Mikalojus kopernikas
5 (100%) 1 vote

Mikalojus kopernikas

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

FIZIKOS IR MATEMATIKOS FAKULTETAS

Referatas

MIKALOJUS KOPERNIKAS

Parengė: Ingrida Rimavičiūtė

FI – V kursas

Šiauliai, 2004 m.

TURINYS

TURINYS 2

KOPERNIKO VAIKYSTĖS METAI 3

KROKUVOS UNIVERSITETE 4

MIKALOJUS KOPERNIKAS ITALIJOJE 5

„MAŽASIS KOMENTARAS“ 6

VARMIJOS KOMISARAS 7

GEORGAS RETIKAS 8

DIDŽIOJI KNYGA IŠVYSTA PASAULĮ 8

KOVA UŽ NAUJĄJĮ MOKSLĄ 10

ISTORINĖ KOPERNIKINĖS REVOLIUCIJOS REIKŠMĖ 11

MIKALOJAUS KOPERNIKO KILMĖ 12

M. KOPERNIKO IDĖJOS LIETUVOJE 12

Mikalojaus Koperniko portretas 16

LITERATŪRA 17

Visam pasauliui Mikalojus Kopernikas (1473 02 19-1543 05

24) neužmirštamas dėl to, kad jis „sustabdė Saulę ir paleido suktis bei

skrieti Žemę“, taigi visą astronomiją pastatė nuo galvos ant kojų. Su jo

vardu susijęs ne tik tūkstantmečius viešpatavusios geocentrinės pasaulio

sistemos žlugimas ir heliocentrinės sistemos kūrimas, bet ir prasidėjo

tikrasis astronomijos suklestėjimas. O be astronomijos suklestėjimo nebūtų

ir didžiųjų fizikos pasiekimų, vadinasi, skurdūs liktų ir visi gamtos

mokslai bei technika. Tačiau mums, lietuviams (žinoma, tuo labiau lenkams

bei vokiečiams), Kopernikas brangus ypatingai. Juk galima įžvelgti kai

kuriuos Koperniko ryšius su Lietuva.

KOPERNIKO VAIKYSTĖS METAI

Mikalojaus Koperniko gimtąjį miestą Torūnę kadaise Kulmo žemės

pakraštyje įkūrė kryžiuočiai, nuo čia pradėję savo žiaurųjį žygį į prūsų,

jotvingių ir lietuvių kraštus. Po Žalgirio mūšio kryžiuočių valstybė

nusilpo ir pakriko. Per vadinamąjį trylikos metų karą, užsitęsusi nuo 1454

iki 1466 m., Torūnė drauge su Vyslos žemupio kairiojo kranto slaviškomis

žemėmis ir dalimi senovės prūsų pamedėnų bei pagudėnų genčių teritorijų iš

kryžiuočių atiteko Lenkijai. Pastarosios vasale tapo ir Varmijos

vyskupystė, giliai įsiterpusi į kryžiuočių valdžioje likusių prūsų ir

vakarinių lietuvių gyvenamas žemes. Varmijos vyskupas kartu buvo ir gana

savarankiškas pasaulietiškasis vyskupystės valdovas.

Didžiojo astronomo tėvas, irgi Mikalojus, turtingas Krokuvos

pirklys ir politinis veikėjas, trylikamečio karo metu persikėlė gyventi į

Torūnę ir čia vedė vietinio dvarininko ir pirklio Luko Vacenrodės dukrą

Barbarą. 1473 m. jiems gimė ketvirtasis vaikas – būsimasis astronomas,

matematikas, gydytojas, ekonomistas, teisininkas, inžinierius, bažnytinis

ir politinis veikėjas Mikalojus Kopernikas. 1483 m. nuo maro mirė Kopernikų

šeimos galva. Tuomet Mikalojui tebuvo vos dešimt metų. Tapusi našle,

Barbara su mažaisiais berniukais Andriejumi ir Mikalojumi (dukros jau buvo

suaugusios) persikėlė į Vloclaveką pas savo brolį Luką Vacenrodę, tuometinį

kanauninką. Ten abu berniukai ėmė mokytis katedros mokykloje, vadinamojoje

Krokuvos universiteto „kolonijoje“. Čia Mikalojus įgijo pradžios ir

vidurinį mokslą, susižavėjo matematika ir astronomija.

KROKUVOS UNIVERSITETE

1491 m. dėdė Lukas jaunąjį Mikalojų pasiuntė į Krokuvos

universitetą. Šis universitetas buvo įkurtas 1364 m. Tačiau, neilgai

gyvavęs, visiškai sunyko, ir Jogailai 1400 m. jį teko vėl atgaivinti ir

labai sustiprinti. Ilgainiui jis ėmė garsėti geromis astronomijos

paskaitomis, įžymiais astronomijos profesoriais, tarp kurių ypač išsiskyrė

Vaitiekus iš Brudzevo (Voicechas Brudzevskis). Kopernikas laisvai

diskutuodavo su juo Aristotelio, Ptolemėjo ir kitų senovės astronomų

mokslinio palikimo klausimais. Galimas daiktas, kad jau Krokuvoje Mikalojui

susvyravo senovės autoritetų sukurti pasaulio santvarkos rūmai. Voicechas

Brudzevskis 1494 m. persikėlė į Vilnių kur dirbo karaliaus dvare, čia 1497

m. mirė ir buvo palaidotas. Dalis Krokuvos universiteto profesorių pritarė

humanizmo idėjoms, studijavo Antikos rašytojų kūrinius, žavėjosi Antikos

kultūra, jos laisvės idealais, nagrinėjo Platono filosofiją. Šitokios

nuotaikos persiduodavo ir daugeliui studentų. Šio humanistinio judėjimo

entuziastai buvo susibūrę į „Pavyslio literatūrinę bendriją“

(Sodalytas Vistulana), dariusią jaunajam Kopernikui didelę įtaką.

Krokuvoje Kopernikas įsisavino visas to meto astronomijos žinias,

išmoko matuoti dangaus kūnų koordinates, naudotis planetų padėčių

lentelėmis. Astronomijos profesoriai pripažino Ptolemėjo geocentrinę

sistemą, tačiau kritiškai vertino nemažai Ptolemėjo teorijos detalių, matė

jų dirbtinumą ir griozdiškumą, pastebėjo išskirtinį Saulės vaidmenį planetų

sistemos sandaroje. Antikos kūrinių komentaruose Kopernikas irgi aptiko

minčių apie
ypatingą, netgi centrinį Saulės vaidmenį Visatoje. Aštrus jo

protas siekė toliau. Jis ėmė abejoti ne tik atskiromis Ptolemėjo sudėtingų

geometrinių schemų detalėmis, bet ir pačia geocentrinės koncepcijos esme:

ar tikrai didžiulė Saulė ir tolimos žvaigždės skrieja apie mažytę Žemę. O

gal juda Žemė? Tačiau pirmosios abejonės dar buvo labai nedrąsios. Juk

atrodė, kad Žemės judėjimo galimybei prieštarauja visa kasdienio gyvenimo

patirtis, „ sveikas protas“, didžiuliu Aristotelio ir Ptolemėjo autoritetu

pagrįsta oficialioji nuomonė.

MIKALOJUS KOPERNIKAS ITALIJOJE

1495 m. Kopernikas paliko Krokuvos universitetą jo nebaigęs ir

pusantrų metų išbuvo tai namie Torūnėje, tai pas dėdę Luką Vacenrodę, dabar

jau Varmijos vyskupą, jo rezidencijoje Heilsberge (dabar Licborkas). Čia

jis laukė kanauninko vietos, kurios tuo metu dar negavo, ir mintyse

brandino Krokuvos universitete užsimezgusias abejones dėl geocentrinės

sistemos. Jis suprato, kad reikia dar labai daug šviestis. Reikia

studijuoti senovės graikų mąstytojų kūrinius, kuriuose įvairiai

samprotaujama apie Visatos santvarką, kai kuriuose jų rašoma ir apie galimą

Žemės judėjimą. Visų pirma reikia nuodugniai išstudijuoti patį Ptolemėjo

veikalą. Negalima pasitenkinti šio veikalo įvairių komentarų, atpasakojimų,

jame paliestų atskirų klausimų nagrinėjimu. Taigi, būtina mokytis senovės

graikų kalbos ir gauti reikiamus graikų autorių kūrinius. Taip pat pravartu

dar tobulinti ir savo matematinį išsilavinimą. Vadinasi, dar reikia

studijuoti. Ir studijuoti ne bet kur, o pačioje Italijoje – Renesanso idėjų

šalyje.

Šis Koperniko noras atsidurti Italijoje sutapo su vyskupo Luko

Vacenrodės pastangomis užtikrinti savo sūnėnui bažnytinę karjerą. Varmijos

vyskupijos kapitula 1496 m. išsiuntė Koperniką į Bolonijos universitetą ir

įpareigojo studijuoti bažnytinę teisę. Tačiau Bolonijoje jis labiausiai

gilinosi į astronomiją ir matematiką, mokėsi graikų kalbos, studijavo

senovės raštus, taip pat ir paties Ptolemėjo kūrinį, domėjosi filosofija,

literatūra, muzika, daile. Tuo tarpu teisei skyrė daug mažiau laiko.

Greitai jis susipažino ir labai susidraugavo su astronomijos profesoriumi

Domeniko Marija di Novara, uoliu ir patyrusiu dangaus kūnų stebėtoju,

praktinės astronomijos specialistu. Ši draugystė ir bendras darbas

Kopernikui labai sustiprino praktines astronomijos žinias ir įgūdžius,

paskatino Koperniką pačiam aktyviau imtis astronominių stebėjimų. O

svarbiausia, kad Koperniko galvoje pamažu subrendo anais laikais dar labai

reta mintis, jog mokslinės teorijos privalo remtis stebėjimų faktais, o ne

autoritetų žodžiais. Vienas toks Koperniko stebėjimais nustatytas faktas

ypač sustiprino jo abejones Ptolemėjo teorija. Būtent D. Novaros

paskatintas, Kopernikas 1497 m., kruopščiai išmatavo Mėnulio kampinį

skersmenį ir įsitikino, kad jis, keičiantis fazėms, praktiškai nekinta. Tuo

tarpu pagal Ptolemėjo epiciklinę teoriją priešpilnio ir delčios metu

Mėnulis turėtų būti beveik du kartus arčiau Žemės, negu jaunaties ar

pilnaties metu.

Toliau studijuodamas, Kopernikas galutinai patikėjo, kad Žemė

nėra Visatos centras, o tik viena iš planetų, kad ji sukasi apie savo ašį,

kad visos planetos, tarp jų ir Žemė, skrieja apie Saulę. Tačiau šiuos

nepaprastai svarbius, o aniems laikams dar ir ypač drąsius, tiesiog įžūlius

teiginius reikėjo pagrįsti. Geriausias pagrindimas būtų visiškai nauja,

stebėjimų faktus atitinkanti Visatos sandaros teorija. Vadinasi, reikia

surinkti daugybę stebėjimų duomenų, juos analizuoti, apmąstyti ir atlikti

daugybę matematinių, daugiausia geometrinių skaičiavimų. Visa tai suvokęs,

Kopernikas pradžioje dar dvejoja. Juk uždavinys nepaprastai sunkus. Gal dar

per anksti jo imtis. Tačiau iš tikrųjų darbas jau pradėtas. Jau suprasta,

kad Žemę reikia sukeisti vietomis su Saule, suvokta planetų nuotolių nuo

Saulės eilės tvarka. Kopernikas jau nepajėgia savo minčių atitraukti nuo

planetų painių judesių dangaus sferoje analizės. Jam jau pradeda ryškėti

mintis, kad daugelis dangaus sferoje matomų reiškinių tėra reliatyvūs,

sukelti Žemės judėjimo. Pavyzdžiui, planetų kilpos dangaus skliaute

atsiranda dėl Žemės ir kitų planetų greičių ir orbitų plokštumų

nevienodumo, metų laikai kinta dėl Žemės ašies posvyrio ir t.t. Tačiau visa

tai reikia detalizuoti, tiksliai apskaičiuoti.

Ir štai Kopernikas lyg ir nejučiomis, palaipsniui apsisprendžia

sukurti užbaigtą, detaliai išnagrinėtą ir apskaičiuotą heliocentrinę

planetų sistemos teoriją ir ją išsamiai išdėstyti didžiuliame veikale,

kuris savo lygiu privalo pranokti net didžiojo Ptolemėjo „ Almagestą“.

Neįmanoma tiksliai pasakyti, kada šis didysis apsisprendimas įvyko.

Pagaliau šitoks apsisprendimas – tai ištisas procesas, o ne vienkartinis

aktas. Panašu, kad Kopernikas apsisprendė
laikotarpiu. O šio

laikotarpio vidurys – 1499-ji metai.

1500 m. pavasarį Kopernikas atvyko į Romą ir joje išbuvo iki kitų

metų pavasario. Čia jis jubiliejinėse iškilmėse atstovavo Varmijos

kapitulą, atliko bažnytinės teisės praktiką, dirbo Vatikano bibliotekoje ir

archyve, bendravo su daugeliu Renesanso epochos šviesuolių, tęsė

astronominius stebėjimus. 1501–1505 m. Kopernikas jau Paduvos universitete.

Studijuoja mediciną, ruošiasi teisės egzaminams, toliau skaito senovės

graikų ir romėnų raštus, kurių Paduvoje, priklausiusioje Venecijos

respublikai, galima daugiau gauti. 1503 m. trumpam nuvyksta į Feraros

universitetą, kur išlaiko teisės egzaminus.

„MAŽASIS KOMENTARAS“

1506 m. Kopernikas, renesansinėje Italijoje per daugiau nei

devynerius metus susikrovęs didžiulį įvairiapusių žinių bagažą, pasiekęs

aukšto lygio universalų humanitarinį išsilavinimą, įgijęs reikiamus

mokslinius laipsnius, atvyko į Varmijos vyskupijos kapitulos miestelį

Frauenbergą (dabar Fromborkas), nes jau 1497 m. buvo už akių išrinktas šios

kapitulos kanauninku. Kitais metais jį pas save į Heilsbergą pasikvietė jo

motinos brolis Varmijos vyskupas Lukas Vacenrodė.

Mikalojus Kopernikas penkeriems metams tapo Varmijos vyskupo

asmeniniu gydytoju, sekretoriumi, patarėju. Čia jis aktyviai įsijungė į

politinę veiklą, visur lydėdavo valstybiniais reikalais važinėjantį savo

dėdę, jam padėjo rašyti visokias oficialias notas ir laiškus. 1507 m.

Vacenrodė lankėsi Vilniuje. Panašu, kad ir čia jį lydėjo Kopernikas. Tačiau

daugiausia jėgų jis skyrė heliocentrinei sistemai – Heilsberge jis parašė

nemažą savo būsimosios knygos metmenų dalį. Taip pat 1509 m. išleido savo

išverstus iš graikų į lotynų kalbą 7-ojo amžiaus Bizantijos istoriko T.

Simokatės laiškus – faktiškai grožinės literatūros kūrinį. Mirus dėdei,

Kopernikas grįžo į Frauenbergą. Įtemptai dirbdamas, iki 1515 m. jis parašė

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1688 žodžiai iš 5594 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.