Mirtingumas nuo savižudybių Lietuvoje.
VU Ekonomikos fakultetas
Savižudybė – ilgalaikis procesas, nulemtas labai daugelio dvasinių, psichologinių, socialinių, psichopatologinių veiksnių. Tai valingas, paties žmogaus atliktas gyvybei grėsmingas veiksmas, sukeliantis mirtį. Savižudybė – sudėtingas reiškinys, kuriuo nuo senų senovės domėjosi filosofai, teologai, gydytojai, sociologai, meninikai [1].
Savižudybė – sudėtinga problema, kuri neturi kokios nors vienintelės priežasties ar paaiškinimo. Ją dažniausiai sukelia biologinių, genetinių, psichologinių, kultūrinių bei aplinkos veiksnių visuma. Sunku paaiškinti, kodėl vienas žmogus žudosi, o štai kitas, atsidūręs panašioje ar net blogesnėje padėtyje, to nedaro. Taigi daugumos savižudybių vis dėlto galima išvengti. Savižudybė dabar yra viena iš svarbiausių pasaulio visuomenės sveikatos problemų [2].
Paprastai žmonės bando nusižudyti, norėdami nuslopinti nepakeliamą emocinį skausmą, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažnai tai būna pagalbos šauksmas. Žmogus, bandantis nusižudyti, dažniausiai būna tiek prislėgtas, kad nesupranta, jog yra ir kitų pasirinkimų. Absoliučia dauguma atvejų, savižudis pasirinktų kitą kelią, jei taip baisiai nekentėtų ir galėtų vertinti veiksmus objektyviai [3].
Savižudybės problemos ir mastai:
• Pasaulyje per metus nusižudo apie milijonas žmonių.
• Kas 40 sek. pasaulyje nusižudo 1 žmogus.
• Kas 3 sek. pasaulyje kas nors bando žudytis.
• Lietuvoje kasmet nusižudo 1 700 žmonių, 17 000 (dešimt kartų daugiau) kasmet bando nusižudyti.
• Lietuvoje kasdien nusižudo 4-5 žmonės.
• Savižudybių skaičiumi Lietuva pirmauja pasaulyje,
• Kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai 6 kitiems žmonėms.
• Sunku išmatuoti psichologines, socialines bei finansines savižudybės pasekmes šeimai ir bendruomenei [4].
Viena iš savižudybės priežasčiu yra psichikos sutrikimai. Tyrimai tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose šalyse išaiškino du dalykus. Pirma, dauguma savižudžių turi diagnozuojamą psichikos sutrikimą. Antra, savižudybė ir suicidinis elgesys dažnesni tarp psichiškai nesveikų asmenų.
Pagal Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenis Lietuvoje gyventojų sergamumas psichikos ligomis didėja ir nuo 1997 metų iki 2002 metų sergamumas psichikos ligomis išaugo beveik 590 atvejų 100 000 gyventojų.
Štai tie sutrikimai, pradedant didžiausios rizikos grupe:
visų formų depresijos;
asmenybės sutrikimai (neprisitaikanti visuomenėje asmenybė, pasižyminti impulsyvumu, agresyvumu, dažnais nuotaikos pokyčiais);
alkoholizmas (paauglių atveju gali būti ir/arba kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas);
schizofrenija;
psichikos sutrikimai dėl organinio galvos smegenų pakenkimo;
kiti psichikos sutrikimai.
Sociodemografiniai ir aplinkos veiksniai
Lytis – vyrai dažniau įvykdo savižudybę, moterys dažniau bando nusižudyti.
Amžius – dažniausiai jaunimas (15-35 metų) ir vyresni kaip 75 metų asmenys.
Šeimos padėtis – išsiskyrę, našliai ir vieniši asmenys žudosi dažniau nei turintys partnerį.
Gyvenantys vieni arba atskirai nuo šeimos yra labiau pažeidžiami.
Profesija – statistikos duomenimis, dažniau nusižudo gydytojai, veterinarai, farmacininkai ir fermeriai.
Bedarbystė – pats darbo netekimas labiau provokuoja savižudybę negu bedarbio statusas.
Migracija – labiau pažeidžiami žmonės, persikėlę iš kaimo į miestą arba į kitą regioną.
Gyvenimo stresai – dauguma nusižudžiusių buvo patyrę daug sukrėtimų per paskutinius 3 mėnesius iki savižudybės. Tai:
• tarpasmeninės problemos – kivirčai su sutuoktiniais, kitais šeimos nariais, draugais, meilužiais;
• atstūmimas, nereikalingumo jausmas , pvz., netekus šeimos ir draugų;
• praradimai, pvz., finansiniai nuostoliai, artimųjų netektis;
• darbo ir pinigų problemos – darbo praradimas, išėjimas į pensiją, finansiniai sunkumai;
• visuomeninės krizės, pvz., spartūs politiniai ir ekonominiai pokyčiai;
• įvairūs kiti stresoriai – gėda, apkaltinimo grėsmė.
Lengvai prieinamos priemonės – nesunkiai prieinami savižudybės būdai ir priemonės yra labai svarbus veiksnys, sudarantis galimybę nusižudyti. Tokių priemonių prieinamumo apribojimas yra ypač veiksminga savižudybės prevencijos strategija.
Suicido demonstracija – nežymią savižudžių dalį sudaro jautrūs paaugliai, kurie stebėjo suicidą gyvenime arba žiniasklaidoje, ir tai paskatino juos pačius pasekti tokiu pavyzdžiu.