MITYBA ĮTAKOJA VĖŽIO VYSTYMĄSI
Sergančių vėžiu skaičius daugelyje šalių didėja. Lietuvoje onkologinėmis ligomis serga 1,2 proc. gyventojų. Sergamumas vėžiu kasmet padidėja vidutiniškai 1 – 1,5 procento.Vėžys išsivysto palaipsniui, kaip pasekmė įvairių faktorių, susijusių su aplinkos, gyvenimo būdo ir paveldimumo poveikiu. Kuo daugiau žinoma apie vėžio atsiradimo priežastis, tuo daugiau yra galimybių jo išvengti. Mokslininkai nustatė nemažai rizikos faktorių, kurie padidina tikimybę susirgti vėžiu. Štai rūkymas sukelia 30 proc. visų piktybinių auglių (plaučių vėžį net 90 proc.). Būtina saikingai vartoti alkoholį, kuris sudaro palankias sąlygas kancerogenų veiklai organizme (alkoholis sukelia vėžį maždaug 6 proc. ligonių). Patartina kuo mažiau kaitintis saulėje. Manoma, jog žmogus, gyvendamas sveikai, gali išvengti 30 – 60 proc. piktybinių auglių.
Mitybos įpročiai irgi susiję su rizika susirgti vėžiu. 30 – 40 proc. vėžio atvejų išsivysto dėl nesveikos mitybos. Vėžio riziką galima sumažinti valgant tinkamą maistą. Pasirinkite produktus, turinčius daug skaidulų, vitaminų ir mineralų, antioksidantų, mažai riebalų. Reikėtų keletą kartų per dieną valgyti vaisių ir daržovių, rupios duonos ir kruopų, vengti vartoti kiaušinius, padažus, riebią mėsą, riebius pieno produktus.
Valgant riebų maistą (riebalai neturi viršyti 30 proc. paros maisto davinio energetinės vertės) yra didesnė tikimybė susirgti krūties, storosios žarnos, gimdos ir priešinės liaukos vėžiu. Japonijoje mažiausiai sergama onkologinėmis ligomis,o riebalų ten suvartojama 2-3 kartus mažiau nei Europos šalyse ar JAV. Kuo daugiau riebalų suvalgome, tuo daugiau jų nesuvirškintų pasiekia žarnyną ir sutrikdo virškinimą. Kepenys daugiau gamina tulžies rūgščių, kurios keičia storosios žarnos struktūrą ir ji tampa jautri kancerogenų poveikiui. Be to, daugelis kancerogenų (vėžį sukeliančių medžiagų) tirpsta riebaluose. Todėl vartojant daug riebalų padidėja kancerogenų kiekis organizme.
Didelį antsvorį turintys žmonės dažniau serga priešinės liaukos, kasos, gimdos, storosios žarnos, kiaušidžių, inkstų vėžiu. Nutukimas mažina organizmo imunitetą. Nutukusiųjų kūne intensyviau dauginasi vėžio ląstelės, nes jame sumažėja imuninių ląstelių, kurios stabdo vėžio vystymąsi. Norėdami būti sveikesni, stenkitės, kad jūsų kūno masė būtų ideali (KMI 18.5 – 24.9).
Mažiau valgykite rūkyto maisto. Rūkytoje žuvyje ir mėsoje yra benzpirenų, o dūmuose – formaldehidų. Šios medžiagos skatina onkologinių ligų, ypač skrandžio vėžio vystymąsi.
Nevalgykite karšto maisto. Manoma, kad karštas maistas gali būti stemplės vėžio priežastimi. Valgomo maisto temperatūra turi būti 36-38ºC.
Nepatartina nuolat valgyti keptą maistą. Perkaitintuose riebaluose yra toksinių medžiagų, sukeliančių ikivėžines ligas: skrandžio polipus, opas, gastritus, vėžį.
Sūrus maistas įtakoja skrandžio vėžio išsivystymą. Sūri mėsa sąlygoja nitrozaminų, veikiančių kancerogeniškai, susidarymą.
Saikingai vartokite cukrų ir maisto produktus, kuriuose yra maisto priedų (dažų, konservantų ir kt.), valgykite ekologiškai švarius produktus Maiste neturi būti kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, pesticidų likučių, hormonų, antibiotikų, nitratų pertekliaus.
Nustatyta, kad vėžio vystymasis susijęs su laisvųjų radikalų susidarymu organizme. Laisvieji radikalai – tai labai agresyvūs sužadinti atomai ir molekulės. Jų susidarymą skatina žalingi veiksniai: jonizuojanti radiacija, ozonas, pesticidai, rūkymas, nitratai, psichologinis stresas. Kuo labiau šie veiksniai mus veikia, tuo daugiau susidaro laisvųjų radikalų, kurie be vėžio gali sukelti dar daugelį ligų – insultą, kataraktą, širdies ir kraujagyslių ligas, silpnina imunitetą.
Nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio organizmą saugo antioksidantai. Tai vitaminai A, E, C, beta karotinas, selenas. Vitamino A yra piene, grietinėje, svieste, kiaušiniuose. Vitamino E yra grūduose, grikių, avižų kruopose, kepenyse ir kt. Vitamino C per parą žmogui reikia 70-100g. Jo gausu citrusiniuose vaisiuose, juoduosiuose serbentuose, erškėtrožių uogose, raugintuose kopūstuose. Beta karotino randama morkose, įvairių rūšių kopūstuose, salotose, svogūnų laiškuose, pomidoruose, uogose, vaisiuose. Mikroelemento seleno yra mėsoje ir grūdiniuose maisto produktuose.