Mikalojus konstantinas čiurlionis
5 (100%) 1 vote

Mikalojus konstantinas čiurlionis

Lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Čiurlionio (1875-1911) vardas ir jo darbai, garsėję Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijo-je prieš pirmąjį pasaulinį karą vėliau buvę lyg ir primiršti, pasta-raisiais dešimtmečiais vėl žadina didelį susidomėjimą. Jo kūryba sukėlė karštus meno kritikų ir istorikų ginčus, sprendžiant naujų-jų laikų meno sąjūdžio kilmės ir raidos klausimus, nustatant me-nininko vietą šiuolaikinėje epochoje.

M.K. Čiurlionio gyvenimas buvo trumpas, bet intensyvus. Per trisdešimt penkerius gyvenimo metus jis sukūrė daugiau kaip 200 muzikos kūrinių ir apie 300 tapybos paveikslų, iš kurių beveik nieko nebuvo parduota, autoriui gyvam esant. 1967 m. pastatytame moderniame muziejuje Tarybų Lietuvos mieste Kaune sutelkti ir saugomi beveik visi šiuo metu žinomi meninin-ko paveikslai, grafikos darbai, muzikos kūrinių rankraščiai.

Čiurlionio, Vrubelio, Van Gogo ir daugelio kitų dailininkų kūryba kelia itin sudėtingą problemą – pažinti, kokiu mastu kū-rėjo fantazijos jėga padeda jam atskleisti, įprasminti ir transpo-nuoti realybę į meno vaizdą. Polifonija ir ritmika Čiurlionio vaizduotės sujungta į vizualinę simboliką; R. Rolandas tai pava-dino visai nauju meno žemynu, o patį dailininką – to žemyno Kristupu Kolumbu.

M.K. Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje, ma-žame lietuviškame miestelyje. Palinkimą į muziką paveldėjo iš savo tėvo vargonininko, o pirmuosius estetinius įspūdžius žadi-no ir vaizduotę ugdė nepaprastai gražios, miškuose skendinčios Druskininkų apylinkės, dzūkų pasakos bei padavimai, skambios lietuvių liaudies dainos. Muzikiniais berniuko gabumais susido-mėjo Čiurlionių šeimos bičiulis, į Druskininkus kas vasarą at-vykstąs vasaroti varšuvietis daktaras J. Markevičius. Jis ir vė-liau, jau studijų metais, rūpinosi Konstantinu Čiurlioniu, rėmė jį materialiai. J. Markevičiui tarpininkaujant, keturiolikmetis jau-nuolis 1889 m. pateko į vieno didžiausių to meto muzikos mėgė-jų ir mecenatų Mykolo Oginskio orkestro mokyklą Plungėje. Šioje mokykloje Čiurlionis mokėsi pūsti fleitą, grojo orkestre, bandė komponuoti pirmuosius muzikos kūrinėlius, o laisvalaikiu dažnai nuklysdavo į įdomesnes apylinkės vietoves ir jas piešda-vo. Savo darbštumu ir gabumais jaunuolis patraukė mecenato dėmesį, pelnė jo palankumą, ir M. Oginskis pasiuntė jį mokytis į Varšuvos konservatoriją.

Varšuvos konservatorijoje (1894-1899) Čiurlionis studija-vo fortepijoną prof. A. Sigetinskio klasėje, kompoziciją – prof. Z. Noskovskio klasėje, gilino muzikos teorijos ir istorijos žinias, lankė choro klasę. Čiurlionis čia daug ir kūrybingai dirbo; per paskutiniuosius dvejus metus konservatorijoje jis sukūrė variaci-jas, dvi sonatas fortepijonui, keliolika fugų, kantatą ir kt. Grįžęs per atostogas į Druskininkus, jaunasis kompozitorius domėjosi turtingu lietuvių folkloru, žavėjosi lietuvių liaudies dainų lyriz-mu, jų dermių grožiu. Todėl jau pirmieji Čiurlionio kūriniai or-ganiškai jungia neoromantinio braižo profesionaliosios muzikos įgūdžius su gimtojo krašto muzikine kultūra ir individualia daili-ninko pasaulėjauta.

1899 m. sėkmingai baigęs Varšuvos konservatoriją, Čiur-lionis žengė lemtingą gyvenimo žingsnį: jis atsisakė pasiūlytos Liublino muzikos mokyklos direktoriaus vietos, kuri būtų aprū-pinusi jį materialiai, bet būtų varžiusi menininko polėkius. Ir nuo tada Čiurlionis ima kilti į kūrybines aukštumas, kaip Ikaras saulėn, o jo kūrybinės jėgos tirpsta, sekinamos nepriteklių ir bui-ties kolizijų.

Jausdamas, jog labai trūksta gilesnių žinių, 1901 m. Čiur-lionis, M. Oginskio remiamas, išvyksta į Leipcigo konservatori-ją. Ten, vadovaujamas garsių to meto profesorių K. Reinekės ir S. Jadasono, studijuoja kompoziciją, instrumentuotę, parašo stambios formos muzikos kūrinių: styginį kvartetą, uvertiūrą, simfoninę fantaziją, keletą pjesių, daug kanonų ir fugų fortepijo-nui.

Leipcigo kultūrinis gyvenimas užpildo visas M.K. Čiurlio-nio laisvalaikio valandas. Jis lanko garsaus to meto dirigento A. Nikišo diriguojamus koncertus Gevandhauze, domisi opera, bib-liotekoje savarankiškai studijuoja R. Štrauso ir H. Berliozo sim-foninių kūrinių instrumentuotę. Grįžęs į Varšuvą ir gimtąją Lie-tuvą, Čiurlionis labai rimtai ir toliau gilinasi į J.S. Bacho, R. Vagnerio, M. Regerio, o ypač į R. Štrauso muziką, kuri praturti-na jo neoromantinių kūrinių techniką sudėtingos ritmikos, poli-fonijos atradimais. Šia prasme Čiurlionis labiausiai priartėjo prie A. Skriabino kūrybos. Brendo visos prielaidos Čiurlioniui muzi-kui įsilieti į rusų neoromantinės mokyklos žymiųjų atstovų gre-tas. Tačiau jau Leipcige kompozitorius profesionalas vis labiau jaučia, kad meniniai jo interesai nesutelpa vien muzikoje. Jis skaito, lanko Leipcigo muziejų, kur jį sudomina simboliniai A. Beklino paveikslai, M. Klingerio ir kai kurių “secesionistų” kū-riniai. Greta lenkų romantikų jis žavisi F. Dostojevskiu ir L. Tolstojum, domisi V. Vuntu, F. Niče, A. Šopenhaueriu, Dž. Ras-kinu, taip pat indų filosofija.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 736 žodžiai iš 1347 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.