Mirštančio žmogaus slauga
5 (100%) 1 vote

Mirštančio žmogaus slauga

TURINYS

ĮVADAS …………………………………………………………………………………… 2

1. ŽMONIŲ REAKCIJŲ SEKA ARTĖJANT MIRČIAI ……………………………… 4

2. MIRŠTANČIO LIGONIO SLAUGA ……………………………………………………….. 7

IŠVADOS ……………………………………………………………………………………………………. 10

LITERATŪRA …………………………………………………………………………………………….. 11

ĮVADAS

Šiandieninėje mūsų kultūroje nenoriai kalbama mirties tema. Nenori kalbėti ir tie, kurie miršta, ir tie, kurie šalia. Pastaraisiais metais Vakarų šalyse diskutuojama, kaip reikėtų geriau pasirūpinti nepagydomais ligoniais. Jenkins J. (1997) teigimu, kilo mirštančiųjų slaugos judėjimas, steigiami specialūs mirštančiųjų namai ir ligoninės, kuriose jie gali praleisti paskutiniąsias savo gyvenimo dienas. Siekiam rūpintis sergančiaisiais, sukurti jiems meilės ir užuojautos kupiną aplinką, kurioje jie galėtų ramiai praleisti paskutines gyvenimo dienas. Kiekvienas žmogus turi teisę normaliai gimti, gyventi ir mirti. Gydytojui, slaugytojui svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus serga taip, kaip gali. Gydytojas ligoniui visuomet turi būti vilties nešėjas, net sakydamas jam tiesą apie jo tragišką padėtį.

Sunkiai sergančiam ir mirštančiam ligoniui vien tik priėjimas prie jo lovos jau yra gydymas. Namie labai svarbi savanorių pagalba ligoniui ir jo artimiesiems. Šalia medicinos pagalbos visuomet iškyla daugybė kitų problemų – dvasinių, psichologinių, socialinių, ekonominių. Reikia išmanymo, išsiauklėjimo, psichoterapijos žinių. Ar sakyti ligoniui tiesą? Kaip prakalbinti ligonį? Mirštantysis turi daug ką pasakyti, bet ne viską ir ne visiems gali išsipasakoti. Kartais negali atskleisti paslapčių būtent saviesiems, o nori pasikalbėti su draugu ar slaugytoju.

Sunkiam ligoniui paliatyvioji pagalba būtina tiek stacionare, tiek namie. Lygiai taip pat jam ir jo šeimai būtina dvasinė pagalba – mirties sutikimas. Didžiausios problemos teikiant paliatyviąją pagalbą yra skausmo malšinimas ir beviltiška būklė. Ligoniui reikia vaistų ir vilties. Visuomet reikia vilties gyventi, o tam būtina psichologinė ir dvasinė pagalba. Ligonis ypač kenčia praradęs savarankiškumą, nežinodamas, kas jo laukia. Reikia pagalbininko ir draugo, gebančio prisitaikyti prie ligonio gyvenimo kelio. Teikiama pagalba visų pirma priklauso nuo supratimo. Šeima dažniausiai nesugeba atsakyti į ligonio klausimus. Reikia kantriai laukti, kol ligonis prabils, kol mirštantysis leis įeiti į jo dvasinį pasaulį. Jokiu būdu nevalia primesti savų dvasinių problemų. Būtina atsakyti į visus ligonio klausimus. Tam reikia gabumų, nes situacija visuomet kebli.

Lietuvoje nėra organizuotos savanorių pagalbos namie sunkiai sergantiems ir mirštantiems žmonėms. Trūksta psichologinių žinių, kaip elgtis slaugant sunkiai sergantį ligonį.

Žinome, kad tiesa apie mirtį neturi sužeisti ligonio, kad kiekvienas pats žino, kiek jis tos tiesos nori žinoti, tačiau kaip elgtis vienokioje ar kitokioje situacijoje ir nebežinome.

Darbo tikslas – išanalizuoti mirštančio žmogaus slaugos proceso ypatumus.

Uždaviniai:

· Išskirti mirštančio žmogaus reakcijų į mirtį stadijas;

· Išanalizuoti bendravimo su mirštančiu ligoniu savitumus;

· Aprašyti ligos įveikimo strategijas.

Metodai – mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimas.

1. ŽMONIŲ REAKCIJŲ SEKA ARTĖJANT MIRČIAI

Mirštančio žmogaus vidinis pasaulis smarkiai skiriasi nuo neturėjusių jokios tanatologinės patirties žmonių vidinio pasaulio. Kuo gi skitriasi tas vidinis pasaulis, į tai bando atsakyti gydytojai, psichologai, psichiatrai ir daugelis kitų profesijų žmonės. Nepagydomai sergantys žmonės įvairiai reaguoja į artėjančią mirtį. Psichiatrė Elisabethė Kubler – Ross yra viena iš nedaugelio, kurios darbai daugiausiai praplėtėmūsų sampratą apie mirimo procesą. Ji bendravo su daugiau nei dviem šimtais vidutinio amžiaus vėžiu sergančių žmonių, fiksavo jų išgyvenimus bei pasisakymus. Mokslininkės darbą vainikavo penkių pakopų išgyvenimų, kuriuos patyrė jos tiriamieji, sužinoję apie artėjačią mirtį, atradimas (Lemme B.H., 2003). Šios stadijos būdingos visiems žmonėms, išgyvenantiems krizę.

Mirimo procese išskiriamos penkios stadijos:

· Šoko stadija. Žmogus, sužinojęs, kad serga mirtina liga, paprastai pirmiausia patiria emocinį šoką, atmetimą, ignoruoja šią žinią arba netiki, kad mirs, mirtis yra neigiama. Tai gynyba, leidžianti iš lėto susitaikyti su mirtimi. Žmogus eina pas kitus gydytojus, į pagarsėjusias klinikas. Netikima diagnoze ir raminamasi posakiu;,,Kol yra gyvybė – yra ir viltis“;

· Agresijos, pykčio stadija. Pripažinus diagnozę, atsiranda pyktis. Žmogus klausia:

,, Kodėl aš? Kokia neteisybė – visos nelaimės tik man. Ką aš padariau, kad Dievas mane taip baudžia “ Neteisybės suvokiamas jausmas skatina žmogų priešiškai elgtis su aplinkiniais.

· Derybų su likimu stadija. Ši stadija atspindi žmogaus troškimą gauti kuo daugiau
laiko. Neretai žmogus mainais žada būti geresnis. Kaip nurodo Lemme B.H. (2003), deramasi dažniausiai su Dievu, su antgamtinėmis jėgomis, su mokslu, tačiau jei pavyksta išvengti mirties, pažadai retai tęsiami. Dažnai ligonis ar jo šeima apie tai nekalba, bet jis jaučia didesnę viltį, energiją, norą intensyviai gyventi.

· Depresijos stadijoje atsiranda gilus liūdesys. Šiuo laiku žmogus gali atsiriboti nuo kitų. Kaip rodo tyrimai neretai šioje stadijoje, žmogus bando arba įvykdo savižudybės aktą. Šiuo metu labai svarbu, kad gydytojai nesiimtų kokių mors neįmanomų bandymų žinodami, jog ligonio būklė beviltiška (Lukoševičiėnė I., Kadžytė G., 1996).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 816 žodžiai iš 2665 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.