Mistika ir psichoterapija postmodernizmo epochoje
5 (100%) 1 vote

Mistika ir psichoterapija postmodernizmo epochoje

MISTIKA IR PSICHOTERAPIJA POSTMODERNIZMO EPOCHOJE

Pranešimas konferencijai “Šiuolaikinis mokslas ir misticizmas”

ĮŽANGA

Tikriausiai, nė vienam teko stebėti Fiziko dieną Vilniuje, kai miesto gatvėmis link Filologijos fakulteto juda didžiulis dinozauras. Mažą vaiką šis renginys be abejo žavi savo paslaptingumu. Jam tai yra mistika. Dinozauras atgijo ! Jis gali net pravirkti. Tačiau tarkime, kad jūs nesate vaikas. O esate mokslininkas. Pabandykime įlįsti į šio dinozauro vidų tikslu nustatyti, kodėl jis juda. Mes pamatysime , kad dinozauro viduje yra karkasas, popierius, fanera. Ar cheminė šių medžiagų analizė atsako į klausimą, kodėl juda dinozauras? Ne.Yra ratai, kartais varomi varikliu, o senais laikais- pačių fizikų rankomis. Ar mechanikos dėsniai paaiškina mums , kodėl juda dinozauras? Iš dalies. Bet viduje dar yra jį valdančių fizikų. Jie judina šį gyvūną. Bet ar tai jau bus atsakymas į klausimą, kodėl juda dinozauras? Be abejo , tik šis paaiškinimas ne pilnas . Mums trūksta motyvų. Todėl paklauskime fizikų, kokiu tikslu, dėl ko jie judina šį dinozaurą. Atmetę linksmus palinkėjimus eiti toliau mes gausime tokių rimtų atsakymų :

Nes mane čia pastatė organizatoriai;

Nes tikiu, kad tai turi prasmę;

Nes tokia yra tradicija;

Nes mums reikia pagrobti kelias filologes.

Nes priešybės- fizikai ir filologės – turi susijungti, simboliškai išlyginant prarają tarp humanitarinių ir gamtos mokslų.

Šie atsakymai tarsi papildo vaiko atsakymą : nes dinozauras atgijo. Ir mes netgi turime kelias mokslines teorijas , grindžiančias šiuos naujus atsakymus.

Animistinis mažo vaiko patyrimas pasako, kad dinozauras juda stebuklingu būdu : gal jis atgijo ? Juk maži vaikai įdvasina viską, ką mato : ir drugelis, ir akmuo vaikui turi sielą.

Mokslas , būtent mechanika, aiškina, kad dinozauras juda dėl į jį nukreiptos fizikų rankų jėgos.

Sociologija ir istorija pasako, kad dinozaurą judina universiteto tradicija ir ritualas.

Psichologija teigia , kad fizikus link filologių judina sublimuotas libido- seksualinė energija, įgaunanti ritualo formą.

Filosofas svarsto, kad priešybės traukia viena kita.

O kas gi yra iš tikrųjų ?

Šiuolaikinė filosofija paneigia terminą “iš tikrųjų”. Ji reliatyvistiškai atsako :”kiekvienas turi savo požiūrį, o mums prieinama tikrovė – tai tik vienpusiška pasaulio reprezentacija”. Joje dalis informacijos būtinai ištrinta, dalis- per daug apibendrinta, dalis- iškreipta. Prisimenamos ir F.Bekono nurodytos tipinės pažinimo klaidos, ir Kanto apriorinės pažinimo savybės ir jo garsioji “grynojo proto kritika”.

Vienas iš galimų atsakymų , kas yra “iš tikrųjų “, gali būti toks : iš tikrųjų yra žmogus. Jis turi tris bazinius sugebėjimus: pažinti, mylėti ir tikėti.

Kiekvienas iš šių sugebėjimų sukuria vis kitokį požiūrį į pasaulį. Šie požiūriai organizuoja suvokimą, pažinimą ir elgesį vis kitokiu būdu. Ir šitie būdai , įgiję sistematizuotą formą, vadinasi : mokslas, mistika , religija.

Šios konferencijos organizatorių motyvas yra man labai artimas: rasti, kas apjungia mokslą, mistiką ir religiją. Mano manymu, jei išnyktų ši jungiamoji grandis- žmogus- iš Visatos išnyktų ir mokslas, ir mistika , ir religija.

Ta prasme, šioje auditorijoje nėra susėdusių mistikų, mokslininkų ir tikinčiųjų. Taip dalinant mes prieiname prie neišvengiamos konfrontacijos, kurios metu tiesa neišaiškėja. Išaiškėja tik, kad žmonės linkę dalintis į klanus ir ginti savo klaną. Iš tikrųjų šioje erdvėje sėdi keliasdešimt žmonių. Iš jų kiekvienas turi šiuos tris sugebėjimus: pažinti, mylėti ir tikėti.

1. SUGEBĖJIMAS PAŽINTI IR MOKSLAS.

Sugebėjimas pažinti pasaulį kaip nuo manęs nepriklausančią visumą- štai pirmo priėjimo esmė. Psichologine kalba tai “kognityvinė ego funkcija”. Jos ypatumas tame, kad į pasaulį čia žiūrima iš pozicijos “šalia ir virš”. Tai reškia, kad tiriantysis pasaulio atžvilgiu atsistoja į poziciją, kurioje patogu stebėti objektą , juo manipuliuoti pažinimo tikslais- tai yra, su juo eksperimentuoti. Polinkį šitaip elgtis galima pastebėti pas bet kurio amžiaus vaiką, kai jis nėra apimtas stiprių malonių ar nemalonių emocijų. Užtenka palikti ką tik išmokusį vaikščioti vaiką be priežiūros- ir jis ims intensyviai eksperimentuoti su aplinka. Tai gali būti tiesiog smėlio pripilimas į kibirėlį ir jo išpilimas- įdėmiai stebint šio proceso dėsningumus. Tai visuomet ne pasyvus, o aktyvus pažinimas. Jo metu iš pradžių ne mąstoma, o eksperimentuojama- mąstymas praktiškai tolygus veiksmui ( konkrečių operacijų stadija pagal Jean Piaget). .

Šis sugebėjimas vystosi nuo pat naujagimystės ir pasireiškia laipsnišku pasaulio skaldymu į “aš” ir “ ne aš”. Šio proceso etapai smulkiai aprašyti Jean Piaget, Valonn, Vineckott , Vygotskij ir kitų psichologų. Proceso pradžia galima laikyti vaikišką “solipsizmą”- vaikui egzistuoja tik visuma, kurioje susilieja “aš” ir” ne aš“ –arba “aš- objektai”. . Po truputį visuma diferencijuojasi į “mano kūnas”- “svetimas kūnas”, O šios dvi visumos- į smulkesnes dalis, arba objektus. Kai kurie objektai – dažniausiai, žmonės kartu su juos lydinčiomis “aš
“–būsenomis , pirmaisiais gyvenimo metais nusidažo neigiama spalva -“blogi aš – aš- objektai”, kiti- teigiama – “geri aš – aš- objektai”.Tai- tandemai, kuriuose “aš” ir “ne aš” dar susilieja.. Vėliau – maždaug antraisiais gyvenimo metais – šios dvi visumos stabiliau susiskirsto į tandemus” gerasis aš- gerasis objektas”, “blogasis aš- blogasis objektas”. Čia blogis aiškiai atskirtas nuo gėrio. Logika – juodai balta. Trečiais metais ir vėliau vystosi objektyvesnis požiūris: “ aš su gerais ir blogais aspektais”- “ne aš su gerais ir blogais aspektais”. Žinoma, elementai “juodai baltos logikos” išlieka visam gyvenimui. Taip gimsta suaugusių žmonių gyvenime “geri saviškiai ir blogi svetimi”, draugai ir priešai, žinantis “vienintelę tiesą” ir jos nežinantys ir t.t.

Šis procesas vyksta pažinimo dėka, t.y. dėka to, kad vaikas yra mažas tyrinėtojas ir aktyvus eksperimentatorius. Kai kuriais savo gyvenimo etapais jis skiria didesnį dėmesį subjektyviam pasauliui- tėvų veido išraiškoms, santykiams ir dilemoms”myli- nemyli”. Kitais laikotarpiais- objektyviems pasaulio dėsningumas : koks sniego skonis, iš ko sudarytas vabalas, kas paslėpta tėvelio portfelyje ir t.t. Mažas žmogus iki mokyklinių metų jau yra sukaupęs didžiulį žinių bagažą apie pasaulį, gerokai viršijantį žinias , sukaupiamas bet kurio kito mūsų planetos gyvio per visą gyvenimą. Vaikystės masteliu visi be išimties darželinukai yra maži mokslo daktarai.

Svarbu yra ir tai, kad kartu vystosi ir pats instrumentas- pažintinės funkcijos. Tai yra mąstymas- nuo konkretaus link abstraktaus, nuo įvykio – iki įvykių eigos nusakymo, suvokimai- nuo globalinių iki diferencijuotų , valia- nuo atsitiktinės orientacinės motyvacijos (smalsumas) link orientacijos į tikslą ( žingeidumas ), atmintis- nuo mechaninės iki prasminės , kalba- nuo konkrečios išorinės iki abstrakčios ir vidinės .

Sugebėjimas pažinti yra lydimas ypatingo malonumo- malonumo atrasti, gilintis ir suprasti. Deja, šiuolaikinė mokykla netrukus užslopina šį malonumą, nes pastato vaiką į konkurencijos- kontrolės ir priverstinumo situaciją. Tik talentingi pedagogai sugeba išlaikyti šį malonumą pažinti vaikuose, jei nesakyti daugiau- jį pažadinti.

Ta vaikų dalis, kuriuose sugebėjimas pažinti ir jį lydintis malonumas neišnyksta nuo darželinio amžiaus per mokyklinius metus , papildo mokslininkų gretas. Mokslininko sugebėjimas pažinti yra labiausiai diferencijuotas, labiausiai motyvuotas ir santykinai atskirtas nuo dviejų kitų- sugebėjimo mylėti ir sugebėjimo tikėti. Pastarieji sugebėjimai gali netikėtai iškilti bet kuriame amžiuje , ir tuomet apie mokslininką sako :” gaila- į gyvenimo galą nuėjo į misticizmą” arba “ kaip keista- įsimylėjo”. Kai kurie mokslininkai griežtai atskiria pažinimą nuo mistinės meilės ir tikėjimo- tarkime, F. Beckon arba Skinner. Kai kurie kiti mokslininkai sugeba sugebėjimą pažinti suderinti su sugebėjimu tikėti- tarkime, I. Newton ir A. Einstein. Vis dėlto maksimalus šių trijų sugebėjimų išsivystymas viename asmenyje atrodo problematiškai.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1305 žodžiai iš 4086 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.