Mineralinių išteklių naudojimas ir jų atsargos
5 (100%) 1 vote

Mineralinių išteklių naudojimas ir jų atsargos

TURINYS:

1. Įžanga

2. Mineralinių medžiagų pasiskirstymas žemėje

3. Išteklių pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje

4. Lietuvos mineralinių išteklių tyrimas ir naudojimas skirtingais laikotarpiais

5. Išteklių atsiradimas ir nykimas. Ieškojimas pakaitinių išteklių

6. Teigiamas ir neigiamas mineralinių išteklių gavybos poveikis aplinkai

7. Naudotos literatūros sąrašas

ĮŽANGA

Mus supanti gamta yra labai įvairi ir dar ne iki galo ištirta: šiuo metu Žemėje žinoma daugiau kaip 3000 mineralų ir jų pakaitalų. Tai sudaro cheminiai elementai arba jau grynosios medžiagos. Tačiau šis skaičius ne galutinis, nes kiekvienais metais atrandamos vis naujos mineralinės medžiagos. Vieni elementai yra gausiai paplitę Žemės plutoje, kiti daug sunkiau aptinkami, tačiau ir jie egzistuoja. Kad ir kokie medžiagų kiekiai glūdi Žemėje, kiekvieną dieną jos išgaunamos, vartojamos, o atliekos pašalinamos į aplinką. Kiekvienas žmogus taip pat susiduria su šiomis medžiagomis tiesiogiai arba su jau apdorotais produktais. Taigi kas tai yra mineralinės medžiagos? Kur jos randamos ir kokiu tikslu vartojamos? Kyla daug klausimų į kuriuos ne iš karto lengva atsakyti. Kad geriau suvoktume apie ką bus kalbama norėtųsi paminėti, kad mineralinės iškasenos savo ruožtu dažniausiai skirstomos į metalų rūdas ir nemetalines mineralines medžiagas, kurios sudaro statybinių medžiagų pagrindą (gipsas, molis, smėlis, akmenys ir pan.). Šių medžiagų atsikūrimas, palyginus su jų naudojimo mąstais, vyksta labai lėtai arba iš viso nebevyksta, tačiau skirtingai nei organinio kuro ištekliai, kurie, kartą juos sudeginus, jau niekada nebegali būti pakartotinai panaudoti, mineralinių medžiagų kiekis žemėje faktiškai nemažėja ir iš jų pagaminti gaminiai gali būti arba panaudojami pakartotinai arba perdirbami kaip antrinė žaliava. Subalansuotosios plėtros strategija daugiausia remiasi šių medžiagų taupesniu naudojimu, gaminių ilgaamžiškumo didinimu, daugkartiniu jų panaudojimu ir antriniu perdirbimu. Norėdami dar daugiau ir plačiau apie visa tai sužinoti turėsime nuo aktualiausių temų pradėti savo kelionę į nuostabųjį „mineralinių išteklių pasaulį.“

MINERALINIŲ MEDŽIAGŲ PASISKIRSTYMAS ŽEMĖJE

Yra žinoma, jog naudingųjų iškasenų telkiniai žemėje yra paplitę dėsningai ir tai priklauso nuo žemės plutos geologinės sąrangos.

Žemės formavimosi laikais, kuomet skeldėjo ir kūrėsi paviršius, prasidėjo ir mineralinių turtų kūrimasis. Vėstant ir traukiantis žemės plutai atsirado raukšlės. Ilgainiui jos sutvirtėjo ir gavosi žemynų platformos, kurios trindamosios viena į kitą trupino, lankstė ir toliau raukšlėjo vienos kitų paviršius. Tose susidūrimų vietose kilo kalnų grandinės. Lūžių vietose išsiverždavo magma. Karštieji tirpalai ir dujos išsiskyrę iš magminių židinių sudarė šaltose nuosėdinėse uolienose rūdinių gyslų mineralus. Tokie rūdiniai telkiniai driekiasi per visą Šiaurės ir Pietų Ameriką ir baigiasi netoli Brazilijos Pietų. Tose vietose kur Žemės plokščių lūžių vietos nuplaunamos atmosferiniais vandenimis plokščių lūžių sąnašos lėtai grimzdavo ir sudarydavo didžiulius vandenynų baseinus, kurių dugne formavosi nuosėdų sluoksniai. Jos tai iškildavo tai likdavo ilgam laikui sausuma. Taip susidarė plačios lygumos turinčios beveik horizontalią, storą nuosėdinių uolienų dangą. Geologai tokias dangas vadina platformomis, o kietosios žemės plutos vietos, kurios nebeapsemiamos vandens yra skydai. Rusų platforma esanti tarp Uralo kalnų ir Baltijos jūros savo pašonėje turi Skandinavijos pusiasalio skydą, o Azijos žemyne – Rytų Sibiro platforma nusitęsianti tarp Lenos ir Jenisėjaus upių baseinų.

Taigi visa žemė yra sudaryta iš platformų ir skydų, todėl reikia žinoti tai, kad skyduose vyrauja magminės uolienos ir deformuotos nuosėdinės kilmės uolienos – skalūnai. Skyduose mes nerastume nei akmens anglies, nei naftos ar akmens druskos. Skydų mineraliniai ištekliai beveik panašus visame pasaulyje, bet gausiausios Ukrainos, Sibiro, Karelijos skydai. Tačiau visiškai priešingą skydams sandarą turi platformos, kuriose jau randama jūrinės ir kontinentinės kilmės sąnašų. Čia visiškai būtų bevertis darbas jei ieškotume spalvotųjų ar retųjų metalų. Tačiau lengvai aptiktume nuosėdinius geležies ir mangano telkinius, akmens anglį, druskas, naftą, molius, smėlius ir daugelį kitų statybinių medžiagų. Tokios iškasenos aptinkamos Rusų platformoje arba Europinėje dalyje. Taigi norėdami ieškoti mineralinių išteklių, mes jų gautume ieškoti platformose, prieš tai ištyrę kuriose vietose yra didžiausi naudingųjų medžiagų klodai.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 733 žodžiai iš 2136 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.