Mikroekonomikos2
5 (100%) 1 vote

Mikroekonomikos2

1. Valstybės ekonominė veikla

Kiekvienas nacionalinis rinkos ūkis turi valstybinį sektorių. Dažnai jis tapatinamas su valstybine nuosavybe. Sektorius tai visa ūkinė veikla, kurioje dalyvauja pati vyriausybė. Valstybės veiklos vertinamas labiau priklauso nuo to, kaip vertinamas pačios valstybinės nuosavybės egzistavimas. Todėl valstybės veikla turi priklausyti nuo visos sistemos efektyvaus funkcionavimo poreikio. Tai turint, iškyla valstybės funkcijų išskyrimo ir įvertinimo problema. Paprastai yra skiriamos 2 valstybės ūkinės funkcijos:

1. ekonominė funkcija suprantama kaip priemonių sistema, padedanti stabilizuoti ekonomika, makroekonominiu lygiu.

2. socialinės veiklos funkcija dvejopa- paskirstomoji (priskiriama žemės ūkio ir pramonės valstybės politika, planavimą ir centralizuotas paskirstymas, rinkos ir valstybės veiklos, kurią pasirenka valstybė, deriny). Ir perskirstomoji krypties paskirtis (užtikrinti minimalius sveikatos, maitinimo ir pajamų standartus, ši kryptis įgyvendinama programų ir mokesčių sistemos pagalba).

Dėmesio verta ir valstybės vykdoma funkcijų klasifikacija, kurioje socialinės funkcijos neišskiriamos kaip savarankiškos, o visoje valstybės veikloje įžiūrimas ekonominis pagrindas. Yra 2 valstybės vystyti kryptys:

1 turi spręsti tokius ekonominius uždavinius, kurie padėtų rinkai normaliai funkcionuoti.

2. rinkos sistemos funkcionavimo modifikavimas. Šios pagrindinės valstybės veiklos funkcijos ir turėtų apibūdinti valstybės ekonominį vaidmenį funkcionuojant rinkos sistemai, t.y. valstybės ekonomines funkcijas.

2. Pagrindinė ekonominė problema – tai yra rasti efektyvius ekonominių išteklių paskirstymo būdus ir išspręsti išteklių stygiaus problemą, kuri atsiranda dėl neribotų visuomenės poreikių ir ribotų išteklių. Kadangi vienos šalys yra labai turtingos o kitos ne tokios, tačiau visų ištekliai yra riboti, todėl reikia pasirinkti kaip juos ribotus išteklius naudoti. Ribotumas reikalauja ekonominio sprendimo , kuris reiškia vieno daikto rinkimąsi kito sąskaita. Todėl visuomenei svarbu įvertinti alternatyvas ir optimaliai pasirinkti. Ekonominiai ištekliai – tai pagrindinės gamybos proceso sudedamosios dalys. Ekonominių išteklių grupės – Žeme- žemes plotas ir dar visos naudingosios iškasenos, saules energija, vanduo.

Kapitalas : daiktai kurie naudojami gamybos procese: pastatai, įrenginiai, medžiagos

Darbas: reiškia žmogiškuosius išteklius, t.y žmogaus fiziniai ir protiniai sugebėjimai., verslumas.

.

3. EKONOMIKOS SISTEMOS

1) papročių -remiasi religiniais ir socialiniais papročiais bei tradicijomis. Tokia ekonomikos sistema dažniausiai pasitaiko silpnai ekonomiškose, išsivysčiusiose šalyse.

2) grynojo kapitalo – remiasi privačia nuosavybe ir individų ekonomine laisve. Valstybinės institucijos į ekonomiką nesikiša. Priešybė grynojo kapitalizmo, nes visus sprendimus priima 1 centras ar grupė.

3) komanditinė – ši sistema remiasi kolektyvine nuosavybe.Pagrindinės gamybos priemonės priklauso valstybei, o ištekliai skirstomi pagal planą.

4) mišrioji – vyrauja ek. laisvė, dalį sprendimų priima vyriausybės. Jos sprendžia: * rengia tokias įstatymų sistemas, kurios užtikrina ekonominę laisvę, bet neleidžia piktnaudžiauti rinkoje ekonomine galia; * skatina ekonomikos stabilumą ir augimą; * skatina teisingą paskirstymą; * reguliuoja visuomeninių prekių gamybą.

4. Mikroekonomika ir racionalumas

Mikroekonomika nagrinėja pagrindinių ekonomiką sudarančių elementų – individualių vartotojų, įmonių (firmų), išteklių savininkų, ekonomikos šakų – elgseną bei tai, kaip šių elementų sąveika veikia kainas, gamybą ir pajamas.

Pagrindinis mikroekonomikoje taikomas metodas – individų elgsenos pasekmių įvairiose rinkų sistemose numatymas pagal gana tobulą individualių ekonomikos subjektų racionalios elgsenos teoriją. Taigi mikroekonomika -mokslas apie rinkos mechanizmą ir jėgas, formuojančias kainų lygį, veikiančias sprendimus dėl gaminio ar paslaugos tiekimo į rinką ir pan.

Racionalumas – tai kai mikroekonomikoje laikomasi nuostatos jog visi turimus išteklius naudoja racionaliai, tai yra kad jie gautų kuo didesnį pelną.

5. naudingumo teorija

Naudingumu vadinamas Prekės ar paslaugos vartojimo teikiamas pasitenkinimas.

bendruoju naudingumu vadinamas Bendras prekių ar paslaugų vartojimo teikiamas pasitenkinimas,

ribiniu naudingumu vadinamas papildomas naudingumas, gautas vartojant papildomą prekės ar paslaugos vienetą.

Naudingumo teorija – remiasi prielaidomis, kuriomis galima pagrįsti vartotojo elgesį:

1. vartotojas disponuoja ribota pinigų suma ir siekia gauti max. Pasitenkinimą (naudingumą), išleisdamas pinigus prekėms ir paslaugoms pirkti;

2. jis gali rinktis kam pinigus išleisti;

3. visi kiti veiksniai yra nekintami.

Naudingumo teorija turi dvi ydas:

1. Produktu nedalomumas. Ribinio naudingumo teorija remiasi prielaida, kad pirkėjas perka daug prekes vienetu ir kiekvieno papildomo vieneto naudingumas mažesnis negu iki to pirkto tos pačios prekes vieneto.

2. Naudingumo matavimo problema. Naudingumo negalima išmatuoti matais kaip yra matuojamas svoris, atstumas, temperatūra ir pan. Jo negalima išreikšti skaičiais.7. paklausa ir ją lemiantys veiksniai

paklausa prekės kiekio, kurį pirkėjas nori ir gali
pirkti, ryšys su kaina, už kurią ši prekė perkama. Paklausa reiškiasi ne tik vartotojo noru, siekimu įsigyti konkrečią prekę. Paklausa yra ekonominė kategorija, įvardijanti prekių ir paslaugų apimtį, kurią pirkėjas norėtų turėti ir yra pajėgūs įsigyti.

Veikiantys veiksniai

Paklausos pokyčius rodo paklausos kreivės poslinkiai koordinačių sistemoje. Geometriškai paklausos padidėjimas vaizduojamas paklausos kreivės poslinkiu į dešinę, o paklausos sumažėjimas – poslinkiu į kairę. Keletas galimų paklausos pasikeitimo atvejų: Pirkėjo pajamos ir jų kitimas. Padidėjusios pirkėjo pajamos leidžia pirkti daugiau ir normalios kokybės, brangesnių prekių.

Pajamoms išaugus, pirkėjas gali pirkti už tą pačią kainą daugiau tos rūšies prekės vnt. Esant bet kokio dydžio kainai, paklausa prekei išauga, nes padidėja pajamos. Paklausos padidėjimą, pirkėjo kainoms išaugus, rodys paklausos kreivės poslinkis į dešinę. Aukštesnės kokybės preke laikoma prekė, kurios perkama daugiau, kai pajamos didėja. Žemesnės kokybės preke laikoma prekė, kurios perkama mažiau, kai pajamos didėja. Kitų prekių kainos ir jų kitimas. Tarpusavyje susijusių prekių kainų pasikeitimo poveikis yra skirtingas ir priklauso nuo to, ar prekės yra pakaitai ar tik papildančios viena kitą jas vartojant. Jei 2 prekės tenkina tuos pačius poreikius ir keičia viena kitą jas vartojant, jos vadinamos pakaitais. Padidėjusi prekės kaina padidina kitos prekės – pakaito – paklausą. Papildančios viena kitą prekės vartojamos kartu kaip komplektas. Šiuo atveju vienos prekės pabrangimas sumažins kitos prekės paklausą. Jei prekės nėra tarpusavyje susijusios, tai vienos prekės kainos pasikeitimas nedaro poveikio kitos prekės paklausai. Jei pirkėjas tikisi, kad prekės

Pagrindinis – kaina

1. ekonominiai veiksniai (gyventojų pajamos, prekių pasiūla, prekių gamybos lygis)

2. Socialiniai veiksniai (visuomenės soc. Struktūra, visuomenės narių pasiskirstymas pagal profesiją, išsilavinimą, papročius)

3. demografiniai veiksniai

4. gamtiniai ir klimatiniai veiksniai (temp, drėgmė)

5. Psichologiniai (žmogaus charakteris, temperamentas, polinkiai)

konkrečių prekių paklausos kiekį sąlygoja:

1. vartotojo pajamos ir jų paskirstymas;

2. kitų prekių kainos;

3. vartotojo skonis ir mados;

4. gyventojų skaičius;

5. vartotojų optimizmas ir pesimizmas.

6. gamybos galimybių kreivė

Neriboti poreikiai ir riboti ištekliai sąlygoja retumo (nepakankamumo) problemos atsiradimą. Mes negalime turėti viski, ko norime, mes turime rinktis. Retumą arba nepakankamumą galima pavaizduoti gamybos galimybių kreivėje. Ši kreivė parodo, ką galima pagaminti iš turimų išteklių ir su turima technologija.

Gamybos galimybių kreivė – tai geometrinė vieta taškų, parodančių dviejų gėrybių, kurios gali būti pagamintos pilnai panaudojus visus resursus, derinį. Keičiant vienos gėrybės gamybą kitos gėrybės gamyba, esant pilnam užimtumui, antrosios gėrybės gamybos alternatyviniai kaštai auga.

8. Pasiūla – tai prekės kiekio, kurį gamintojas nori ir gali parduoti rinkoje, ryšys su kaina, už kurią prekė parduodama.

Pasiūlos dėsnis tvirtina, kad kai prekės kaina didėja, esant kitoms vienodoms sąlygoms, pasiūlos kiekis taip pat didėja, o kai kaina mažėja, ir kiekis mažėja, t.y.

Pasiūlą formuoja gamintojas. Remdamasis potencialia prekės paklausa ir kaina, gamintojas pasirenka prekės kieki, kurį jis gamins ir siūlys rinkoje. Vadinasi, siūlomos prekės kiekis susijęs su jos kaina ir gamybos išlaidomis.

Kiti veiksniai:

1.Gamybos kaštai (gamybos kaštams mažėjant pasiūla didėja ir priešingai gamybos kaštams didėjant – pasiūla mažėja;

2. Technologija. Įdiegiant naujausią technologiją sumažėja gamybos kaštai, reiškia padidėja pasiūla.

3. Gamtinės klimatinės sąlygos;

4. Tarpusavyje susijusių prekių kainos. Tai kai vieni produktai gali pakeisti arba papildyti kitus.

5. ateities prognozė. Tai kai gamintojai ikisi, kad kainos ateityje kils gali padidinti gamybą ir pasiūla didės, ir atvirkščiai.

9. Paklausos ir pasiūlos pusiausvyra

Jei rinkoje yra pusiausvyra tai prekės kaina tokia, kad prekių kiekis, kurį gamintojas nori parduoti, sutampa su prekės kiekiu, kurį pirkėjai nori pirkti.

Esant pusiausvyrai, pirkėjai, norintys įsigyti prekę rinkos kaina, lengvai įgyvendina savo interesus, pardavėjai, norintys parduoti savo prekę šia kaina,nesunkiai suranda šiai prekei pirkėjų.

Matome, kad rinka pasiekia pusiausvyrą paklausos ir pasiūlos kreivių susikirtimo taške E Šis taškas rodo prekės pusiausvyros kainą.

Atsiradęs prekių perteklius mažintų kainą. Kita vertus, paklausos išaugimas, kai kitos sąlygos yra nekintamos, padidins pusiausvyros kainą ir pasiūlos kiekį.

Rinkos pusiausvyrą taip pat veikia pasiūlos pokyčiai :Pradinę pusiausvyros kainą ir kiekį atitinka taškas E. Tarkime, dėl pabrangusių gamybos išteklių sumažėja pasiūla. Pasiūlos sumažėjimas sąlygos naujos pusiausvyros E1atsiradimą. Šiuo atveju pusiausvyros kaina pakils iki Pe1, o pusiausvyros kiekis sumažės iki Qe1. Jei kaina liktų nepakitusi,susidarytų prekių trūkumas.

Kainos padidėjimas sulygina sumažėjusios pasiūlos ir nepasikeitusios paklausos kiekius. Pirkėjai, reaguodami į kainos
padidėjimą, mažina paklausos kieki, o gamintojas mažina pasiūlos kieki.

Padidėjusi pasiūla sukelia sukelia priešingas pasekmes, būtent , kaina sumažėja. Priešingu atveju atirastu prekių perteklius. Pasiūlos padidėjimas skatina prekių pirkimą mažesnėmis kainomis. Pirkėjas reaguoja i kainos sumažėjimą didindami pirkimu apimti.

Išnagrinėtieji atvejai parodo, kad pasiūlos ir paklausos pusiausvyra pasiekiama dėl to ką pasikeičia kaina

10. Santykinis paklausos elastingumas yra tada, kai norimo pirkti prekių kiekio procentinis pokytis yra didesnis už kainos procentinį pokytį. Kai IEdI > 1, paklausa yra elastinga kainos atžvilgiu. Santykinis paklausos neelastingumas – kai norimo pirkti prekių kiekio procentinis pokytis yra mažesnis už kainos procentinį pokytį. Kai IEdI < 1, paklausa yra neelastinga kainos atžvilgiu. Vienetinis paklausos elastingumas – kai tam tikras kainos procentinis pokytis sukelia tokį pat perkamo prekių kiekio procentinį pokytį. Kai IEdI = 1, paklausos elastingumas kainos atžvilgiu yra vienetinis. Absoliutus paklausos elastingumas – kai be galo mažas prekės kainos procentinis pokytis sąlygoja didelį perkamų prekių procentinį pokytį. Šiuo atveju net ir mažiausias prekės kainos procentinis pokytis, sumažins perkamų prekių kiekį rinkoje. Kai P % = 0, tai IEdI = . Absoliutus paklausos neelastingumas – kai prekės kainos procentinis pokytis nepakeičia norimo pirkti prekių kiekio rinkoje. Šiuo atveju paklausos neelastingumas kainos atžvilgiu yra absoliutus. Kai Q % = 0, tai Ed = 0.

PAKLAUSOS ELASTINGUMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI. Vartojamų prekių paklausos elastingumas kainų atžvilgiu yra labai nevienodas. Kartais net tų pačių prekių paklausos elastingumas nėra vienodas skirtingais laikotarpiais ir įvairiose rinkose. Paklausos elastingumą kainų atžvilgiu lemia šie veiksniai: 1) Prekės pakaitai (substitutai). Jei prekės turi daug pakaitų, tai jų paklausos elastingumas kainų atžvilgiu yra didesnis negu tų prekių, kurios neturi artimų pakaitų. Kai prekės, kuri turi daug pakaitų, kaina kils, o jos pakaitų – ne, tai vartotojas pirks prekės pakatą. Prekės, kuri turi daug pakaitų, paklausa yra lanksti kainos atžvilgiu. Jei nėra pakaitų, paklausa neelastinga kainų atžvilgiu. Šiuo atveju vartotojas negali labai reaguoti į kainų kilimą ir perka beveik tokį pat prekės kiekį. 2) Būtiniausios ir prabangos prekės. Kasdieniam gyvenimui būtiniausias prekes, pvz., maistą, drabužius, elektrą ir kt. vartotojas visada pirks net padidėjus kainoms. Šių prekių paklausa santykinai neelastinga. Priešingai, prabangos prekių kainoms padidėjus, galima sumažinti jų vartojimą. 3) Vartotojo biudžeto dalis, skirta prekėms įsigyti. Paklausos elastingumas vienodai padidėjusių įv. prekių kainų atžvilgiu yra labai skirtingas. Pvz., pieštuko ir automobilio kainų padidėjimas 10 proc. sąlygos nevienodą vartotojų reakciją. Šiuo atveju reikšmę turi šių prekių lyginamoji dalis vartotojo biudžete. Pieštuką vartotojas visada pirks, nors kaina bus padidėjus 10 proc., nes tai sudarys vartotojo išlaidose tik kelis centus. Šios prekės kainos kilimas mažai keičia paklausos kiekį, t.y. paklausa yra santykinai neelastinga kainų atžvilgiu. Tuo tarpu automobiliui, nors jo kaina irgi padidėjo 10 proc., vartotojo biudžete sudarys keliolika tūkstančių litų. Padidėjus automobilio kainai, jų perkamas kiekis sumažės. Šios prekės paklausa elastingesnė kainų atžvilgiu. 4) Laikas. Svarbu yra laiko tarpsnis po kainų pasikeitimo. Vartotojai, pasikeitus prekių kainoms, gali pakeisti savo elgseną, kai tam yra pakankamai laiko. Laikas yra būtinas pakaitų paieškoms, pajamoms padidinti ir pan.

11. Pasiūlos elastingumas, jį veikiantys veiksniai

tai matas rodantis, kaip pardavėjai gali didinti arba mažinti pateikiamų pardavimui prekių ar paslaugų kiekį.

Santykinis elastingumas ES>1, pasiūla yra elastinga. Pvz.:kaina sumažėjo 10% o prekių kiekis 15% ES=15/10=1,5

Santykinis neelastingumas: Es<1 pasiūla neelastinga. Pvz: kaina padidėjo 10%, o parduodamu prekių kiekis padidėjo tik 5% Es=10/5=0,5

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2119 žodžiai iš 7015 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.