Mikroekonomikos konspektai is davulio ekonomikos teorijos
5 (100%) 1 vote

Mikroekonomikos konspektai is davulio ekonomikos teorijos

Gamybos veiksnių rinkos ir pajamų paskirstymas

8.1 gamybos veiksnių rinkos ypatybės

gamybos veiksnių ir prekių bei paslaugų rinkos pagal savo struktūrą yra tokios pačios. Jos gali būti tobulos ir netobulos konkurencijos. Gamybos veiksniai turi savo kainas, rinkoje sąveikauja dvi rinkos subjektų grupės- gamybos veiksnių pirkėjai(įmonės) ir gamybos veiksnių pardavėjai( namų ūkio subjektai), kurių elgsena nusakoma paklausa ir pasiūla. Nagrinėjant gamybos veiksnių rinkas svarbu, kaip gamybos veiksnių savininkams paskirstomos pajamos. Jos priklauso nuo gamybos veiksnių kainos, kurią nustato gamybos veiksnių rinka. Ekonomikos efektyvumas priklauso nuo gamybos produktų bei gamybos veiksnių rinkos efektyvumo. Gamybos rinkos yra išvestinės, t.y. gamybos veiksnių paklausą lemia paklausa produktų, kuriems pagaminti reikalingi atitinkami gamybos veiksniai. Taigi atskiro gamybos veiksnio rinkos paklausą nustato individualios gamintojų, gaminančių įvairius produktus, paklausos.

Tobulos konkurencijos gamybos veiksnio rinkoje veikia l.daug šio gamybos veiksnio vartotojų, t.y. įmonių-pirkėjų ir bei šio veiksnio pateikėjų (pardavėjų). Kiekvienas iš jų atskirai negali paveikti rinkos kainos. Įmonės įsigyja gamybos veiksnius pastoviomis kainomis, kurios yra atskirų gamybos veiksnių rinkų pusiausvyros kainos, suderinančios gamybos veiksnio paklausos ir pasiūlos kiekius.

Netobulos konkurencijos gamybos veiksnio rinkoje veikiantis vienintelis šio veiksnio pirkėjas turi maksimalią rinkos galią ir vadinamas monopsonistu. Kelios didelės įmonės- gamybos veiksnio pirkėjos, vyraujančios gamybos veiksnio rinkoje, vadinamos oligopsonijomis.

8.2 Gamybos veiksnio paklausa ir pasiūla

gamybos veiksnio sąvokai apibrėžti vartojamos tokios sąvokos: ribinis natūrinis produktas bei ribinis pajamų produktas.

Ribiniu natūriniu produktu RNP vadinsime įmonėje pagamintą papildomą produkcijos apimtį delta q naudojant papildomą gamybos veiksnio vienetą, visų kitų gamybos veiksnių kiekiui nekintant: RPN=delta q. Ribinis nat8rinis produktas, pagamintas naudojant papildomą darbo išteklių vienetą, vadinamas ribiniu darbo produktu (RPL). Ribiniu kapitalo produktu RKP vadinamas natūrinis produktas, gautas gamyboje naudojant papildomą kapitalo vienetą.

Ribiniu pajamų produktu RPP vadinsime įmonės gautas papildomas pajamas pardavus rinkoje ribinį produktą. Kitaip sakant, ribinis pajamų produktas yra įmonės bendrųjų pajamų pokytis delta BPJ naudojant gamyboje papildomą gamybos veiksnio vienetą. Jis gali būti išreikštas formule: RPP=delta BPJ=delta BPJ/delta q=RPJ*RNP. Taigi ribinis pajamų produktas lygus įmonės ribinių pajamų ir ribinio natūrinio produkto sandaugai. RNP ir RPP sąvokos išreiškia dviejų rinkų –gamybos veiksnio ir gamybos produkto- veikimo rezultatą.

Jeigu nagrinėjamo produkto rinka yra tobulos konkurencijos rinka, tai ribinės pajamos yra lygios šio produkto rinkos kainai. Tada ribinis produktas išreiškiamas formule: RPP=p*RNP, t.y. ribinis natūrinis produktas yra lygus natūriniam produktui padaugintam iš jo kainos. Šis pajamų produktas dar vadinamas ribine produkto verte.

Teik ribinio natūrinio, tiek ir ribinio pajamų produkto dydis priklauso nuo gamyboje panaudoto gamybos veiksnio kiekio q v- kintant gamybos apimčiai kis ir ribinio natūrinio, ir ribinio pajamų produkto dydžiai.

Ribinis natūrinis, o kartu ir ribinis pajamų produktas dėl mažėjančio rezultatyvumo dėsnio poveikio nuo tam tikro gamybos veiksnio kiekio neišvengiamai ims mažėti toliau didėjant gamybos veiksnio sąnaudoms. 125psl. grafikas

Gamintojas sieks įsigyti tokį gamybos veiksnio kiekį, kuris maksimalizuotų jo pelną. Kol ribinis pajamų produktas viršys jo kaštus, tol gamintojo pelnas didės, todėl nagrinėjamu atveju pelno sąlygą galima išreikšti lygybe: RPP=RKv, t.y. ribinis pajamų produktas lygus gamybos veiksnio ribiniams kaštams RKv.

Jeigu gamybos veiksnių rinkos yra tobulos konkurencijos, tai gamintojas šiose rinkose įsigyja gamybos veiksnių pastoviomis kainomis, kurios yra atitinkamų gamybos rinkų pusiausvyros kainos. Šiuo atveju gamybos veiksnio ribiniai kaštai yra lygūs šio veiksnio rinkos kainai pv ir pelno maksimumo sąlyga išreiškiama: RPP=pv.

127psl. grafikas.

Gamybos veiksnio paklausos kreivė yra ta ribinių pajamų kreivės dalis, kuri yra žemiau vidutinio pajamų produkto kreivės, t.y. nuo taško A žemyn.

Gamybos produkto rinkos paklausa nustatoma horizontaliai sumuojant individualias produkto paklausas. Gamybos veiksnio rinkos paklausa nustatoma sudėtingiau: sumuojant jo individualias paklausos kreives, kurios kinta kintant gamybos produkto kainai. Gamybos veiksnio rinkos paklausos kreivė išreiškia visuomeninio ribinio naudingumo mažėjimo dėsnį.

Jei gamybos produkto rinka yra netobulos konkurencijos, tai gamybos veiksnio rinkos paklausos kreivė Dnv yra žemiau tos, kuri atitinka tobulos konkurencijos produkto rinką Dtn. Todėl ribinis netobulo konkurento pajamų produktas visuomet mažesnis už gaunamą tomis pačiomis sąlygomis tobulos konkurencijos rinkoje. 130psl. grafikas

Gamybos veiksnio pasiūlos kiekis bet kurioje ūkio šakoje didėja didėjant jo kainai toje šakoje. 131psl. grafikas

Gamybos veiksnio pasiūlos kreivė rodo visuomeninius ribinius alternatyvinius kaštus, kurie didėja siekiant pritraukti kuo daugiau reikiamo
gamybos veiksnio konkrečiam produktui gaminti. Konkretaus gamybos veiksnio pasiūlos kreivė yra ta pati visose ūkio šakose, kuriose naudojamas šis veiksnys. Gamintojų požiūriu gamybos veiksnio pasiūlos kreivė- tai ribiniai gamybos veiksnio įsigijimo kaštai konkrečioje ūkio šakoje.

8.3 Tobulos ir netobulos konkurencijos gamybos veiksnių rinkų pusiausvyra

tobulos konkurencijos gamybos veiksnių rinkos. konkrečios gamybos veiksnio rinkos pusiausvyra pasiekiama tada, kai gamybos veiksnio pasiūlos kiekis atitinka paklausos kiekį.

Pusiausvyros būseną atitinkanti rinkos kaina yra gamybos veiksnio kaina atitinkamoje ūkio šakoje. Jeigu dėl kokių nors priežasčių gamybos veiksni kaina tampa mažesnė už kai kurių šios šakos įmonių ribinį pajamų produktą, šio veiksnio rinkos paklausa pranoksta jo pasiūlą ir gamintojų konkurencija jo kainą padidina. Jeigu šio veiksnio kaina šokteli aukščiau už pusiausvyros kainą, jo pasiūla pranoksta paklausą, ir gamybos veiksnio pateikėjų konkurencija jo kainą sumažina. 132psl. grafikas.

Taigi konkurencinis rinkos mechanizmas savaime nustato tokią gamybos veiksnio kainą, kuri subalansuoja jo pasiūlos ir paklausos kiekius ūkio šakoje, t.y. sulygina visuomeninę ribinio produkto vertę su visuomenės ribiniais alternatyviais kaštais. Esant pusiausvyros būsenai ribinis gamybos veiksnio pajamų produktas yra lygus šio veiksnio įsigijimo ribiniams kaštams. Dėl to ūkio šakoje gaminama produkcija, teikianti daugiausia naudos visuomenei, t.y. gaminama efektyvios apimties produkcija. Tobulos konkurencijos gamybos veiksnio rinka nustato gamybos veiksnio kainą. Kiekvienos šakos gamintojas įsigyja tokį gamybos veiksnio kiekį, kurio ribinis pajamų produktas lygus gamybos veiksnio kainai. Taigi tobulos konkurencijos rinka paskirsto gamybos veiksnius efektyviausiai ir čia pasireiškia Smito „nematomos rankos“ principas, kai visi rinkų subjektai, vadovaudamiesi tik asmenine nauda, pasiekia visuomenei naudingiausią rezultatą.

Netobulos konkurencijos gamybos veiksnių rinkos. Monopsonija (ūkio šakoje esantis vienintelis gamybos veiksnio pirkėjas) siekdama didžiausio pelno, mokės už gamybos veiksnį kiek galimą mažesnę kainą.134psl grafikas

Gamybos veiksnio pasiūlos kreivė S v yra monopsonisto vidutinių gamybos veiksnio įsigijimo kaštų MPVKv kreivė, nes Monopsonija yra vienintelė ūkio šakos įmonė. Kadangi vidutinių kaštų kreivė yra didėjanti, tai ribinių monopsonijos kaštų MPRKv kreivė yra virš pasiūlos kreivės ir taip pat kylanti. Monopsonija įgyja tokį gamybos veiksnio kiekį Qvm, kuris maksimizuoja jos pelną, t.y. sulygina ribinį pajamų produktą su ribiniais monopsonijos kaštais (taškas A). Monopsonija įsigyja mažesnį gamybos veiksnio kiekį Qvm, tačiau moka už jį mažesnę kainą Pvm negu tobulos konkurencijos gamybos veiksnio rinkoje, kur įsigyjamas gamybos veiksnio kiekis Qvt, ojo kaina- Pvt. Gamybos veiksnio kaina, kurią moka Monopsonija, yra visada mažesnė už ribinio veiksnio sukurtą pajamų produktą, kurio dydis lygus Pvr. Monopsonistas neturi paklausos kreivės, nes jis pats pasirenka gamybos veiksnio kiekį arba kainą, remdamasis pelno maksimumo sąlyga. Pusiausvyrą atitinka taškas Enm.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1226 žodžiai iš 3764 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.