą. Taip pat labai naudinga ryte nueiti pas masažistą, kadangi oda dienos pradžioje būna labai imli. Kraujas į smegenis geriausiai patenka 10 valandą ryto. Tuomet lengviausia įsiminti visus pamatytus ir išgirstus dalykus (įsijungia trumpalaikė atmintis). Nuo 10 ir 12 valandos geriausia užsiimti meniniais dalykais. Vidurdienį reikia ilsėtis. Nuo 16 val. pradeda labai gerai veikti ilgalaikė atmintis. Nuo 15 iki 16 valandos mūsų pirštai būna lanksčiausi, todėl šis laiko tarpas vadinamas „meistro valanda“.

Šešta valanda vakaro geriausiai tinka pasivaikščiojimams, kadangi šiuo metu suaktyvėja kvėpavimas. Nuo 18 val. iki 20 val. galima išgerti, kadangi tuo laiku kepenys aktyviausiai paskirsto alkoholį. Galbūt todėl užsieniečiai labiau linkę išgerti antroje dienos pusėje (su darbu tai visiškai nesusiję, kadangi lygiai taip pat jie elgiasi ir atostogų metu).

Apie septintą valandą vakaro krinta spaudimas, sumažėja aktyvumas bei smegenų veikla, taip pat stipriai sumažėja dėmesingumas. Dirbti tokiu laiku labai sunku, kadangi beveik neįmanoma susikoncentruoti. Naktį darbuotis taip pat beprasmiška,
nors daugelis labai mėgsta tai daryti. Mokslininkai tvirtina, kad pirmą valandą nakties smegenų veikla – minimali. Anksti ryte taip pat nedera užsiimti rimtais dalykais. Nustatyta, kad nuo 3 val. ryto iki 4 val., darbininkai, dirbantys naktinėje pamainoje, padaro daugiausiai broko. Taigi norėdami naudingai ir produktyviai darbuotis bei gerai jaustis, turėtume įsiklausyti į vidinio laikrodžio tiksėjimą, nesureikšmindami rankinio laikrodžio parodymų.

Miego ir budrumo sistema ypač pažeidžiama dažnai keičiant miego laiką. Darbo ir poilsio ritmo pokyčiai sukelia budrumo ir miego pakitimus, pasireiškiančius mieguistumu bei darbingumo stoka. Pamaininis darbas ar dar blogiau – slenkantis grafikas sukelia socialinio gyvenimo pakitimus. Pasikeitus darbo ir miego laikui, pablogėja savijauta ir tai ypač apsunkina protinę veiklą. Manyta, kad dienos miegas nepilnavertis, nes miegą blogina triukšmas, šviesa, gyvenimo ritmas. Tačiau ne tik šie veiksniai daro įtaką. Miegant neįprastu paros laiku, pvz., dieną, miegama 1-4 valandomis trumpiau nei naktį, cirkadinių ritmų vientisumas pakinta, miegas lyg sutrūkinėja, negali tęstis tiek kiek norėtųsi. Miego ir budrumo ritmas tais atvejais nesusiderina su “vidiniu organizmo laikrodžiu” – biologiniais ritmais. Žmogaus biologiniai vidiniai ritmai per parą nekinta. Tai temperatūros kreivė (ji aukščiausia 18 val. ir žemiausia 6 val. ryto), kortizolio, prolaktino, somatotropinio hormono ekskrecijos bei nervinių ląstelių aktyvumo fazių kitimai. Didžiausia gero miego galimybė yra esant žemiausiai kūno temperatūrai. Štai kodėl net įpratusieji dirbti nakties metu jaučia nenumaldomą miego poreikį 4-5 val. ryto ir yra gana darbingi 18-21 val. vakaro.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1815 žodžiai iš 5617 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.