Minios psichologija
5 (100%) 1 vote

Minios psichologija

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………3

1. Pagrindiniai minios elgesio ypatumai………………………………………………………4

2. Veiksniai, turintys įtakos minios elgesiui………………………………………………….5

2.1. Minios dydis…………………………………………………………………………..5

2.2. Minios tankumas………………………………………………………………………6

2.3. Minios poliarizacija……………………………………………………………………6

2.4. Triukšmas minioje…………………………………………………………………….6

2.5. Sėdimos arba stovimos vietos minioje………………………………………………..6

2.6. Minios sandara………………………………………………………………………..7

3. Minios tipai………………………………………………………………………………..9

3.1. Stovinčiųjų eilėje minia……………………………………………………………….9

3.2. Panikos apimta minia…………………………………………………………………9

3.3. Agresyvi minia………………………………………………………………………10

3.3.1. Frustraciją patyrusi minia……………………………………………………..11

3.3.2. Minia, esanti už įstatymo ribų…………………………………………………11

3.3.3. Protestuojanti minia……………………………………………………………12

3.3.4. Konfrontuojanti minia…………………………………………………………12

3.3.5. Ekspresyvi minia………………………………………………………………12

4. Minios elgesį aiškinančios teorijos……………………………………………………….13

5. Minios elgesio kontrolės būdai………………………………………………………..…16

6. Šiuolaikinės masinės visuomenės psichologinės ypatybės………………………………17

Išvados………………………………………………………………………………………19

Naudota literatūra……………………………………………………………………………20

Įvadas

Minios psichologija, minios elgesio ypatumai – tai turbūt viena iš labiausiai intriguojančių socialinės psichologijos temų. Dar mūsų amžiaus pradžioje susidomėjimą šia tema paskatino G.Le Bono minios elgesio analizė, jo iškeltos problemos bei prielaidos.

Minia – tai didelė, santykinai neorganizuota grupė, dažniausiai susidaranti spontaniškai. Minios elgesys priklauso nuo jos dalyvių tarpusavio stimuliacijos laipsnio bei pobūdžio ir yra gana sunkiai prognuozuojamas. Minios dalyviams būdingas didelis emocionalumas ir aukštas konformizmas (kuriai nors grupei priklausančio žmogaus veiksmų priderinimas prie tos grupės požiūrio, poreikių, kai jis pats turi kitą nuomonę), stereotipinis mąstymas bei veiksmų homogeniškumas (panašumas, vienarūšiškumas, vienalytiškumas). Psichologijos literarūroje nedaug diskutuojama, koks minimalus dalyvių skaičius sudaro minią. Vienų autorių manymu, minią gali sudaryti 6 ir daugiau individų, kiti autoriai nurodo, kad minią sudaro 30 ir daugiau dalyvių. Reikia pažymėti, jog empirinių minios elgesio tyrimų atlikta gana nedaug, nes tai padaryti yra labai sunku.



1. Pagrindiniai minios elgesio ypatumai

Minioje individualūs žmonių skirtumai tampa beveik nepastebimi. Visi minios dalyviai tampa kažkuo panašūs, nepaisant jų išsilavinimo, socialinės kilmės, statuso ir panašiai (galima sakyti, jog asmenybė tarytum “ ištirpsta’’ minioje). Minios dalyvių mintys, veiksmai , emociniai išgyvenimai įgauna bendrą kryptingumą, minioje atsiranda bendrumo ir vieningumo jausmas. Šis jausmas gali būti ypač stiprus išoriškai organizuotoje minioje (pvz., kai mitingą surengia kokia nors partija arba politinis judėjimas). Dažniausiai į tokį mitingą susirenka žmonės, iš anksto pritariantys tam tikroms idėjoms arba idealams, o pačio mitingo metu jie dar imituoja tą patį elgesio modelį (arba modelius) – oratorių ar lyderį, kuris stengiasi kuo įtikinamiau perteikti atitinkamas nuostatas bei pažiūras.

Minioje sumažėja žmonių sąmoningumas bei intelektualinė elgesio kontrolė, todėl jie gali atlikti tokius veiksmus, kuriuos kitu atveju nuslopintų, išgyventų dėl jų gėdą ar kaltę. Pavyzdžiui, minios dalyvis gali atsiduoti ekstazei, panikai, nerealistiškoms vizijoms ir pan. (galima prisiimti elgesį, kai susižavėjusi gerbėjų minia sutinka savo mėgstamą dainininką, tūkstančių žiūrovų džiaugsmą stadione, kai jų komanda įmuša įvartį ir t.t.). Įkaitintoje minios atmosferoje abejojantieji pradeda tikėti, neryžtingieji greitai apsisprendžia, o nuosaikieji ima reikšti ekstremistines nuotaikas. Mąstymas minioje tampa tarytum automatinis, pradeda vyrauti stereotipinės jo shemos bei klišės.

Minios dalyvių veiksmai bei būsenos yra labai emocionalios ir impulsyvios (žmogaus emocionalumas minioje gerokai viršija atskiro individo elgesio
emocionalumą, kai jis buna vienas). Be to, miniai būdingas stipriai išreikštas konformizmas – žmogus greitai pasiduoda kitų spaudimui, paklūsta įvairiems nurodymams, nekritiškai perima idėjas, ima aklai tikėti arba neapkęsti .

Galiausiai minioje dažnai išnyksta moraliniai draudimai, susilpnėja arba visai prarandamas žmogaus asmeninės atsakomybės jausmas, todėl pasireiškia įvairios nepageidautinos elgesio formos. Galima sakyti, kad minioje išlaisvinami nuo suvaržymų esminiai instinktai (pvz., savisaugos ar agresijos), kurie kartais pasireiškia visa savo jėga. Pavyzdžiui, panikos apimtoje minioje bėgimo ar pasitraukimo reakcija pasireiškia taip stipriai, kad žmogus visiškai neatsižvelgia į kitų interesus. Jo mąstymą užvaldo vienas tikslas – išlikti gyvam. Miniai taip pat neretai būdingas destruktyvumas, naikinimo bei griovimo reakcijos. Kartais jos gali pasireikšti gana švelniomis formomis (pvz., konkurencija su priešininkų komandos sirgaliais) arba atsiskleisti visu smarkumu – išreiškiant panieką autoritetams bei prosocialioms elgesio normoms, plėšiant, naikinant turtą, žalojant ir žudant žmones.

2.Veiksniai, turintys įtakos minios elgesiui

Psicholigijos literatūroje išskiriami tokie pagrindiniai veiksniai, galintys nulemti minios elgesio ypatumus – minios dydis, tankumas, poliarizacija, triukšmas, sėdimos arba stovimos vietos ir minios sandara.

2.1 .Minios dydis.

Kaip žinia, minią gali sudaryti dešimtys, šimtai ir tūkstančiai žmonių. Minios dydis gali priklausyti nuo gyventojų tankumo konkrečioje vietovėje, paros laiko, įvykio išskirtinumo ir kitų veiksnių. Nuo minios dydžio priklauso jos daromas poveikis atskiriems minios dalyviams. Pavyzdžiui, esant panikai, minios dydis yra svarbus todėl, kad nuo jo priklauso konkurencijos dėl galimybės pasitraukti ir išvengti grėsmės stiprumas. Esant priešiškai bei agresyviai miniai, jos dalyvių skaičius svarbus dėl to, kad didelėje minioje yra sukuriamas didesnis anonimiškumas, galios įspūdis, taip pat pasireiškia atsakomybės išsklaidymo tendencija.

Ryšį tarp minios dydžio ir jos dalyvių išreiškiamos agresijos bei smurto gali lemti tokie veiksniai:

1) didelėje minioje yra didesnė tikimybė, kad atsiras savo elgesio nekontruoliuojantys agresyvūs individai;

2) didelėje minioje yra daugiau galimybių patirti frustraciją (pvz., siekiant tam tikrų paslaugų, išsirenkant patogesnę vietą varžyboms stebėti ir pan.);

3) didelėje minioje yra didesnis triukšmas, žmonės yra kūniškai artimesni, o kartu ir labiau emociškai sužadinti, o tai svarbus veiksnys, galintis skatinti agresijos pasireiškimą;

4) didelėje minioje yra didesnis jos narių anonimiškumas (tai gera priedanga į smurtą linkusiems individamas), dėl to yra susilpninamas arba panaikinamas nepageidautino elgesio slopinimas.

Minios dalyvių skaičiaus sumažėjimas yra svarbus jos sandaros požiūriu. Iš minios pirmiausiai pasitraukia tie žmonės, kuriuos įvykis mažiausiai domina (pvz., juos gali paveikti blogos oro sąlygos), atsitiktiniai praeiviai, smalsūs žiūrovai ir panašiai. Ilgiausiai minioje pasilieka aistringi remėjai, ištikimi šalininkai, kurie gali būti psichologiškai pasirengę bet kokiems veiksmams. Kai kada minios dydis gali nuolat kisti – vieni žmonės palieka minią, kiti tuo pačiu metu prie jos prisijungia (pvz,., įvykus didelei autoavarijai, tuojau pat susirenka smalsių žiūrovų minia, kurios dalyvių skaičius nuolat svyruoja).

2.2. Minios tankumas.

Žmonių skaičius tam tikroje apibrėžtoje erdvėje lemia minios tankumą. Kuo didesnis tankumas, tuo siauresnė tarpasmeninė erdvė tarp žmonių, tuo dažniau jie priversti fiziškai kontaktuoti su nepažįstamais individais. Dėl to minios dalyviai gali patirti frustraciją, padidintą emocinį sužadinimą, o tai savo ruožtu gali skatinti nepageitautinų elgesio formų pasireiškimą. Be abejo, vertinant minios tankumo poveikį jos narių elgesiui, reikia atsižvelgti į tai, kad skirtingoje kultūrinėje aplinkoje gali būti nemaži tarpasmeninės erdvės ir žmonių tankumo tolerancijos skirtumai. Tačiau kai tankumas minioje yra didelis, bet koks staigus žmonių judėjimas (pvz., siekiant įeiti ar išeiti iš stadiono) greitai atsispindi minioje ir tam tikromis aplinkybėmis gali sukelti paniką.

2.3. Minios poliarizacija.

Šis veiksnys atspindi minios dalyvių bendrą dėmesio kryptingumą bei vieningumą. Jeigu visi minios dalyviai nukreipia savo dėmesį į vieną objektą (pvz., į oratorių), tai tokia minia yra stipriai poliarizuota. Jeigu minios dalyviai paskirsto savo dėmesį įvairiomis kryptimis, tai tokios minios poliarizacija yra nedidelė. Poliarizacija paprastai yra didesnė minios centre ir mažesnė – jos pakrasčiuose. Minios poliarizacijos pokyčiai gali liūdyti apie oratoriaus arba lyderio daromą poveikį miniai. Poliarizacija taip pat yra susijusi su minios iširimu – mažėjanti poliarizacija paprastai reiškia apontaniško minios irimo pradžią.

2.4.Triukšmas minioje.

Žmonės minioje dažnai bendrauja tarpusavyje, garsiai išreikšdami savo mintis, emocinius išgyvenimus, pritarimą arba nepritarimą, padrąsinimą. Taip pat jie gali dainuoti, švilpti, skanduoti ir panašiai. Paprastų, nesudėtingų šūkių skandavimas gali reikšti, kad minia pritaria tam tikroms idėjoms, palaiko savo mylimus žaidėjus
komandą, padrąsina save, stengiasi labiau susitelkti ir panašiai. Bendrą triukšmą gali padidinti tiesioginės minios reakcijos į tam tikrus aplinkos stimulus (pvz., į teisėjų sprendimus varžybų metu, policijos veiksmus arba paskelbtą informaciją).

Triukšmas minioje yra tam tikras jos dalyvių emocinio sužadinimo ir susijaudinimo rodiklis, kuris savo ruožtu gali skatinti tolesnį minios sužadinimą, taip pat panaikinti agresyvaus elgesio slopinimą (kuo didesnis emocinis sužadinimas, tuo didesnė agresyvaus elgesio pasireiškimo tikimybė). Triukšmas minioje yra glaudžiai (nors nebūtinai nuolat) susijęs su minios dydžiu ir tankumu. Didelė, triukšminga ir susispaudusi minia sudaro labai palankias sąlygas nebeslopinamam nepageidautinam elgesiui.

2.5.Sėdimos arba stovimos vietos minioje.

Ar minios dalyviai sėdi, ar stovi gali būti svarbus papildomas veiksnys, skatinantis paniką ar smurtą. Sėdintys minios dalyviai paprastai yra pasyvesni ir drausmingesni. Pavyzdžiui, tuose stadionuose, kuriuose visos vietos yra sėdimos, sportinių renginių metu pasitaiko santykinai mažiau smurto ir kitų nepageitautino elgesio apraiškų (minios elgesio ypatumus po varžybų gali lemti kiti veiksniai). Stovintys minios dalyviai yra aktyvesni ir gali greičiau pažeisti nustatytas elgesio normas. Jie renginio metu dažnai svyruoja nuo kojos ant kojos, ramstosi ir kitaip trukdo vieni kitiems, ypač jei renginys užtrunka ilgai. Stovinčioje minioje yra didesnė galimybė erzinti bei įžeisti kitą žmogų arba įsižeisti pačiam, nes šiuo atveju nėra aiškiai pažymėta asmeninė teritorija. Be to, stovintys žmonės gali laisviau atlikti kai kuriuos veiksmus, negu sėdintys (pvz., ką nors mesti ar panašiai). Esant spaudimui, stovinčioje minioje žmonės gali greičiau vieni kitus pastumti, užkliūti, nugriūti ir sukelti mąsinę paniką (pvz., išeinbant iš stadiono).

2.6. Minios sandara.

Minios sandarą galima nagrinėti įvairiais aspektais – socialiniu – demografinio, elgesio nukrypimų ir struktūriniu. Nors tikslių duomenų apie masinių riaušių dalyvių amžių nėra, tačiau vis dėlto galima pasakyti, jog dažniausiai agresyvios minios dalyviai – tai vyriškos lyties paaugliai bei nevedę suaugusieji (iki 24m. amžiaus). Kaip rodo tyrimų duomenys, masinėse riaušėse JAV dažniausiai dalyvauja juodaodžiai, tačiau jie paprastai nėra kriminaliniai nusikaltėliai – apie 56 procentus 10-ties – 19-kos metų juodaodžių anksčiau neturėjo jokių susidūrimų su policija, 48 procentai – reguliariai lankė bažnyčią, 53 procentai – mokykloje mokėsi vidutiniškai ir geriau nei vidutiniškai. Tačiau paauglių ir jaunuolių dominavimas minioje gali būti pakankamai pavojingas. Paaugliai ir jaunuoliai, palyginti su suaugusiais , lengviau pasiduoda įtaigai ir deindividualizacijai, greičiau reaguoja į minios lyderių nurodymus, turi mažiau interiorizuotų prosocialių elgesio normų bei draudimų, mažiau kontroliuoja savo impulsus, aktyviau siekia aštrių pojūčių bei susijaudinimo, taip pat mažiau bijo teisinių savo elgesio pasekmių (dėl amžiaus). Jie, kaip minios dalis, be abejo, gali skatinti jos smurto pasireiškimą.

Pagal minios dalyvių polinkį pažeisti prosocialaus elgesio normas, galima išskirti tokius sudėtinius minios elementus:

1. teisiškai nepaklusnius individus, kurie asocialiai elgiasi ne tik minioje, bet ir kitais atvejais;

2. individus, kurie turi polinkį asocialiam elgesiui, bet normaliu atveju jį slopina dėl gręsiančios bausmės arba kitų nemalonių pasekmių (jų tikimybė sumažėja dėl minioje esančių anonimiškumo sąlygų);

3. individus, kurie nėra teisės pažeidėjai, tačiau yra labai jautrūs ir lengvai pasiduoda įtaigai, todėl greitai paklūsta asocialių minios lyderių nurodymams;

4. individus, kurie paprastai yra pasyvūs ir į minios veiksmus įsitraukia tiktai tada, kai visi žmonės aplinkui taip elgiasi ir kai atsiranda vieningumo bei visuotinumo jausmas;

5. individus, kurie neįsitraukia į bendrus minios veiksmus, tačiau jai netrukdo ir aktyviai nesipriešina;

6. individus, kurių perimtos elgesio normos bei vertybės prieštarauja minios veiksmams, kurie stengiasi priešintis minios poveikiui.

7. Struktūriniu požiūriu minioje galima išskirti tokius pagrindinius elementus – minios lyderį arba lyderius, artimiausius lyderio pagalbininkus arba remėjus, agresyvius remėjus, agresyvius individus, lengvai pasiduodančius įtakai asmenis, pasyvius minios dalyvius bei smalsius stebėtojus. Nors destruktyvūs minios veiksmai gali pasireikšti ir spontaniškai, tačiau dažnai juos vienaip ar kitaip lemia lyderis. Pavyzdžiui, kaip pažymi kai kurie autoriai, Anglijos futbolo sirgaliai tam tikra prasme iš anksto ruošdavosi smurtui, iki rungtynių sudarydavo atitinkamą veiksmų planą, turėdavo savo neformalius lyderius. Lyderis minioje dažniausiai pirmas išsako tam tikras idėjas bei atlieka veiksmus, kuriuos vėliau kartoja kiti. Galima sakyti, jog lyderis suteikia minios aktyvumui atitinkamą kryptingumą. Lyderio funkciją agresyvioje minioje paprastai atlieka asmenys, kuriems prosocialaus elgesio normos nėra labai reikšmingos, kurie retai slopina nepageidautiną savo elgesį, dalyvauja asocialių grupių veikloje, jau anksčiau yra turėję susidūrimų su policija ir panašiai. Dėl įvairių priežasčių (taip pat ir asmeninių) kai kuriems minios
lyderio tikslai ir išgyvenimai yra labai priimtini ir suprantami, o atliekami veiksmai – patrauklūs ir užkrečiantys. Šie minios dalyviai – tai artimiausi lyderio pagalbininkai arba rėmėjai. Jie labai greit paskleidžia minioje lyderio minitis bei išgyvenimus, taip pat skatina kitus elgtis pagal lyderio nurodymus. Trečiasis svarbus minios elementas – agresyvūs individai. Juos galima priskirti tokiems žmonėms, kurie dėl savo individualių ypatybių bei sukauptos patirties yra labai agresyvūs ir pasinaudoja mažiausia galimybe, siekdami pademostruoti agresiją. Paprastai jie pirmieji minioje smogia savo priešininkui, pirmieji paleidžia į parduotuvės vitriną akmenį ir panašiai. Dėl minėtų savybių agresyvūs individai minioje yra labai pavojingi, nes būtent jų veiksmai dažnai paskatina agresijos bei smurto protrūkį. Šie trys minios elementai – lyderiai, jų pagalbininkai ir agresyvūs individai – patys aktyviausi ir potencialiai pavojingiausi. Jie lemia minios elgesio ir išgyvenimų kryptingumą, aktyviai provokuoja nepageitautinus veiksmus bei didina emocinę įtampą.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 2243 žodžiai iš 6744 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.