Mitai apie savižudybę ir tikrovę
5 (100%) 1 vote

Mitai apie savižudybę ir tikrovę

MITAI APIE SAVIŽUDYBĘ IR TIKROVĖ

Savižudybės problemos ir mastai

• Pasaulyje per metus nusižudo apie milijonas žmonių.

• Kas 40 sek. pasaulyje nusižudo 1 žmogus.

• Kas 3 sek. pasaulyje kas nors bando žudytis.

• Lietuvoje kasmet nusižudo 1 700 žmonių, 17 000 (dešimt kartų daugiau) kasmet bando nusižudyti.

• Lietuvoje kasdien nusižudo 4-5žmonės.

• Savižudybių skaičiumi Lietuva pirmauja pasaulyje,

• Kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai 6 kitiems žmonėms.

• Sunku išmatuoti psichologines, socialines bei finansines savižudybės pasekmes šeimai ir bendruomenei.

Mitai apie savižudybę ir tikrovė

Mitas: savižudybės neįmanoma numatyti.

Tikrovė: yra savižudybės pavojų keliantys ženklai. Prieš savižudybę daugelis įspėja apie tai savo artimuosius.

Mitas: žmonės, kurie kalba apie susinaikinimą, suicidinius jausmus – nenusižudo.

Tikrovė: pagal statistinius duomenis iš 10 nusižudžiusiųjų – 8 žmonės aiškiai kalbėjo apie savižudybę.

Mitas: savižudžiai tikrai nori mirti.

Tikrovė: linkę Į savižudybę išgyvena dvilypius jausmus: tuo pačiu metu norą gyventi ir norą mirti.

Mitas: žmonės, kurie turi ketinimus nusižudyti, jiems yra sunku ir jie neturi kitos išeities.

Tikrovė: kiekvieno žmogaus gyvenime gali būti frustracinių būsenų, bekraščio liūdesio akimirkų, bet jas įveikęs žmogus sustiprėja. Išeitys yra, tik savižudybės metu žmogus jų nepastebi.

Mitas: jei žmogus nusprendė žudytis, tai – jo reikalas.

Tikrovė: netiesa. Išgelbėti žmonės yra dėkingi.

Mitas: jei žmogus prisirišęs prie kurio artimo žmogaus, tai jis nenusižudys.

Tikrovė: nelaimingas žmogus prisiriša prie tų, kurie parodo jam didesnį dėmesį, todėl neatstumkite žmogaus.

Mitas: turtingi žmonės dažniau žudosi.

Tikrovė: Įvairių socialinių sluoksnių žmonės gali nusižudyti.

Mitas: visi savižudžiai yra psichikos ligoniai.

Tikrovė: nebūtinai, nors tuo metu žmogus yra apimtas bekraščio liūdesio.

Savižudybės pavojų keliantys ženklai

Ankstesni bandymai žudytis

Mėginimai nusižudyti įvyksta 10 kartų dažniau nei savižudybės. Mėginimas žudytis gali pasikartoti, ypač jei po pirmo mėginimo nebuvo suteikta reikiama pagalba.

Kalbos signalai

Jei žmogus kalba: „Aš noriu mirti“, „Aš einu susitikti su mirusia seserimi“, dažnai formuojama nuostata, kad tuo žmogus nori atkreipti dėmesį į save. Svarbu sužinoti, kodėl jis renkasi tokį būdą atkreipti į save dėmesį, kai yra kitokių būdų būti pastebėtam.

Mąstymo signalai

Savižudžiui būdingi mąstymo pasikeitimai. Į pasaulį žiūrima siauresniu masteliu, pasirinkimų skaičius mažėja, vartojami žodžiai: „visada“, „niekada“, „amžinai“, „tik“ ir pan. Pvz.: „Tik mama mane mylėjo“, „Niekam aš nereikalingas…“.

Emocinės užuominos Žmonės linkę į savižudybę išgyvena beviltiškumo, bejėgiškumo jausmus, išreiškia tai žodžiais: „Aš nieko negaliu pakeisti“, „Mokytoja nieko nepadarys…“, Paaugliams, kurie galvoja žudytis, atrodo, kad jie yra nevykėliai, niekam tikę.

Netikėti elgesio pokyčiai Dažnai tai įvyksta po skausmingo įvykio gyvenime. Žmogus, linkęs bendrauti, staiga tampa uždaras ir at-virkščiai, Nustoja domėtis tuo, kuo anksčiau domėjosi. kalba apie mirtį, klasės draugams, mokytojams tos užuominos gali reikšti grėsmę, perspėjimą apie artėjančią draugo savižudybę.

Gyvybei pavojingas elgesys

Pvz.: l) vaikas žaidė su ginklu, nors jis buvo užtaisytas, apie pavojų buvo perspėtas tėvų,

2) jaunuolis važiavo slidžiu keliu žinodamas, kad jo stabdžiai prastai veika.

Toks jų elgesys juos pražudė.

Savižudžių užrašai

Išgyvenantiems savižudybes krizę, jų užrašuose yra savižudiškų minčių, užuominų ir jų nedera perskaityti ir pamiršti.

Kaip galite padėti Jūs?

• Išklausyti, suprasti, būti ramiam.

• Rodyti dėmesį ir atidumą.

• Rimtai vertinti situaciją ir rizikos laipsnį.

• Išsiteirauti apie ankstesnius bandymus žudytis.

• Išanalizuoti kitokias išeitis. Išklausinėti apie savižudybės planą..

• Laimėti laiko, kol pavyks susitarti.

• Pasitelkti į pagalbą kitus.

• Pašalinti savižudybės priemones (jeigu tai įmanoma).

• Nukreipti specialisto konsultacijai.

http://www.psichika.lt/pat6.html

1. Kodėl žmonės bando nusižudyti?

Paprastai žmonės bando nusižudyti, norėdami nuslopinti nepakeliamą emocinį skausmą, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažnai tai būna pagalbos šauksmas. Žmogus, bandantis nusižudyti, dažniausiai būna tiek prislėgtas, kad nesupranta, jog yra ir kitų pasirinkimų: mes galime padėti sustabdyti tragediją, stengdamiesi suprasti, kaip jie jaučiasi, padėdami jiems ieškoti kitų galimų pasirinkimų. Savižudžiai dažniausiai jaučiasi siaubingai izoliuoti; dėl savo kančių, jie nesugeba pagalvoti apie žmones, į kuriuos galėtų kreiptis, taip dar labiau padidindami izoliaciją.

Absoliučia dauguma atvejų, savižudis pasirinktų kitą kelią, jei taip baisiai nekentėtų ir galėtų vertinti veiksmus objektyviai. Dauguma savižudžių duoda įspėjamuosius ženklus tikėdamiesi, kad jie bus išgelbėti, nes jų noras yra baigti emocines kančias, o ne mirti.

2. Argi nėra visi savižudžiai pamišę?

Ne, mintys
apie savižudybę toli gražu nerodo, kad jūs esate pamišęs arba būtinai dvasiškai sergate. Žmonės, bandantys nusižudyti, dažniausiai smarkiai kenčia, ir didžiajai daugumai jų yra kažkokio lygio depresija. Ši depresija gali būti reakcinė depresija, kuri yra absoliučiai normali reakcija į sunkias aplinkybes. Arba patvirtinta (endogenous) depresija, kuri gali būti diagnozuojamos dvasinės ligos išdava. Tai taip pat gali būti ir abiejų kombinacija.

Psichinės ligos klausimas yra sudėtingas, nes abi šios depresijos rūšys turi panašius simptomus ir pasekmes. Tikslus depresijos kaip psichinės ligos (pvz. klinikinė depresija) diagnozės apibrėžimas yra netikslus ir besikeičiantis, todėl ar žmogui, kuris kenčia pakankamai, kad bandytų nusižudyti, bus diagnozuojama klinikinė depresija, priklauso nuo įvairių žmonių nuomonės ir gali skirtis skirtingose kultūrose.

Tikriausiai geriau atskirti depresijos tipą ir gydyti atsižvelgiant į tai, o ne pripažinti visas šitas depresijas kaip psichinės ligos formas, net jei žmogus, kenčiantis nuo reakcinės depresijos, gali atitikti diagnozavimo kriterijus, naudojamus klinikinei depresijai nustatyti. Pvz., Appleby ir Condonis[1] rašo:

Dauguma nusižudančių asmenų nebūna diagnozuoti kaip psichiškai sergantys. Jie yra tokie patys žmonės kaip jūs ir aš, kurie konkrečiu laiko momentu pasijaučia izoliuoti, beviltiškai nelaimingi ir vieniši. Veiksmai ir mintys apie savižudybę gali atsirasti dėl gyvenimo stresų ar praradimų, su kuriais žmogus mano negalįs susidoroti.

Visuomenėje, kur psichinės ligos laikomos dėme ir ignoruojamos, žmogus, linkstantis į savižudybę, gali bijoti, kad kiti žmonės palaikys jį „pamišusiu“, jei jis bandys papasakoti kaip jaučiasi, dėl to gali nenorėti ieškoti pagalbos krizės metu. Bet kokiu atveju kito apibūdinimas kaip „pamišusiu“, kas turi stipria neigiamą reikšmę, tikrai nepadeda ir atkalba žmogų nuo pagalbos ieškojimo. Nesvarbu, serga jis psichine liga ar ne.

Žmonės, kenčiantys nuo psichinių ligų, tokių kaip šizofrenija ar klinikinė depresija tikrai dažniau žudosi, bet visgi jie sudaro mažumą tarp visų bandčių nusižudyti. Šitiems žmonėms teisingai diagnozuota liga gali reikšti, kad bus pradėtas tinkamas jų gydymas.

Jei norite daugiau informacijos apie klinikinę depresija, žiūrėkite alt.support.depression FAQ štai čia:

ftp://rtfm.mit.edu/pub/usenet/news.answers/alt-support-depression/faq/

3. Ar kalbos apie savižudybę jos neskatina dar labiau?

Priklauso nuo to, kokiu požiūriu apie tai kalbama. Kalbos apie jausmus, lydinčius savižudybę, skatina supratimą ir gali žymiai sumažinti esamas žmogaus kančias. Beje, visai gerai yra paklausti žmogaus, ar jis svarsto savižudybės galimybę, jei įtariate, kad jis nesusitvarko su situacija. Jei jis linksta į savižudybę, tai gali labai padėti, nes kažkas kitas supranta kaip jie jaučiasi.

Tokį klausimą užduoti sunku, todėl čia pateikti keletas galimų variantų:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1304 žodžiai iš 4336 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.