Mikrobiologijos1
5 (100%) 1 vote

Mikrobiologijos1

1.Medicininė mikrobiologija .Mikrobiologija-mokslas apie mažas,

gyvybes,kurių žm.plika akim nemato. Med. m/b objektas-inf.ligas sukeliantys

m/o.Med.mikrobiologijos uždaviniai: patolog.m/o vaidmens infekcijai

tyrimas,pat.m/o ir norm.m/f biologinių savybių tyrimas,inf.ligų m/o tyrimo

metodų kūrimas. Med. m/b skirstoma į bakteriologiją,

virusologiją,imunologiją,sanitarinę ir klinikinę. Klinikinė m/b tiria

neepideminių m/o sukeltus susirgimus, etiologiją, patogenezę, imunologiją,

spec. profilaktikos metodus. Jos tyrimo objektas- sąlyg. patog. m/o, t.y.

žm. normalios m/f atstovai,kurie gali tapti patogeniški. Jos uždaviniai:

sąlyg. pat. m/o vaidmens infekcijai tyrimas, sąlyg. pat. m/o ir norm. m/f

biologinių savybių tyrimas.

2.L.Pasteras vad. mikrobiologijos tėvu.Jis atrado sporas ir aerobinį

kvėpavimą. Pirmas atrado būdus, kad patogenas prarastų infekc. procesą

sukeliančias savybes. Pagamino juodligės ir pasiutligės vakcinas. Pradėjo

auginti mb. skystose terpėse-buljonuose.

3.R.Kochas.Sukūrė ir patobulino mikrobiologinę techniką,pirmasis pradėjo

auginti mb. standžiose terpėse,pasiūlė sterilizaciją vandens garais, atrado

tuberkuliozės lazdeles. Jis teigė, kad infekcinis procesas priklauso tik

nuo ligos sukelėjo,o žm.organizmas čia nevaidina jokio vaidmens.

4.M/o sistematika,nomenklatūra, klasifikacija.M/o labai skiriasi iš visų

gyvų organizmų.Grybeliai, riketsijos, bakterijos, aktinomicetai priklauso

augalijos pasauliui,bet neturi chlorofilo ir nereikalinga saulės

šviesa.Bakterijos yra atskira m/o grupė.Jos panašios ir į augalus, ir į

grybelius.Aktinomicetai yra tarpinė grandis tarp grybelių ir

bakterijų.Mokslas apie biologinę m/o klasif. – taksonomija, kurios

uždavinys-pilnas m/o savybių nustatymas ir jų identifikavimas,m/o

klasif.kūrimas. Jos sritys: 1.Klasifikacija (m/o skirstymas į taksonomines

gr., remiantis bendrais požymiais). 2. Nomenklatūra (pavadinimo teikimas,

remiantis tarptautiniais principais). 3. Identifikavimas (išskirto nežinomo

m/o biolog. savyb nustatymas). 4.Indikavimas (mikrobo buvimo fakto

nustatymas tir.medž.-je). Sistematizuojant aprašomos m/o savybės:

morfologiniai požymiai, kvėpavimo tipas, mitybos tipas,E gavimo

būdas,santykiai su aplinkos m/o, augimo priklausomybė nuo apl.pH ir

temp.,mikrobų ekologija, antigeninės struktūtos sudarymas, LS struktūros

nustatymas,jautrumo a/b nustatymas ir kt. Klasifikacijos yra filogenetinės

(natūralios) , kurios remiasi giminingumu ir dirbtinės, kurių tikslas –

apjungti visus mb.į atskiras sistemines gr.,remiantis fiziologiniais ir

morfologiniais panašumais.Pagal Murėjų visi m/o skirstomi į

virusus,eukariotus ir prokariotus. Rūšis-tai populiacijų visuma,kurios turi

bendrą kilmę, artimas morfologines, fiziologines ir genetines savybes ir

yra prisitaikiusios gyventi tam tikrose apl.sąlygose. Infraporūšiai-tai

mažos, tos pačios rūšies bakterijų grupelės,kurios tarpusavy skiriasi tik

vienu kokiu nors požymiu (genetiškai determinuotu). Serovarai skiriasi Ag,

biovarai-fiziolog.–biolog. savybėm, morfovarai – morf. savybėm, patovarai-

patogeniškumu. Padermė-tai tos pačios rūšies bakterijų kultūros,išskirtos

skirtingu laiku. Kultūra-tai vienos rūšies (gryna) arba kelių rūšių (mišri)

bakterijos,išaugintos maitinamojoje terpėje.

5.Bakterijų morfologija.Bakterijos yra vienaląsčiai m/o,kurie g.b.

rutulėlio, lazdelės ar vingiuotos lazdelės formos. Jų dydis matuojamas

mikronais. Sandara panaši į augalų ir gyvulių ląstelių sandarą. Turi: 1.

CM, kuri gaubia citoplazmą. Ji palaiko pastovų osm.slėgį,praleidžia tik yam

tikras molekules. 2. LS,kuri dengia CM ir apsaugo ją nuo žalingų

veiksnių.Ji yra pralaidi. 3. Kapsulė,kuri saugo, kad į bakterijas nepatektų

per daug vandens,saugo nuo fagocitozės. 4. Citoplazma-homogeniška koloidinė

sist.Bakterijų citoplazma juda. 5. Branduolys,kurį sudaro chromatino

dalelės.6.Mitochondrijos.7.Žiuželiai-elastingi ploni siūleliai.Tačiau juos

turi ne visos bakt. M/o morfologija tiriama įv. mikroskopais. Biologinis

objektą padidina nuo 900 iki 2000 kartų. Mikroskopuojami gyvi ir

negyvi,dažyti ir nedažyti m/o. Fazokontrastinis – su kontrastinių fazių

įtaisu, kuris sustiprina kontrastą tarp tiriamųjų objektų ir jų

aplinkos.Juo tiriami nedažyti grybeliai, bakterijos. Elektroninis padidina

800 000-1500 000 kartų. Vietoj šviesos naud. elektronų srautas ir

elektromagnetiniai lęšiai. Eliuminescenciniu tiriami fluorochromais

apdoroti preparatai. Apšviesti UV ar matomos šviesos spinduliais m/o ima

švytėti.

6.M/o struktūra,eukariotų ir prokariotų skirtumai, subląstelinės bakterijų

formos. Bakterijų tyrimo metodai: bakterioskopinis, bakteriologinis,

imunologinis ir biologinis.Tiriant m/o sandarą,tepinėliai dažomi įv.būdais:

paprastu (metileno mėliu,fuksinu) ir sudėtiniu (2-3 dažais).Prokariotų DNR

sudaro 1chrom.,mitozė nevyksta, haploidas, ji yra nukleoide, plazmidėse.LS

yra peptidoglikanas. Citoplazma nejoda organoidų neturi, turi ribosomas.

Eukariotų
DNR yra chromosomų daugiau nei 1,ji randasi branduoly ir

organoiduose. Vyksta mitozė, diploidas.Yra organoidai, ribosomos, histonai

(specifiniai baltymai,susiję su nukleorūgštim) ir žiuželiai.LS nėra.

Bakterijų L-formos -tai bakterijos,kurios pilnai ar dalinai yra praradusios

LS.Jos išlieka gyvybingos organizme ir apl., dauginasi, praeina pro

bakterinius filtrus,atsparūs a/b, jautrios eritromicinui. Sumažėjęs jų

virulentiškumas ir antigeniškumas. Veikiant antimikrobiniais vaistais arba

fermentais,prok.gali pilnai arba dalinai prarasti LS.Gram- prok.,kurie

dalinai praradę LS,vad. sferoplastais, Gram+ prok.,pilnai praradę LS,

vad.protoplastais.Norm. salygom jie žūva.Gyvi išlieka tik osmosinio p

atžvilgiu subalansuotoje apl.,kurioje jie yra metaboliškai aktyvūs,gali

augti ir daugintis.Sferoplastai yra jautrūs fagams,o protoplastai atsparūs

ir jiems,ir a/b.

7.Kapsulės,žiuželiai,sporos.

Kapsulė tai gleivingas sluoksnis supanti LS iš išorės ir turi su ja tamprų

ryšį, jeigu šio ryšio nėra tai vadinama gleivingu sluoksniu. Ją sudaro

polisacharidai. F-jos apsaugo nuo fagocitozės, sunkina fagų adsorbciją ant

lastelės paviršiaus saugo nuo išdžiūvimo, sunkiųjų metalų poveikio, Ac

poveikio ir lemia antigenines savybes. Kapsulė yra vienas iš virulentiškumo

veiksnių. Žiuželius turi prokariotai, tai judėjimo ir adhezijos organai,

sudaryti iš trijų dalių: 1) Spiralinis siūlas, kuris yra baltymas 2)

Kabliuko 3) Bazalinio kūno. Žiuželiai yra rūšinis ir taksonominis požymis.

Prokariotai turi ir piles, kurios yra adhezijos veiksnys. Kai aplinkos

salygos tampa nepalankios bakterijų gyvybinei veiklai jos sudaro sporas.

Jos sudaromos deguonies aplinkoje ir yra termostabilios, metaboliškai

neaktyvios, atsparios cheminiams veiksniams. Atsparuma nulemia dipikorino

rūgštis, sumažėjes laisvo H2O ir padidėjes surišto H2O kiekis.Sporos yra

genetiškai determinuota savybė.Tiriamos mikroskopuojant,prieš tai nudažius

Cylio-Nilseno būdu (dažoma fuksinu,blukiname sieros rūgštimi ir dažom

metileno mėliu).

8.Spirochetos, aktinomicetai, mikoplazmos.Spirochetos nuo kitų prokariotų

skiriasi savo struktūra, jų protroplazminį cilindrą (citoplazma ir ją

supanti CM ) iš išorės supa plona gram- lastelės sienelė turinti daug

lipidų. Turi fibriles, kurių vienas galas tvirtinasi prie vieno spirochetos

galo ir išilgai eidamas apsisuka apie protoplazminį cilindra ir jį

įspaudžia. Dažomos Romanofskio-Gimzos būdu. Aktinomicetai yra gram+

prokariotai turintys prokariotų struktūrą, turi hifus todėl sudaro micelę,

dauginasi skylant hifams į atskirus fragmentus. Tai fak. anaerobai arba

anaerobai, saprofitai ir kai kurie patogeniški žmogui.Tam tikros rūšys

gamina antibakterines medž. – antibiotikus. Mikoplazmos gram- nejudrios

bakterijos, neturinčios LS ir labai reiklios terpėms.Dauguma jų norm. žm.

m/f, todėl yra sąlygiškai patogeniškos.Tai fak.anaerobai.

9.Riketsijos ir chlamidijos.

Riketsijos- gram- polimorfiški prokariotai, neturintys nei sporų nei

kapsulės, nesintezuoja ATP, ja gauna iš šeimininko todėl yra energetiniai

parazitai. Dažomi Romanofskio- Gimzos būdu. Riketsijose yra baltymų,

baltyminės kilmės toksinių medžiagų, dviejų tipų hukleorūgščių (DNR ir

mažiau RNR), angliavandenių, lipidų ir fermentų. Riketsijos užima tarpinę

padėtį tarp virusų ir bakterijų. Chlamidijos gram- smulkūs sferinės formos

prokariotai, nesintetina ATP todėl yra energetiniai parazitai. Išskiriamos

trys morfologinės formos 1) Elementarūs kūneliai, kurie nulemia

infekciškumą. 2) Retikuliniai kūneliai susidarę iš elementarių kūnelių, tai

vegetacinė forma. 3) Tarpiniai kūneliai, kurie susidaro iš retikulinių

kūnelių, iš tarpinių kūneliių susidaro elementarūs kūneliai kurie patenka

už lastelės ribų.Kadangi nei vienos, nei kitos nėra žm. norm. m/f, tai gali

sukelti įv. inf.susirgimus.

10.Virusų kilmė, sandara, klasifikacija,reprodukcija.Apie virusų kilmę yra

3 hipotezės,kurių svarbiausia yra tai,kad virusai yra ląstelės genetiniai

el.,kurie tapo autonomiški,bet neprarado gebėjimo įsiskverbti į ląstelės

šeimininko genomą ir tapti jo dalimi ir suteikti jai naujų savybių.Virusų

morfologija ir ultrastruktūra.Virusai matuojami nm ir yra matomi pro

mikroskopą.Pagal morfologiją jie skiratomi į spiralinius, daugiabriaunius

ir kompleksinius. Virusus sudaro šerdinė dalis(tai genomas(RNR) ir baziniai

baltymai) ir kapsidė,kuri sudaryta iš kapsomerų.Virusai yra apvalkalėtieji

ir neapvalkalėtieji.Apvalkalėtuosius sudaro nukleokapsidė,matrikso baltymo

sluoksnis ir išorinė membrana.Taip pat virusai turi dygius,kurie atlieka

receptorių f-jas. Kapsidė-tai baltyminis viruso genomo apvalkalas,sudarytas

iš kapsomerų (baltymų molekulių). Virusai klasifikuojami pagal įvairius

požymius,t.y.pagal morfologiją (pagal simetriją ir apvalkalą), sukeliamas

ligas,viruso ir ląst. Sąveiką,tropizmą,biologines savybes,ekologiją ir

epidemiologiją. Dabar klasifikuojama pagal NR tipą, jų

struktūrą,replikacijos būdą,Ag savybes,spec.fermentus,jautrumą fiziniams
ir

ch.veiksniams.Tačiau klasifikacija yra neišbaigta.Virusų reprodukcija nėra

savarankiškas dauginimasis ir vyksta etapais:1. Adsorbcija ląst.paviršiuje.

2. Įsiveržimas į ląst .3.Genomo apnuodijimas.4.Transkripcija.5.Baltymų

sintezė.6.Genomo replikacija. 7.Viriono surinkimas.8.Išėjimas iš

ląst.Virusas-tai tinklas genų (DNR arba RNR),įtaisytas baltyminiame

apvalkalėlyje.Virionas- tai subrendusi,pavienė viruso dalelė. Defektiniai

virusai-tai virusai,kurie turi įvairius genomo defektus.Jie gali sudaryti

populiacijos dalį.

11.Bakteriofagai.Fagai-tai specifiški bakterijų virusai. Jie skiriasi nuo

kitų virusų savo forma.Jie turi galvutę ir įvairaus dydžio ataugą (bet jos

gali ir nebūti) Fagus sudaro NR ir baltymai.NR yra fago galvutėje (dauguma

yra žiedinė DNR).altymai yra antigeniški. Pagal fago ir bakterijos ląst.

sąveiką, skiriami virulentiškieji (jų reprodukcija ląstelėje baigiasi lize)

ir nuosaikieji (jų DNR integruojasi į bakterijos chromosomą ir lizė

nevyksta) fagai. Lizogenija.Kai kurie fagai sugeba į savo DNR įjungti

bakterijos chromosomą ar jos dalį.Fagas lieka latentinėje būsenoje

nelizavęs bakterijos.Tokia sąveika vad. lizogenija. Šiame procese nėra fago

reprodukcijos,tačiau ją gali sukelti kai kurie veiksniai.Lizogeninės

bakterijos įgyja naujų savybių, pvz.: įgyti imunitetą reinfekcijai tokiu

pačiu fagu. Kai lizogeninėje bakterijoje ekspresuojama fagų genai ir

koduojama jų sintezė,tai toks reiškinys vad. lizogenine konversija. Fagų

naudojimo medicinos praktikoje galimybės:1. Bakterijų identifikavimui. 2.

Fagotipavimui (m/o fagovarų nustatymui).3.Gydymui ir profilaktikai

(virulentiški fagai lizuoja bakterijas).4.Bakterijų indikavimui aplinkoje

(kai tir.medžiagoje jų nedaug,bet jas lydi fagai).

12.Bakterijų augimas, dauginimasis ir kvėpavimas. Bakterijų a u g i m a s

yra bakterijų dydžio ir masės padidėjimas, pagausėjus bakterijų

citoplazrnos masei. Augant bakterijos ląstelei, jos turinys žymiai greičiau

didėja, negu apvalkalėlis. Ši sutrikusi pusiausvyra atsistato, pasidalijus

bakterinei lastelei. Augant kinta bakterijų dydis, cheminė sudėtis,

medžiagų apykaita. Bakterijų dauginimasis. Dažnai bakterijos dauginasi

dalydamosi. Dukterinė ląstelė dalijasi daugiau kartų, negu motininė.

Dalijimosi metu motininėje ląstelėje DNR replikuojasi, ląst.

ilgėja,susidaro skersinė CM,nauja LS ir gauname 2 dukterines ląst.Jei tarp

atsiskyrusių ląst.lieka tarpląsteliniai plyšiai,gali susidaryti

krūvelės,ląstelių grandinėlės arba įgauti L,V formas. Bakterijos dauginasi

nelytiniu būdu.Tačiau yra galimi genetiniai bakterijų mainai

(konjugacija,transformacija).Bakterijų DNR reduplikuojasi, bakterijos

dalijasi tam tikru greičiu, kuris būdingas tai mikrobų rūšiai. Daugindamosi

bakterijos dažniausiai skyla skersai (vegetatyvinis dauginimasis).

Bakterijos dar gali daugintis persismaugimo būdu, pumpu-ravimu, judriomis

konidijomis. M/o dauginimasis priklauso nuo fizikinių

(temp.,apl.pH,osmosinio p) ir cheminių (vandens,makro ir mikro el., augimo

veiksnių) apl. sąlygų. Dauginimosi greitis skirstomas į 8

periodus:1.Pradinė stacionarinė fazė (m/o,būdami skystoje maitinamojoje

terpėje,ne iš karto pradeda daugintis,o iš pradžių prisitaiko ir

adaptuojasi). 2.Dauginimosi sulėtėjimo fazė (auga į dydį ir kaupia medž.,

tačiau dauginimasis yra sulėtėjęs). 3.Logaritminė dauginimosi fazė (m/o

dauginasi l. intensyviai,ir ši fazė tęsiasi tol,kol užtenka maisto medž.).

4.Neigiamo pagreičio fazė (besidalijančių bakt. sk. mažėja). 5.Stacionarinė

maksimumo fazė (maisto medž.išsibaigia).6.Žuvimo pagreičio fazė

(maksimaliai daug žūva mikrobų,o atsiranda nedaug).7.Žuvimo sulėtėjimo

fazė.8.Stacionarinė fazė. Bakterijų dauginimosi greitis priklauso nuo jų

rūšies, kultūros amžiaus, maitinanfiosios terpės, temperatūros ir kitų

veiksnių. Mikroorganizmų kvėpavimas.M/o kvėpavimo procesams priklauso

oksidacija, redukcija, hidrolizė, fosforilinimas, defosforilinimas. Visi

šie procesai vyksta, dalyvaujant mikrobų fermentams. Dauguma bakterijų

kvėpuoja, panaudodamos laisvą oro deguonį. Toks kvėpavimo tipas vadinamas

aerobiniu,o m/o – aerobais.Jiems deguonis tiesiog būtinas.Tokie m/o ura

prokariotai ir ir beveik visi eukariotai.Kai mikrobams oro deguonis

nereikalingas arba net žalingas,tokie mikrobai vadinami anaerobais.

Deguonis panaudojamas kvėpavimo procese ne tiesioginiam kvėpuojamosios

medžiagos oksidinimui, bet nuo jos atsipalaidavusio vandenilio

prijungimui. Aerobai tam reikalui ima dujinį deguonį, o anaerobai jį gauna

iš kitų kvėpavimo procese susidariusių medžiagų, kurios savo molekulėje

turi laisvą jungtį.Aerobinis kvėpavimas yra daug sudėtingesnis, energetiniu

požiūriu produktyvesnis ir ekonomiškesnis už anaerobirų.Dar skiriami

mikroaerofilai (kurie auga ,kai deguonies ne daugiau kaip

10%),fakultatyviniai anaerobai (tokiems m/o deguonis neturi įtakos jų

augimui,nes jei yra
deguonies,energiją jie gauna kvėpavimo (oksidacijos)

būdu,o jei jo nėra – rugimo būdu), aerotoleranciniai aerobai (tai m/o,kurie

energiją gauna anaerobinio kvėpavimo būbu,o aplinkoje esantis deguonis

nenaudojamas ir nėra žalingas). Obligatiniai aerobai gyvena tiktai

aerobinėse salygose. Gerai auga skystose terpėse, paviršiuje sudaro plėvelę

ir nesidaugina terpės gilumoje. Obligatiniai anaerobai gyvena tik

anaerobinėse sąlygose. Jiems labai žalingas molekulinis deguonis. Terpėse

greitai žūva, nes kvėpavimo proceso metu susikaupia daug rūgščių, alkoholių

ir kitų mikrobams žalingu medžiagų. Standžioje terpėje jie auga gilumoje.

13.Mikroorganizmų mityba ir kultyvavimas.Visi prok., atsižvelgiant į įv.

medž. poveikį, skirstomi į įv. grupes. Pagal E šaltinį:fototrofai (saulės

E) ir chemotrofai (org.ir neorg medž.). Pagal vandenilio-elektronų šaltinį:

litotrofai (neorg.medž.) ir organotrofai (org.medž.). Pagal C šaltinį

skiriami :autotrofai ir heterotrofai. Heterotrofai skiriami į :saprofitus

(minta negyva org.medž.),parazitus (minta gyva org.medž.) ir prototrofus

(jies reikia tokių maisto medž.,kaip daugumai jų rūšies atstovųĮvykus genų

mutacijai,kai kurie rūšies atstovai negali sintezuoti būtinų jung,todėl

šias medž. Jie turi gauti su maisto medž.Šie mutavę prototrofai

vad.auksotrofais.Mitybos tipai yra 4 :1.Fotolitoautotrofai (saulės E, CO2.

tai dumbliai, sieros bakt.).2. Fotolitoheterotrofai (saulės E,.tai

žaliosios bakt.). 3. Chemolitoautotrofai (ch.E iš neorg. jung.,CO2.Tai

sierą oksiduojančios bakt.,vandenilio,geležies bakt.).

4.Chemoorganoheterotrofai (ch.E iš org.medž.Tai pirmuonys,grybai).M/o

mityba Į mikrobinę ląst. transportuojamos tik reikalingos medž.Jos patenka

į ląst.keliais būdais.1. Difuzijos būdu,kuri g.b. palengvinta arba

pasyvi.Pasyvi-tai procesas, kurio metu molek.juda iš didesnės konc.į

mažesnę ir greitis priklauso nuo konc. gradiento. Išsilyginus konc.,

difuzijos v mažėja. Difuziją pro membraną galima pagreitinti, dalyvaujant

pernešėjams baltymams.Kai dalyvauja šie B, difuzija vad .palengvinta

.Kiekvienas B perneša tik jam giminingas medž.Pernešimo metu B susijungia

su medž.,keičia savo konfiguraciją ir perneša molek.į vidų.Viduj molek.

atsijungia ir pernešėjas grįžta į prad.būseną ir į membranos išorę.

2.Aktyvus transportas. Tai ištirpusios medž. pernešimas iš mažesnės konc. į

didesnę.R-ja vyksta prieš konc.gradientą ir naud E. Pernešimui būdingas

specifiškumas transportuojamų molek .atžvilgiu. 3.Grupinė translokacija.Jos

metu į ląst. aktyv.transporto metu pernešamos nepakitusios medž.Šią

sist.sudaro daug fermentų ir įv.B.Kultyvavimo principai. Kultyvuojama

norint išskirti iš tir.medž .sukėlėją,nustatyti jo jautrumą a/b.

Principai: 1. Maitinamosios terpės parinkimas atsižvelgiant į m/o

mitybinius poreikius. 2.Kultyvavimo temp. parinkimas atsižvelgiant į m/o

rūšį. Užsėtos maitinamos terpės laikomos termostate, kuriose pastovo

reikiama temp. 3. Kultyvavimo trukmės parinkimas, kuris priklauso nuo m/o

rūšies. 4.Kultyvavimo aplinkos oro sudėties parinkimas atsižvelgiant į

mikrobo kvėp.tipą. M/o dauginimasis priklauso nuo fizikinių

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2680 žodžiai iš 8919 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.