Mikalojus vi radvila juodasis
5 (100%) 1 vote

Mikalojus vi radvila juodasis

Jono II Barzdoèiaus ir Onos Kiðkaitës sûnus. Gimë 1515 m. vasario 4 d. Nesveþiuje. Mokslus ëjo uþsienyje, Vokietijos akademijose. Jo jaunà protà didþiai paveikë smarkiai paplitusios Reformacijos idëjos. Genealogijos rankraðtyje minima, kad gráþæs á kraðtà turëjo bûti jaunojo karaliaus Þygimanto Augusto rûmø gvardijos vadas. Ðias pareigas ëjo iki 1544 m. Brastos seimo, kuriame gavo LDK marðalkos urëdà. Maþdaug tuo pat metu Þygimantas Augustas ëmë lankyti Barborà Radvilaitæ, o Mikalojus Juodasis kartu su pusbroliu Mikalojumi Ruduoju akylai sekë, kad ðis ryðys Radvilø giminei padarytø ne gëdà, bet garbæ. Savo budrumu ir atkaklumu pasiekë, kad jaunasis karalius savo santykius vanikuotø vedybomis, kurá laikà iðlikusiomis paslaptyje. Reikëjo, kad LDK ir Lenkijos luomai vieðai pripaþintø Barborà karaliene, ir Mikalojus Juodasis labai stengësi iðaukðtinti savo giminæ. Mikalojaus Juodojo visuomeninë veikla kraðto labui, pastangos iðaukðtini giminæ ir didinti jos reikðmæ rodo , kad jo bûta nepaprasto proto ir gudrumo, tikrai áþimaus þmogaus. Ið tikrøjø jis laikytinas Radvilø giminës didybës, reikðmës ir pranaðumo, iðlikusiø iki ðiø dienø, pradininku. Panaudojæs Barboros iðkilimu, Mikalojus Juodasis pasiekë, kad Þygimantas Augustas iðsiøstø já pasiuntiniu pas imperatoriø Karolá V ir Romos imperatoriø Ferdinandà. Jis turėjo tikslą išrūpinti kunigaikščio vardą visai Radvilų giminei, mat Gonionzo ir Medilų kunigaikščių vardo giminė neteko mirus Mikalojaus III sūnums. Atrodo, kad ši Mikalojaus Juodojo pasiuntinybė neturėjo jokių politinių tikslių, nes istorijos šaltiniuose ji neminima. Žygimantui Augustui taip pat rūpėjo kaip galima išaukštinti giminę Barboros, kurią žadėjo pasodinti soste šalia savęs. Mikalojos Juodasis 1547 m. pabaigoje išsirengė į Augsburgą, kur tuo metu buvo imperatorius Karolis V. Jį pasveikino tais metais iškovotos pergalės ties Miulbergu proga ir gruodžio 10 d. gavo iš jo sau, tikram broliui Jonui IV ir palikuonims Nesvyžiaus, Olykos ir Klecko kunigaikščių vardo diplomą. O pusbroliui Mikalojui Rudajam ir jo palikuonims – Brižų ir Dubingių kunigaikščių. Po keturių dienų diplomą patvirtino Romos imperatorius Ferdinandas I. Be abejo, šis vardas Mikalojui Juodajam turėjo brangiai kainuoti. 1547 m. rugsėjo 22 d. rašytame laiške karaliui jis pažymi: “Sangus tikisi gauti iš manęs skubų ir gerą aprūpinimą. Nors ir sklinda gandai, kad Romos imperatorius surinkęs daug pinigų, bet dar daugiau išlaidų”. Mikalojus Juodasis gavęs naują vardą, sulyginusį jį su daliniais kunigaikščiais, 1548 m. pradžioje grįžo į Vilnių ir pataikė tiesiai į Barboros pripažinimo Žygimanto Augusto žmona Lietuvos senate iškilmes. Netrukus pasekė paskui karalių į Krokuvą, kad galėtų paremti jį savo patarimais tuo atveju, jei kiltų nesantaika su Lenkijos luomais. Iš M. Balinskio veikale “Užrašai apie karalienę Barborą” paskelbtų laiškų galime spręsti apie jo uolią ir išmintingą veiklą, sugebėjimą apsukriai pasinaudoti Lenkijos didikų sumanymais karaliaus ir savo naudai.

Jo pastangos buvo sėkmingos. Barbora buvo pripažinta karaliene ir karūnuota. Nors rūpindamasis Barboros reikalais Mikalojus Juodasis vadovavosi asmeniniais bei giminės interesais, jo veiksmai atitiko karščiausius karaliaus troškimus, dėl to Žygimantas Augustas iki pat gyvenimo pabaigos buvo jam dėkingas. Be to, jis pastebėjo nepaprastus jo gabumus, tad skyrė jam aukščiausius urėdus, patikėjo svarbiausius valstybės reikalus. 1549 m. seime karalius patvirtino imperatoriaus skirtą Radvilų kunigaikščių vardo diplomą. Tais pačiais metai skyrė Mikalojui Juodajam Trakų vaivadiją, atidavė jam atskirai valdyti Drūkščius ir Brastos seniūniją, 1551 m. padarė jį LDK kansleriu, 1552 m. – Vilniaus vaivada. Mikalojus Radvila Juodasis, Lietuvoje užėmė aukščiausias pareigas, o kadangi karalius dažniausiai buvo Lenkijoje, tai tvarkė beveik visus LDK reikalus. Jo valdžia dar labiau sustiprėjo, kai 1551 m. gavo iš karaliaus privilegiją saugoti savo archyve visus LDK dokumentus. Nesvyžiaus archyvas buvo sulygintas su didžiojo kunigaikščio archyvu.

Tais metais mirė karalienė Barbora, tačiau Mikalojaus Juodojo populiarumas ir reikšmė nė kiek nesumenkėjo. Dėl savo gabumų iki gyvenimo pabaigos išlaikė aukštas pareigas. Karalius Žygimantas Augustas, vis dar neturėjęs palikuonių, 1553 m. sumanė vesti trečią kartą. Motinos karalienės Bonos patarimu sutiko vesti Mantujos kunigaikščio našlę, Vengrijos ir Romos imperatoriaus Ferdinando dukterį Kotryną. Duoti tokį patarimą paskatino ir Mikalojus Juodasis, kurį Ferdinandas sugebėjo palenkti į savo pusę, kad viską sėkmingai sutvarkytų.

Karalius jam pavedė tuo reikalu tartis Vienoje. Pirma šiuo tikslu privačiai buvo išsiųstas kažkoks Brinza, matyt, Mikalojaus Juodojo dvariškis. Karaliui taip pat buvo peršama Bavarijos kunigaikštytė, pas kurią nuvyko Lukas Podoskis, tačiau piršlybos iširo. Galiausiai Mikalojus Juodasis kartu su Lenkijos pakansleriu Pšerembskiu buvo paskirti pasiuntiniais į Vieną. Mikalojus Juodasis nuvyko į Vieną balandžio mėnesį ir ten karaliaus vardu vedė arkikunigaikštytę Kotryną. Naujoji karalienė turėjo atvykti į Lenkiją liepos 1 d., tačiau dėl karaliaus ligos iškilmingos
vedybos ir karūnacija Krokuvoje įvyko liepos 31 d. Kunigaikštis Mikalojus Juodasis turėjo lydėti karalienę į Lenkiją, tačiau jos išvykimas iš Vienos buvo atidėtas, ir jis paskubėjo grįžti pirma jos, nes valstybės interesai neleido ilgiau užtrukti. Karalius jam rašė, kad pasistengtų Vroclave perimti didelę pinigų sumą, kurią Bona išsiuntė iš Lenkijos. Tačiau, atrodo, Radvilai nepavyko tai padaryti, kadangi pinigai galėjo būti sulaikyti tik su Romos imperatoriaus žinia ir jo valia; jis vėliau galėjo trukdyti juos atsiimti, o sūnaus įskaudinta Bona galėjo nepaminėti jo testamente. Kunigaikštis Mikalojus Juodasis dalyvavo karalienės Kotrynos įvažiavimo į Krokuvą iškilmėse, kartu su arkikunigaikščiu Ferdinandu jojo šalia jos karietos. Po karūnavimo iškilmių kunigaikštis Mikalojus išvyko į Lietuvą tvarkyti apleistų reikalų. Tačiau metų pabaigoje karalius vėl iškvietė jį į Lenkiją, nes norėjo išklausyti jo patarimų net pačiais nereikšmingiausiais reikalais.

Kaip minėjau, dar jaunystėje kunigaikštis Mikalojus Radvila persiėme Vokietijoje paplitusių Reformacijos idėjų. Paskutinės pasiuntinybės metu jo įsitikinimai dar labiau sutvirtėjo, tad grįžęs į kraštą atvirai išsižadėjo protėvių tikybos ir priėmė protestantizmą. Tai kraštui turėjo neigiamų pasekmių. Jis įtikinų pakeisti tikybą ne tik savo žmoną ir namiškius, bet ir , turėdamas Lietuvoje didelę įtaką, į kalvinizmą palenkė didžiąją žymiausių bajorų dalį.

Savo dvare išlaikė daug mokslininkų kalvinistų, rėmė juos valdomis ir turtu ir kartu padėjo jiems skleisti naująsias idėjas. Reikia pripažinti, kad be jo paramos kalvinizmas Lietuvoje, net ir Lenkijoje niekuomet nebūtų taip toli pažengęs. Lenkijoje protestantizmas būtų paplitęs tik miestuose, būtų mažiau bajorų disidentų, o tėvynė tikriausiai būtų išvengusi nelaimių, kurias sukėlė Stepono Batoro įpėdinių netoleracija ir engiamų disidentų mėginimai rasti užtarimą svetimuose kraštuose. Šiuo požiūriu kunigaikščio Mikalojaus atsivertimas buvo didelė krašto nelaimė. Karalius buvo pavyzdingas katalikas, tačiau rodė palankumą naujajai tikybai. Tai buvo akivaizdi kunigaiščio Mikalojaus įtaka. 1554 ir 1555 metus kunigaikštis Mikalojus praleido Vilniuje, buvo užsiėmęs Lietuvos valdymo ir naujosios tikybos reikalais. Lukiškių dvare įsteigė kalvinistų bažnyčią, kurią vėliau perkėlė į aikštę priešais Šv. Jono bažnyčią (vėliau pavadinta Kardinalija). Kunigaikštis Mikalojus norėjo, kad joje apsilankytų karalius, kuris 1554 metais buvo Vilniuje, tačiau tą sutrukdė Vilniaus sufraganas Kiprijonas. Pėmęs už vadžių Žygimanto Augusto žirgą, jis parodė į Šv. Jono bažnyčią ir tarė: “Jūsų Karališkosios Didenybės protėviai į bažnyčią vykdavo ne šiuo, bet anuo keliu!”

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1274 žodžiai iš 3756 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.