Migracija ir jos pokyčiai Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Migracija ir jos pokyčiai Lietuvoje

11213141516171

BENDRA MIGRACIJOS SITUACIJA

Nuo 1992 metų pradėjęs mažėti Lietuvos Respublikos gyventojų skaičius, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, išlaikė panašią tendenciją ir 2000 metais. Gyventojų skaičius per praėjusius metus sumažėjo 5,7 tūkst. žmonių (1999 m. – tik 2,3 tūkst. žmonių). 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje gyveno 3 692,8 tūkst. žmonių. Gyventojų skaičiaus sumažėjimą lėmė tiek neigiamas natūralus prieaugis (2000 m. – 4,6 tūkst. žmonių, o 1999 m. – 3,4 tūkst. žmonių), tiek neigiamas migracijos saldas (2000 m. 1,1 tūkst. žmonių daugiau išvyko iš Lietuvos Respublikos, nei atvyko į šalį, o 1999 m. šis rodiklis buvo teigiamas – 1,1 tūkst. žmonių daugiau atvyko į Lietuvos Respubliką, nei išvyko iš jos).

2000 m. į Lietuvos Respubliką atvyko gyventi 1,5 tūkst. žmonių (be užsieniečių, kurie atvyko gyventi šalyje laikinai). Palyginti su 1999 m., 2000 m. atvykusių į Lietuvos Respubliką žmonių skaičius sumažėjo 1,8 karto. Praėjusiais metais atvykusių gyventojų skaičius buvo pats mažiausias nuo 1990 metų, kai Lietuvos Respublika atkūrė nepriklausomybę.

2000 m. gyventi į kitas šalis išvyko 2,6 tūkst. Lietuvos Respublikos gyventojų. Šis skaičius, palyginti su 1999 m., išaugo 1,9 karto.

Nors imigracija yra pakankamai naujas reiškinys, trunkantis tik dešimtį metų, jos mastai nėra dideli. Dėl šios priežasties užsieniečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, yra labai nedaug, palyginti su kitomis Europos šalimis.Be atvykstančių nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką užsieniečių, nuo 1999 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymui ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties”, atsirado nauja užsieniečių kategorija – turintys leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. 2001 m. pradžioje tokių užsieniečių Lietuvos Respublikoje buvo 3,8 tūkst. Palyginti su 1999 m., jų skaičius Lietuvoje padvigubėjo. Didžiausias laikinai apsigyvenusių Lietuvos Respublikoje užsieniečių grupes sudarė Rusijos (0,9 tūkst.), Ukrainos (0,5 tūkst.) ir Baltarusijos (0,4 tūkst.) piliečiai. Europos Sąjungos valstybių piliečių, turinčių leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, nuolat daugėjo. 2001 m. pradžioje jie sudarė 14,8 % Lietuvos Respublikoje apsigyvenusių užsieniečių.

Praėjusiais metais, įgyvendinant migracijos politiką, ypač reikšmingi buvo dviejų įstatymų pakeitimai. 2000 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimas, pripažinęs netekusiu galios Emigracijos įstatymą, panaikino Lietuvos Respublikos piliečių laisvo judėjimo suvaržymus. Nuo šiol piliečiai gali išvykti į kitas šalis apsigyventi be Lietuvos Respublikos institucijų leidimo.

2000 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl pabėgėlio statuso”, pagal kurį iš esmės pakeista prieglobsčio procedūra Lietuvos Respublikoje. Dabar visi akivaizdžiai nepagrįsti prašymai bus nagrinėjami skubos tvarka. Tai leis sutrumpinti užsieniečių prašymų nagrinėjimo laiką, kartu sumažės ir išlaidos užsieniečiams išlaikyti, atliekant prieglobsčio procedūrą.

2000 m. buvo priimti sprendimai dėl naujų asmens dokumentų: naujo pavyzdžio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams bei užsieniečio paso, atitinkančių Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, – įdiegimo. Numatoma naujus dokumentus užsieniečiams pradėti išduoti 2003 metais.

Siekiant užtikrinti užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje kontrolę, 2000 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu de jure buvo įsteigtas Užsieniečių registras, kuris turėtų pradėti funkcionuoti nuo 2003 metų vidurio.

IMIGRACIJA

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir nustatantys atvykimo į Lietuvos Respubliką ir apsigyvenimo šalyje teisinius pagrindus, – Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” (įsigaliojo 1999 m. liepos 1 d.) ir Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” įgyvendinimo įstatymas. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą ,,Dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo bei panaikinimo tvarkos” (2000 m. gegužės 1 d. nutarimas Nr. 486).

Vadovaujantis šiais teisės aktais, 2000 m. 302 užsieniečiams buvo išduoti leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

5 181 užsienietis pateikė prašymus išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje (nuo 1999 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. – 1 874), 4 849 užsieniečiams nuspręsta išduoti leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje (nuo 1999 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. – 1 847). Leidimai laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išduoti 4 505 užsieniečiams

ministerijos duomenimis, Lietuvos Respublikoje gyveno 25,3 tūkst. užsieniečių, kurie turėjo leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybių piliečiai sudarė mažiau nei 1% visų Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Tik 173 užsieniečių prašymai (3%) išduoti leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje buvo priimti Lietuvos Respublikos ambasadose
arba konsulinėse įstaigose, kiti prašymai (97%) buvo pateikti Lietuvoje. 2000 metais už leidimų laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą į valstybės biudžetą surinkta kiek daugiau nei 1,5 mln. Lt. Praėjusiais metais, prašydami išduoti leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, kreipėsi 94 pasaulio valstybių piliečiai. Daugiausia kreipėsi Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, JAV, Kinijos, Libano, Vokietijos, Danijos, Suomijos piliečių.Daugiausia užsieniečių, gavusių leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, apsigyvena Vilniuje (1 854), Klaipėdoje (970), Kaune (727). Pagal atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą daugiausia leidimų laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išduodama užsieniečiams, atvykstantiems šeimos susijungimo atvejais. Iš viso gauti 1 689 prašymai išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. Daugumą tokių prašymų pateikė Nepriklausomų Valstybių Sandraugos piliečiai, iš jų: Rusijos – 737, Ukrainos – 270, Baltarusijos – 273, Armėnijos – 41, Kazachstano – 35.Nemažai užsieniečių atvyksta studijuoti į Lietuvos Respubliką ir tuo pagrindu prašo leidimų laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje.

Minėtame įstatyme numatyta galimybė apsigyventi Lietuvos Respublikoje, turint pakankamai pragyvenimo lėšų iš teisėtos veiklos. Šiuo pagrindu gautas 741 užsieniečio prašymas. Pagal veiklos pobūdį šiuos prašymus pateikusių užsieniečių skaičius pasiskirsto taip:

užsiimančių sportine veikla – 17 (Rusijos piliečių – 6, Baltarusijos – 4, JAV ir Ukrainos – po 3 ir t. t. );

specialistų – konsultantų – 204 (Ukrainos piliečių – 77, Rusijos – 67, Baltarusijos – 11, asmenų be pilietybės – 9 ir t. t.);

užsiimančių religine veikla – 261 (JAV piliečių – 124, Baltarusijos ir Suomijos – po 21, Prancūzijos – 16, Didžiosios Britanijos – 11 ir t. t.);

užsiimančių komercine ar ūkine veikla – 194 (Kinijos piliečių – 24, Danijos – 16, Vietnamo – 14, Rusijos – 13, Vokietijos ir Suomijos – po 12 ir t. t.);

atvykstančių pagal tarptautines ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programas – 63 (JAV piliečių – 43, Prancūzijos – 7 ir t. t.);

užsiimančių kūrybine veikla – 1 (JAV pilietis).

729 leidimai laikinai apsigyventi išduoti asmenims, kurie atvyko kaip užsieniečių, kuriems išduoti leidimai laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, šeimos nariai (Rusijos piliečių – 194, JAV – 94, Baltarusijos – 90, Ukrainos –59 ir t. t.).

Gavus Lietuvos darbo biržos leidimus dirbti, leidimai laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išduoti 1 157 užsieniečiams (Ukrainos piliečiams – 228, Rusijos – 129, JAV – 99, Kinijos – 90 ir t. t.).

2000 m. Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos panaikintas 71 leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje ir 216 sprendimų išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje.

PRIEGLOBSTIS

2000 m. buvo gauti 199 užsieniečių prašymai suteikti jiems, įskaitant ir nepilnamečius šeimos narius iki 18 metų, pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje (1999 m. – 143). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu ,,Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ (galiojusiu iki 2000 m. rugsėjo 1 d.) bei Lietuvos Respublikos įstatymu ,,Dėl pabėgėlio statuso“ (įsigaliojusiu 2000 m. rugsėjo 1 d.), priimti 107 sprendimai nesuteikti užsieniečiams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje (1999 m. – 106), 15 sprendimų suteikti užsieniečiams pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje (1999 m. – 11). 2001 m. sausio 1 d. 104 užsieniečiai, įskaitant nepilnamečius šeimos narius iki 18 metų, laukė sprendimų dėl pabėgėlio statuso (iš jų 63 užsieniečių prašymai buvo nagrinėjami Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, 41 – Administraciniame teisme). Daugiausia prieglobsčio prašytojų 2000 m. į Lietuvos Respubliką atvyko iš Rusijos Federacijos (71), Vietnamo (27), Afganistano (19). Nuo 1997 m. liepos 27 d. iki 2001 m. sausio 1 d. pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje suteiktas 60 užsieniečių (įskaitant ir nepilnamečius šeimos narius iki 18 metų). Dauguma prieglobsčio prašytojų, atvykstančių į Lietuvos Respubliką, teigia, kad jie ieško prieglobsčio iš baimės būti persekiojami dėl politinių įsitikinimų.

2001 m. sausio 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pabėgėlių priėmimo centre buvo apgyvendinta 90 užsieniečių (daugiausia – iš Rusijos Federacijos ir Somalio), Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre – 19 užsieniečių, pateikusių prašymus suteikti pabėgėlio statusą (daugiausia – iš Rusijos Federacijos). 1999 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuriame įtvirtinta nuostata išduoti leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių. Tai padėjo išspręsti užsieniečių, kurie dėl svarbių priežasčių negali grįžti į savo kilmės valstybes, tačiau pagal Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje”, galiojusį iki 1999 m. liepos 1 d., negalėjo gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, problemas.

2000 m. buvo gauti 127 užsieniečių
prašymai išduoti leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių. Priimti sprendimai šiuo pagrindu išduoti leidimus laikinai apsigyventi Lietuvoje 80 užsieniečių, kurių negalima išsiųsti į jų kilmės šalis, remiantis negrąžinimo principu (po to, kai jiems nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, arba kurių kilmės valstybėje vyksta karas ar kuriems būtina gydytis Lietuvoje ir kt.). 28 užsieniečiams leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išduotas dėl šeimyninių aplinkybių. Dviems užsieniečiams atsisakyta išduoti leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje šiuo pagrindu. Sprendimai dėl leidimų laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (humanitarinio pobūdžio priežastys) 24 užsieniečiams, įskaitant nepilnamečius šeimos narius iki 18 metų, 2001 m. sausio 1 d. dar nebuvo priimti. 7 užsieniečiams, kuriems leista laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, tačiau neturintiems savo kilmės valstybės išduotų kelionės dokumentų, išduoti laikinieji užsieniečio pasai. Šie pasai pagaminti gavus finansinę Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro paramą.

Iki 2000 m. rugsėjo 1 d. pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje suteikimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso”. Jis įsigaliojo 1997 m. liepos 27 d. kartu su 1951 m. Ženevos konvencija ,,Dėl pabėgėlių statuso” bei 1967 m. Niujorko protokolu ,,Dėl pabėgėlių statuso”. Taikant šio įstatymo nuostatas praktiškai, iškilo nemažai problemų. Kai kurios įstatymo nuostatos neatitiko Europos Sąjungos galiojančių teisės aktų prieglobsčio srityje reikalavimų: nenustatytos kai kurios esminės prieglobsčio prašytojų teisės (teisė į nemokamą teisinę gynybą, vertimą prašymo nagrinėjimo metu), nebuvo reglamentuotas prieglobsčio prašytojų sulaikymas, nepakankamai išsamiai apibūdinta pabėgėlių integracija, nenumatyta natūralizacijos galimybė, neišaiškintos kai kurios svarbios sąvokos. Šio įstatymo reglamentuota prieglobsčio suteikimo procedūra buvo neefektyvi, dėl to prašymai suteikti pabėgėlio statusą buvo nagrinėjami per ilgai. Tam buvo išleidžiama daug lėšų. Įstatyme nebuvo apibrėžtas Užsieniečių registracijos centro statusas, nenustatytos jo funkcijos vykdant prieglobsčio suteikimo procedūrą. Visi šie įstatymo trūkumai bei būtinybė derinti Lietuvos teisę su Europos Sąjungos teise paskatino rengti naują įstatymo, reglamentuojančio prieglobsčio suteikimą, projektą.

2000 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl pabėgėlio statuso“, kuris įsigaliojo 2000 m. rugsėjo 1 d.

Naujame įstatyme detaliau reglamentuojama pabėgėlio statuso suteikimo procedūra. Nustatant pabėgėlio statuso suteikimo tvarką, buvo siekiama užtikrinti jos efektyvumą. Įstatyme įvesta skubi prašymų suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo tvarka, apibrėžtos saugios kilmės valstybės, saugios trečiosios valstybės, laikinojo teritorinio prieglobsčio, užsieniečio registracijos pažymėjimo, pabėgėlio kelionės dokumento ir kitos sąvokos. Išvardijami užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją arba neleidimo būti joje, kai jis jau atvykęs, bei užsieniečių sulaikymo pagrindai. Įtvirtinamas Užsieniečių registracijos centro statusas vykdant prieglobsčio suteikimo procedūrą.

Įstatyme ,,Dėl pabėgėlio statuso“ nustatyta, kad pirmoji prieglobsčio suteikimo instancija yra Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Šiuo metu patvirtintos tik dvi prieglobsčio suteikimo procedūros instancijos (pagal ankstesnį įstatymą buvo trys). Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimus nesuteikti pabėgėlio statuso užsieniečiai per 14 dienų nuo sprendimo gavimo gali apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Įstatyme įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios tarptautiniu mastu pripažįstamą pabėgėlio teisę susijungti su artimais šeimos nariais, esančiais užsienyje.

Naujasis įstatymas suderintas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos, 1951 m. Ženevos konvencijos ,,Dėl pabėgėlių statuso” bei 1967 m. Niujorko protokolo ,,Dėl pabėgėlių statuso”, 1989 m. Vaiko teisių apsaugos konvencijos, kitų tarptautinių teisės aktų nuostatomis bei reikalavimais, nes rengiant įstatymo projektą atsižvelgta į Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos Vykdomojo komiteto išvadas, Europos Sąjungos ekspertų reikalavimus bei minimalias garantijas prieglobsčio prašytojams, vykdant prieglobsčio procedūrą.

2000 m. liepos 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintas Nacionalinis veiksmų prieglobsčio srityje planas. Šio plano tikslas – pasirengti laiku ir tinkamai įgyvendinti pagrindinių Europos Sąjungos teisės aktų prieglobsčio srityje reikalavimus. Numatoma, kad plano priemonės bus įgyvendintos Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą laikotarpiu pagal Europos Sąjungos teisės aktų prieglobsčio srityje reikalavimus. Planas buvo parengtas pagal Europos Komisijos ekspertų misijų (1998 m. gegužės mėn. ir 1999 m. kovo mėn.) bei Lietuvos Respublikos pareigūnų veiklos įgyvendinant Europos Sąjungos
horizontaliąją programą teisingumo ir vidaus reikalų srityje prieglobsčio klausimais rezultatus. Plano priemonėmis siekiama tobulinti teisės aktus prieglobsčio suteikimo klausimais ir kelti pareigūnų, vykdančių prieglobsčio suteikimo procedūrą, kvalifikaciją. Be to, plane numatyti finansiniai Lietuvos poreikiai, siekiant įgyvendinti išvardytas priemones. Nacionaliniame veiksmų prieglobsčio srityje plane numatytos priemonės turi būti įgyvendintos iki 2002 m. pabaigos.

Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kaip prieglobsčio suteikimo klausimus koordinuojanti institucija, dvejus metus aktyviai dalyvavo įgyvendinant Europos Sąjungos PHARE horizontaliosios programos teisingumo ir vidaus reikalų srityje projektą prieglobsčio klausimais (iki 2000 m. lapkričio mėnesio). Programos tikslas – padėti Europos Sąjungos asocijuotoms valstybėms suderinti nacionalinius teisės aktus ir prieglobsčio procedūrą su Europos Sąjungos acquis. Be to, programa apima institucijų, dalyvaujančių prieglobsčio suteikimo procedūroje, pasirengimą vykdyti Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus bei šių institucijų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Įgyvendinant Nacionalinio veiksmų prieglobsčio srityje plano priemones, patvirtinta Saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo ir užsieniečių grąžinimo arba išsiuntimo į jas tvarka. Joje apibrėžti saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo kriterijai, saugių šalių nustatymo metodika bei grąžinimo ir išsiuntimo į saugią trečiąją šalį ir saugią kilmės šalį procedūra.

Įgyvendinant Nacionalinio veiksmų prieglobsčio srityje plano priemones, patvirtinta Saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo ir užsieniečių grąžinimo arba išsiuntimo į jas tvarka. Joje apibrėžti saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo kriterijai, saugių šalių nustatymo metodika bei grąžinimo ir išsiuntimo į saugią trečiąją šalį ir saugią kilmės šalį procedūra.

Derinant Lietuvos Respublikos teisės aktus prieglobsčio suteikimo klausimais, 2000 m. gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos Respublikos 24 skyriaus derybinę poziciją derybose dėl narystės Europos Sąjungoje. Šios pozicijos sektoriuje ,,Prieglobstis“ konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai praktiškai atitinka Europos Sąjungos acquis reikalavimus. Iki 2003 m. I ketvirčio numatoma priimti ir įgyvendinti visus įstatymo ,,Dėl pabėgėlio statuso“ poįstatyminius aktus, kuriuose bus detalizuotos minėtos įstatymo nuostatos. Iki 2002 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublika įsipareigojo priimti teisės aktus, susijusius su prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu pagal Dublino konvenciją.

VIZOS

2000 metais esminio Lietuvos Respublikos vizų politikos pasikeitimo nebuvo, todėl užsieniečiams išduotų vizų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, nelabai pakito. 2000 metais užsieniečiams buvo išduota 124 801 Lietuvos Respublikos viza (1999 m. – 124 237). Lietuvos Respublikos vizų politika iš esmės atitinka Europos Sąjungos ir Šengeno susitarimo reikalavimus. Šiuo metu 44 užsienio valstybių piliečiai gali atvykti į Lietuvos Respubliką be vizų, Lietuvos Respublikos piliečiai be vizų gali vykti į 43 valstybes. Lietuva yra pasirašiusi sutartis su 6 valstybėmis dėl vizų režimo panaikinimo diplomatinių ir tarnybinių pasų turėtojams.

Vidaus reikalų ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija praėjusiais metais padarė tam tikrus Lietuvos Respublikos vizų išdavimo tvarkos pakeitimus:

1) skatinant pritraukti kuo daugiau investicijų į Lietuvos ūkį, leidžiama valstybių, kurios yra Europos Sąjungos valstybių ,,Baltajame sąraše” (20 valstybių), piliečiams išduoti Lietuvos Respublikos vizas (tarp jų – ir daugkartinio įvažiavimo) be kvietimų;

2) siekiant skatinti turizmą, leidžiama išduoti Lietuvos Respublikos vizas būti Lietuvoje iki 30 dienų Baltarusijos Respublikos, Kazachstano Respublikos, Rusijos Federacijos, Ukrainos piliečiams, turintiems 40 JAV dolerių vienai dienai ir kelionės čekius arba kreditines korteles su aktualiu banko išrašu.

Taikant Europos Sąjungos valstybių praktiką, mažiau vizų išduodama ir pasienio kontrolės punktuose: 2000 m. jų išduota 1 808 (1999 m. – 4 082).

2000 m. ,,Juodasis sąrašas” tapo tiesiogiai prieinamas ir pasienio tarnyboms.

Be kompiuterinio ryšio tarp Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos bei Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sudėtinga laiku keistis informacija apie Lietuvos Respublikos vizų išdavimą. Tokia informacija būtina, norint užkirsti kelią atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiams, kurie piktavališkai pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus. Šią problemą išspręs bendros vizų duomenų bazės, kaip sudedamosios Užsieniečių registro dalies, sukūrimas, įgyvendinant Šengeno susitarimo nuostatas.

NELEGALI MIGRACIJA

2000 m. nelegalių migrantų srautas per Lietuvą, palyginti su 1999 m., ir toliau mažėjo.Nelegalios migracijos srauto mažėjimą sąlygoja valstybės sienų, ypač rytinių, apsaugos stiprinimas, profesionalių pasienio policijos pareigūnų ugdymas, taip pat atitinkamų policijos tarnybų dėmesys
grupuotėms, užsiimančioms nelegalių migrantų gabenimo į Lietuvos Respubliką, jos viduje ir iš jos, į užsienio valstybes organizavimu. Taip pat buvo padaryta keletas teisės aktų pakeitimų, padėjusių efektyviau įgyvendinti nelegalios migracijos prevencijos priemones. 2000 m. rugsėjo 4 d. patvirtinti Užsieniečių registro, kurį nuspręsta įsteigti 2003 m. liepos 1 d., nuostatai. Registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti duomenis apie užsieniečius valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, vietos savivaldos institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas, priimtas 2000 m. gegužės 9 d., nustato Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir pasienio teisinius režimus, reglamentuoja pasienio kontrolės punktų veiklą ir valstybės sienos apsaugos organizavimą. 2000 m. kovo 4 d. įsigaliojo nauja Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarka. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių įpareigojimą išvykti arba jų išsiuntimą iš šalies reglamentuoja ir 2000 m. kovo 30 d. įsigaliojusi nauja Sprendimų dėl užsieniečių įpareigojimo išvykti arba jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymo tvarka.

Užsieniečiai, kurie teisėtai (turėdami Lietuvos Respublikos vizas) atvyksta į Lietuvos Respubliką, tačiau, pasibaigus vizos galiojimo laikui, o bevizio vykimo atveju – bevizio buvimo laikui, neišvyksta iš valstybės, baudžiami administracine tvarka ir įpareigojami išvykti iš Lietuvos Respublikos. 2000 m. išvykti iš Lietuvos Respublikos daugiausia (79,3%) įpareigota Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Armėnijos ir Kazachstano piliečių.

Užsieniečiai, kurie per nustatytą laiką neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos arba neteisėtai atvyko į šalį ar neteisėtai joje gyveno, išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos.2000 m. iš Lietuvos Respublikos daugiausia (68,4%) išsiųstų užsieniečių – Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Armėnijos ir Moldovos piliečiai.

Viena iš pagrindinių darbo su neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančiais užsieniečiais problemų – jų asmens tapatybės, pilietybės bei kelionės maršruto nustatymas. Tai yra svarbu, siekiant nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Pagrindinės užsieniečių identifikacijos procedūros problemos yra susijusios su informacijos gavimu iš užsieniečio kilmės valstybės, vertėjų iš retų kalbų stoka. Tikimasi, kad šias problemas galima būtų išspręsti su užsieniečių kilmės šalimis sudarius readmisijos sutartis, kuriose būtų numatomas ir bendradarbiavimas keičiantis informacija apie asmenis.

Sudarydama readmisijos sutartis, Lietuvos Respublika bando spręsti neteisėtai šalyje esančių užsieniečių išsiuntimo iš valstybės problemas. 2000 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys dėl readmisijos su Kroatija, Ispanija, Vokietija, Lenkija bei Prancūzija. Šiuo metu galioja tokios sutartys su Estija, Latvija, Slovėnija, Ukraina, Šveicarija, Suomija, Islandija, Švedija, Italija. Readmisijos sutartys su Austrija, Portugalija, Graikija, Beneliukso valstybėmis ratifikuotos 1999 m., tačiau šiuo metu dar negalioja. Readmisijos straipsniai yra sutartyse dėl bevizio vykimo, sudarytose su Malta, Kipru, Norvegija, Danija.

Didžiausią susirūpinimą kelia sutarčių dėl readmisijos su Baltarusija ir Rusija likimas, nes būtent iš šių valstybių Lietuvos Respublikai kyla nelegalios migracijos pavojus. Jau keletą metų bandoma tokią sutartį sudaryti, tačiau dėl įvairių priežasčių derybos atidedamos. Kol su šiomis valstybėmis nebus pasirašytos readmisijos sutartys, lieka aktuali nelegalių migrantų grąžinimo į šias šalis problema.

Sprendžiant užsieniečių grąžinimo arba išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimus, daugiausia problemų iškyla, kai užsienietis, kurį reikia išsiųsti iš valstybės, neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir reikia gauti galiojančius kelionės dokumentus arba kai priėmus sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo reikia surasti lėšų nupirkti kelionės bilietus į valstybę, į kurią užsienietis grąžinamas arba išsiunčiamas. Lietuvos Respublika dalyvauja Tarptautinės migracijos organizacijos įgyvendinamoje savanoriško migrantų grąžinimo programoje, kuri palengvina asmenų grįžimą į kilmės šalis. 1997 – 2000 m. į kilmės valstybes su Tarptautinės migracijos organizacijos pagalba buvo grąžinti 1 066 užsieniečiai (1997 m. – 489, 1998 m. – 366, 1999 m. – 101, 2000 m. – 110).

ASMENS DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS, ASMENŲ GYVENAMOSIOS VIETOS DUOMENŲ APSKAITA

Viena iš prioritetinių krypčių, ruošiantis narystei Europos Sąjungoje, yra asmens dokumentų, atitinkančių tarptautinius reikalavimus, rengimas ir išdavimas. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Asmens dokumentų rengimo programą, rengiami naujų asmens dokumentų – Lietuvos Respublikos asmens identifikavimo kortelės bei Lietuvos Respublikos paso – įstatymų projektai.

Vidaus reikalų ministro įsakymu sudaryta darbo grupė parengė technologinius ir saugumo reikalavimus Lietuvos Respublikos piliečio pasui, asmens identifikavimo
tarnybiniam pasui ir vairuotojo pažymėjimui, asmens dokumentų išdavimo sistemai.

1999 m. Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2000 m. kovo 28 d. Šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įsigaliojimo data nukelta į 2003 m. sausio 1 d.

2000 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas. Pagal šį įstatymą įrašas apie nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos piliečio pase nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. nėra privalomas. Minėtu įstatymu įgyvendinama valstybės politika duomenų apie asmens nuolatinę gyvenamąją vietą įrašymo klausimu, siekiama, kad gyvenamosios vietos duomenų deklaravimo tvarka Lietuvos Respublikoje atitiktų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

2000 m. rugpjūčio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 967 ,,Dėl duomenų apie asmens nuolatinę gyvenamąją vietą įrašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase ir registravimo tvarkos dalinio pakeitimo“. Šio Vyriausybės nutarimo nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatomis. Pagal šiuo nutarimu patvirtintą naują Duomenų apie nuolatinę gyvenamąją vietą įrašymo tvarką duomenys apie nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašomi tik piliečiui to pageidaujant. 2000 m. rugsėjo 22 d. buvo priimti teisės aktai, kuriais panaikinta administracinė atsakomybė už duomenų apie nuolatinę gyvenamąją vietą įrašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase tvarkos pažeidimus – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 201 str. pripažintas negaliojančiu. Panaikinus administracinę atsakomybę, piliečiai gali savo noru pateikti duomenis apie nuolatinę gyvenamąją vietą institucijoms, atliekančioms tokių duomenų įrašymą.

2000 m. rugsėjo 12 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. pakeitimo ir 212 str. pripažinimo netekusiu galios įstatymo įgyvendinimo įstatymas: panaikinta baudžiamoji atsakomybė už pasų sistemos taisyklių pažeidimus – gyvenimą be paso arba neregistruotiems, taip pat už paso suklastojimą, gyvenimą su suklastotu ar svetimu pasu.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4019 žodžiai iš 7969 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.