Mikčiojimas ir jo šalinimas korekcinis darbas su mikčiojančiais vaikais
5 (100%) 1 vote

Mikčiojimas ir jo šalinimas korekcinis darbas su mikčiojančiais vaikais

Turinys

Įvadas 3

1. Mikčiojimas ir jo rūšys 4

1.1. Ribinis mikčiojimas 6

1.2. Nežymus mikčiojimas 7

1.3.Įsitvirninęs mikčiojimas 7

2. Mikčiojimo šalinimas ir korekcinis darbas 9

Išvados 12

Literatūra 13

Įvadas

Nuo senų laikų bandoma išsiaiškinti, kas yra mikčiojimas, kaip atsiranda, kokios priežastys jį sukelia. Įvairių autorių duomenimis, pasaulyje mikčioja 2-3 % žmonių. Lietuvoje tai siekia iki 4-5 %. Daugiausia mikčioja vaikai, ikimokyklinio amžiaus. Ir dažniausiai mikčioja berniukai ir vyrai.

Pati sąvoka mikčiojimas apibrėžiama kaip sunkus ir komplikuotas sutrikimas. Tačiau tai ne tik sunkus sutrikimas – tai ir labai sudėtinga problema, reikalaujanti daug pastangų. Mikčiojimą gali sukelti įvairios priežastys – vienas labai jaudinantis įvykis arba besitęsiantis stresas – gali sutrikdyti daugelio iš mūsų šneką. Mažas vaikas ypač pažeidžiamas, nes jis dar tik mokosi valdyti stiprius išgyvenimus, ir daugelis dalykų jam atrodo grėsmingi. Kalbėjimo sutrikimai gali būti vidinio konflikto ir nerimo požymiu. Vaikas pradės bijoti tam tikrų kalbėjimo situacijų, nes jam jos bus panašios į tas, kurios jam buvo sunkios. Tačiau dėl to ne visi vaikai pradeda mikčioti.

Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais – penktaisiais gyvenimo metais, intensyviai vystantis vaiko kalbai. Dažniausi mikčiojimo požymiai yra garsų, skiemenų pakartojimai, garsų tęsimas, tylos pauzės. Daugelis vaikų, mokydamiesi kalbėti, sunkiai suranda tinkamų žodžių savo mintims išreikšti, pasakoja susijaudinę, skubėdami, todėl jų kalbos sklandumas sutrinka.

Darbo struktūra. Darbas susideda iš dviejų pagrindinių dalių. Pirmoji dalis skirta mikčiojimo rūšims aptarti, kokų tipų yra mikčiojimas. O antrojoje dalyje supažindinsiu su mikčiojimo šalinimu, korekciniu darbu. Ką reikia daryti, norint padėti tokiam vaikui. Kaip būtų galima palengvinti ir padrąsinti. Į šiuos klausimus bandysiu atsakyt, remdamasi žymių autorių darbais.

1. Mikčiojimas ir jo rūšys

Mikčiojimas nėra pastovus sutrikimas, jis priklauso nuo bendravimo situacijos sudėtingumo. Mikčiojimo stiprumas gali keistis. Kartais užsikirtimų dažnumas skiriasi net ir to paties pokalbio metu. Ikimokykliniame amžiuje šie svyravimai dažnai susiję su vaiko veikla. Kai vaikas kalba apie šalia esančius daiktus, atliekamus veiksmus, jo kalboje paprastai yra mažiau užsikirtimų nei pasakojant patirtus įspūdžius. Specialistai negali tiksliai paaiškinti mikčiojimo svyravimo priežasčių. Daugiau nei 60 % vaikų įveikia šį sutrikimą, tačiau nėra aiškių kriterijų atpažinti, kuris vaikas mikčiojimą “išaugs” be specialistų pagalbos. Mikčiojant sutrinka žodinis bendravimas su aplinkiniais žmonėmis. Kuo labiau vaikas susijaudinęs, tuo sudėtingiau jam kalbėti, reikšti mintis. Dažniausiai, kai vaikas mikčioja, jo kalbą stengiasi taisyti tėvai, bandydami užbaigti vaiko pradėtą mintį ar žodį.

Mikčiojimui yra būdingi šie požymiai:

1) veido traukuliai, sukeliantys įtampą;

2) vengimas kalbėti;

3) greitas priverstinis kalbėjimas;

4) per daug garsi ar tyli kalba;

5) kalbant matoma įtampa ir pastangos ją nugalėti;

6) užsikirtimai įkvepiant orą;

7) balso aukštumas ir stiprumas;

8) nesklandų kalbėjimą lydintys kūno judesiai;

9) susijaudinimas kalbant;

10) vengimas pakartoti, tai ką pasakote;

11) daugkartinis (5 – 7 kartus) to paties žodžio kartojimas;

12) sustojimas žodžio viduryje, gryžimas atgal ir kalbėjimas iš naujo;

13) kai kurių žodžių vengimas;

14) daugiau nei vienas užsikirtimas viename sakinyje;

Visi šie išvardyti punktai apibūdina mikčiojimą, kaip jį būtų galima išskirti.

Apie mikčiojimo priežastis yra kalbama abstrakčiai. Tai gali lemti daugelis veiksnių. Todėl vienos kokios nors konkrečios priežasties nė vienas specialistas dar neišskyrė. Yra kelios prielaidos lemiančios mikčiojimą. Tai genetiniai veiksniai, kurie gali turėti paveldėjimo ar įgimto mikčiojimo galimybę. Antra priežastis galinti lemti vaiko mikčiojimą būtų organiniai veiksniai – smegenų faktoriai. Mikčiojimo simptomai sustiprėja po ankstyvoje vaikystėje patirtų galvos smegenų pažeidimų (gimdymo traumos, ligos), esant minimaliai cerebralinei disfunkcijai arba po kaukolės/smegenų traumos. Ir dar viena priežastis – tai psichogeniniai veiksniai. Dažnai mikčioti pradedama tais gyvenimo periodais, kai vaikai ar paaugliai išgyvena stiprias psichines perkrovas.

Mikčiojantieji turi labai padidėjusį Broko centro aktyvumą. Šis centras tampa toks aktyvus, kad net esant įprastoms emocijoms, su kuriomis paprastai susiduria visi žmonės bendraudami, suardo pristabdančiuosius, prislopinančiuosius ryšius, kurie kontroliuoja šį centrą. Tada prasideda spazmai. Spazmai – tai patologinis Broko centro aktyvumas. Kalbos metu Broko centras veikia labai aktyviai. Kontroliuojantys ir pristabdantys visa tai centrai nesusitvarko su šio centro aktyvumu, jis tampa nebekontroliuojamas. O išvesti Broko centrą iš rikiuotės gali bet kokios įprastos emocijos. Štai kodėl susijaudinus mikčiojimas paaštrėja. Todėl reikia gydyti ne žmogaus psichologinį lygį, o mažinti Broko centro aktyvumą.

Kodėl kai kurių žmonių šis Broko centro
aktyvumas per didelis?

Mikčioja net 65 % kairiarankių. Dažnai jie to net nežino. Mokslininkų duomenimis šių mikčiojančiųjų vedančioji akis yra kairioji. Išeina, kad jie kairiarankiai, o rašo dešine ranka. Kaip taisyklė, mikčioti jie pradėjo būdami 5 – 7 m. amžiaus, tuo metu, kai aktyviai pradėjo dirbti dešine ranka (kai piešia, rašo, spalvina).

25 % mikčiojimą nulemia genai. Jei mikčiojančiojo vedančioji akis yra dešinė ir jis rašo dešine ranka, o mikčiojimas atsirado tuo metu, kai formavosi asociatyvinis centras, t.y. 2 – 4 m. (kai tik pradėjo kalbėti, sudarinėti sakinius), tai toks mikčiojimas dažnai būna paveldimas. Čia aktyviai veikia genai. Vaikas jau gimsta su padidintu Broko centro aktyvumu.

Ir tik 10% mikčiojimas atsiranda dėl psichinės traumos. Tai surišta su staigiu ir stipriu suardymu kontroliuojančių ir pristabdančių centrų, kurie valdo Broko centro aktyvumą.

Mikčiojimas yra kelių grupių – tai ribinis mikčiojimas, nežymus ir įsitvirtinęs mikčiojimas. Tokias mikčiojimo grupes išskiria Carl W. Dell, Jr. Šios grupės buvo sudarytos, remiantis pačiais vaikais, tai nėra griežtas suskirstymas. Taip pat kaip žmonės, kurie būna sugrupuojami į tam tikras grupes, o grupių gali būti įvairių.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1004 žodžiai iš 3342 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.