Migracija
5 (100%) 1 vote

Migracija

Turinys

Įvadas 3p.

1. Migracijos faktoriai 4p.

2. Migracija Lietuvoje 4p.

3. Nelegali migracija 5p.

4. Migracija ES 6p.

Išvados 8p.

Literatūra 9p.Įvadas

Nuo seniausiu laikų žmonija nepasižymi sėslumu. Priešistorinių laikų migracija – tai laipsniškas atsakas į aplinkos ir klimato kitimus, kas trukdavo ištisus šimtmečius. Šiuolaikinę migraciją sąlygoja jau ne klimatas ar aplinka, o socialinės ir politinės jėgos. Žmonės bėga nuo politinės priespaudos, nuo religinės arba rasinės diskriminacijos, ieško darbo, važiuoja mokytis.

Mano tema yra gana aktuali, kadangi kiekvienais metais pasaulyje pastebimas migracijos augimas. Šiuo metu iš Lietuvos išvyksta, emigruoja pakankamai daug žmonių. Išvykti iš Lietuvos paprastai linkę jaunesni žmonės, išsimoklinę, nesusisaistę santuokos ryšiais, turintys arba labai mažas, arba labai dideles pajamas piliečiai, taip pat bedarbiai.

Savo referate bandysiu trumpai apžvelgti migracijos padėtį Lietuvoje ir Europoje. Atskleisti pagrindines migracijos priežastis.Migracijos procesą sudaro dvi pagrindinės kryptys: vidinė migracija, apimanti gyventojų persikėlimus valstybės viduje ir išorinė arba tarptautinė migracija, apimanti gyventojų persikėlimus į užsienio valstybes ir iš užsienio valstybių. Tiek vienos, tiek kitos migracijos priežastys kartais būna vienodos. Pavyzdžiui, darbo stygius, skurdas. Tai verčia žmones keliauti. Kiekvienais metais pasaulyje pastebimas migracijos augimas.

Migracijos faktoriai

Kiekvieno individo sprendimą migruoti lemia:

• stumiantieji faktoriai iš jo gimtinės;

• pritraukiantieji faktoriai ten, kur jis vyksta.

Stumiantieji faktoriai – tai bedarbystė, ekonominiai sunkumai, maisto stoka, rasinė arba religinė diskriminacija, bloga gamtinė aplinka, gyventojų tankumas. Traukiantieji faktoriai – darbas, pigi (anksčiau – laisva) žemė, politinė ir religinė laisvė, galimybė mokytis. Šių faktorių įtaka yra selektyvi. Blogos sąlygos ir beteisiškumas gimtinėje skatina ieškoti vietos kitur, bet įpratimas ir prisirišimas prie tėvynės bei draugų gali sulaikyti. Masinė migracija vyksta tik tada, kai ekonominės arba darbo galimybės labai aiškiai skiriasi. Tos pačios jėgos skatina migruoti šalies viduje, tarp jos rajonų arba tarp miesto ir kaimo.

Migraciją skatina ir politiniai motyvai. Kai nacistinėje Vokietijoje prasidėjo rasiniai persekiojimai, iš jos tuoj pat pradėjo bėgti žydai ir nežydai, nors mažai kas dar tada galėjo žinoti apie steigiamas mirties stovyklas.

Migracija Lietuvoje

Atkūrus nepriklausomybę ir subyrėjus Sovietų Sąjungai, Lietuvoje iš esmės pasikeitė migracijos srautų pobūdis. Iki to laiko vyko nekontroliuojama gyventojų migracija, ypač iš buvusios TSRS. Baltijos šalys buvusioje TSRS buvo vienintelės, į kurias daugiau atvykdavo gyventojų nei iš jų išvykdavo. Šiuo metu situacija iš esmės pasikeitusi. 2003 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje gyveno 3462600 žmonių. Gyventojų skaičius dėl didelio neigiamo natūralaus prieaugio (-11 tūkst. žmonių) ir dėl migracijos procesų (2 tūkst. žmonių daugiau išvyko iš Lietuvos Respublikos, nei atvyko) 2002 m. sumažėjo 13 tūkst. žmonių. Ši tendencija Lietuvos Respublikoje išlieka jau keletą pastarųjų metų.

Bet kuris Europos Sąjungos valstybės pilietis turi teisę ne tik laisvai judėti po visų ES šalių teritoriją darbo reikalais, bet ir pasilikti gyventi pasirinktoje šalyje su šeima, naudotis tomis pačiomis įdarbinimo, darbo, profesinio mokymo, socialinėmis garantijomis kaip ir tos valstybės piliečiai, taip pat pasilikti joje pasibaigus darbo santykiams. Lietuva taip pat tuoj taps Europos Sąjungos nare.

Kiek Lietuvos piliečių šiuo metu yra legaliai įsitvirtinusių ES šalių narių darbo rinkose, niekas tiksliai negali pasakyti. Neoficialiais duomenimis, užsienyje dirba apie 6 – 8 tūkst. Mūsų piliečių.

Išvykti iš Lietuvos paprastai linkę jaunesni žmonės (iki 34 metų), išsimokslinę, nesusisaistę santuokos ryšiais, turintys arba labai mažas , arba labai dideles pajamas piliečiai, taip pat bedarbiai. Palikti Lietuvą dažniau ryžtasi darbdaviai bei savarankiški darbuotojai nei samdomi. Vyresni žmonės mažiau migruoja, dėl kalbos barjero, dėl socialinės aplinkos. Kitokia socialinė ir kultūrinę aplinka irgi yra reikšminga kliūtis. Žmonės, turintys aukštesnį išsilavinimą, greičiau įauga į naują aplinką.

Svarbiausios priežastys – galimybė gauti didesnes pajamas, geresnė padėtis darbo rinkoje, nedidelis geografinis atstumas, politinės ar tautinės problemos savoje šalyje. Lietuviams, kaip ir kitų ES šalių kandidačių piliečiams, šiuo metu aktualiausia, ko gero, būtų pagerinti savo materialinę padėtį.

Vienam dabartinių šalių kandidačių gyventojui tenkanti BVP dalis nesiekia 50 proc. ES vidurkio, o atlyginimai – nei 10-12 proc. ES vidurkio, todėl galima tvirtinti, kad žmones sudomins perspektyvos užsidirbti daugiau pinigų ES šalyse.

Nelegali migracija

Nelegali migracija didelė problema visame pasaulyje. Galime išskirti dvi pagrindines šio reiškinio kryptis – nelegalią ir kontrabandinę migraciją. Nelegalūs migrantai – turi dokumentus ir įvažiuoja – turi vizą, tačiau pasibaigęs jos galiojimo laikas. Kontrabandiniai – nežinia kokiais keliais patekę į šalį ir neturintys dokumentų. Tokie migrantai ir
sulaikomi Lietuvoje. Migrantai norėdami patekti į Vakarus, Lietuva naudojasi kaip tranzitine šalimi. Lietuva nėra galutinė šalis, į kurią jie vyksta. Jų tikslas – Vakarai, su šia nelegalių migrantų problema buvo susidūrusi Latvija, Estija. Lietuva nelegaliems migrantams yra palankesnė šalis, nes turi sausumos sieną su Vakarais. Todėl vykdami į Lietuvą jie tikisi vis tiek patekti į Vakarus. 2002 m. nelegalios migracijos srautas per Lietuvą, palyginti su 2001 m., beveik nepakito. 2002 m. sulaikyta 114 nelegalių migrantų (2001 m. – 107), iš jų Vietnamo piliečių buvo 35,1%, Indijos – 18,4%, Turkijos – 11,4%. Nebepastebima, kad nelegalūs migrantai keliautų per Lietuvos Respubliką didelėmis grupėmis (iki 100 žmonių), kaip buvo įprasta anksčiau.Jau keletą metų nelegalios migracijos rodiklis išlieka stabilus. Tai, kad nelegalių migrantų nedaugėja, sąlygoja valstybės sienų apsaugos sustiprinimas, profesionalių valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ugdymas, taip pat atitinkamų policijos tarnybų dėmesys nusikalstamoms grupuotėms, organizuojančioms nelegalių migrantų gabenimą į Lietuvos Respubliką, šalies viduje ir iš jos į užsienio valstybes.

Šiuo metu Jūs matote 60% šio straipsnio.
Matomi 941 žodžiai iš 1572 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.