Mityba2

Senovės mąstytojai teigė, kad mityba – sveikatos, grožio, energijos ir

žvalumo šaltinis. Mes privalome valgyti, kad galėtume egzistuoti kaip

biologinis organizmas. Kartu valgymas – tai vienas iš gyvenimo malonumų.

Tačiau, kaip ir visi malonumai, jis gali tapti rizikingas sveikatai. Dabar

daug rašoma ir kalbama apie tai, kad Lietuvos gyventojų sveikata blogėja:

didėja jų mirtingumas, trumpėja vidutinė gyvenimo trukmė. Lietuviai

dažniausiai miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų.

Taigi labiausiai paplitusioms mūsų visuomenėje ligoms atsirasti padeda

nesveika mityba.

Riebus maistas didina galimybe susirgti storųjų žarnų vėžiu.

Daržovėse, vaisiuose, grūdiniuose produktuose yra medžiagų, kurios padeda

išvengti vėžio. Tai maistinės skaidulos, vitaminai C, E, (-karotinas bei

kitos.

Kai riebalų suvalgoma daugiau nei reikia, jie pradeda kauptis

organizme, ir žmogus nutunka. Nutukusiems žmonėms daugiausiai padidėja

kraujospūdis, jie dažniau serga išemine širdies liga, cukralige, kai kurių

organų vėžiu. Todėl nutukę žmonės gyvena trumpiau nei normalios kūno masės.

Maisto produktų įvairovė šiuo metu vis didėja, tačiau toje gausybėje

vis mažiau randame natūraliai išaugintų, neužterštų cheminėmis medžiagomis,

be įvairių maisto priedų produktų. Vertėtų prisiminti, kad maisto produktų

gamintojo ir vartotojo interesai labai dažnai skiriasi: gamintojas nori kuo

sėkmingiau realizuoti savo gaminį, vartotijas – įsigyti sveiką ir

vadinamąjį saugų maisto produktą..

Tad koks gi maistas sveikas ir saugus? Sveikame maiste turi būti

pakankamai visų organizmui būtinų medžiagų, tinkamos jų proporcijos, o

saugus jis tada kai jame nebus bakterinių ir cheminių teršalų.

Didėjant aplinkos užterštumui, taip pat maisto gamintojams siekiant

pelno, kenksmingog medžiagos įvairiais keliais gali patekti į maisto

produktus, ir jie tampa nesaugūs. Įvairių šalių medikų tyrimų duomenys

teigia, kad dėl nesveikos mitybos ir nesaugaus maisto atsiranda ligos,

sukeliančios beveik 50 ( mirčių. Šiuo metu visame pasaulyje susirūpinta

maisto saugumu. Maisto produktų užteršimas kenksmingomis medžiagomis

daugeliu atvejų yra susijęs su gausiu cheminių medžiagų naudojimu žemės

ūkyje.

Nuo ko priklauso žmogaus sveikata?

Žmogaus sveikata – tai visiška fizinė, psichinė ir socialinė gerovė,

o ne tik ligos ar negalios nebuvimas (PSO).

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 40 – 60( žmonių sveikata

priklauso nuo gyvensenos, 30 – 40( nuo ekologijos, 10 – 15( nuo paveldėjimo

ir tik 8 – 10( nuo sveikatos apsaugos priemonių. Šie duomenys rodo, kad

sveikata yra pačio žmogaus rankose, nes nuo sveikatos apsaugos priemonių

priklauso tik nedidelė jos dalis. Labai svarbu jo sugebėjimas adaptuotis

prie besikeičiančių gyvenimo salygų. Kad žmogus išsaugotų savo sveikatą,

jis turi to norėti ir žinoti kaip tai padaryti. Be to, reikia nemažų valios

pastangų.

Deja, Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai nėra geri, nors turi

tendenciją gerėti. Šiuo metu vidutinė gyvenimo trukmė: 71,4 m.:vyrų – 65,9

m., moterų – 76,8 m. Tai žymiai mažesni rodikliai, nei kitų Europos šalių

gyventojų. Mirusiųjų skaičius 1000 gyventojų pradėjo mažėti: 1995 m. Buvo

12,5, o 1997 metais – 11,1. Tačiau 1997 metais transporto įvykiose žuvo

903, apsinuodijo alkoholiniais gėrimais – 416, nusižudė 1632, buvo nužudyti

336 Lietuvos žmonės! Natūralus prieaugis Lietuvoje – minus 1,1. dažniausiai

mirštama nuo širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų ir traumų,

nusižudymų, apsinuodijimų. Grėsmingai dažnėja sergamumas alkoholizmu,

narkomanija. Vis daugiau žmonių serga lytiškai plintančiomis ligomis:

sifiliu, AIDS, daugėja sergančių tuberkulioze.

Lietuvoje labai lėtai plečiasi holistinis sveikatos stiprinimo ir

saugojimo būdas, jungiantis kompleksines priemones ir metodus organizmui

stiprinti. Žmonės mažai dėmesio skiria savo sveikatai, o tikisi stebuklo.

Labai svarbi sveika gyvensena: mityba, fizinių ir psichoemocinių galių

stiprinimas, fizinis lavinimas ir grūdinimasis.

Svarbiausios maitinimosi klaidos

Mityba yra svarbiausias veiksnys, nulemiantis žmogaus sveikatą,

darbingumą ir ilgaamžiškumą. Tačiau ji turi atitikti amžių, lytį, darbą ir

gyvenamąją vietą. Norint teisingai pasirinkti maisto racioną, reikia

laikytis tam tikrų sveikos mitybos dėsnių.

Dažniausiai pasitaikančias mitybos klaidas galima suskirstyti į dvi

grupes: kiekybines ir kokybines. Kiekybinės klaidos:

1. Viena iš svarbiausių maitinimosi klaidų yra nesaikingas valgymas.

Svarbi persivalgymo prižastis yra nenatūralaus, perdirbto (rafinuoto)

maisto vartojimas. Tokie produktai nepatenkina organizmo poreikių todėl

maisto suvartojama daugiau.

Persivalgant žmogaus organizmas perkraunamas, nes su pertekliumi

nesusitvarko ne tik virškinimo sistema, bet ir kepenys, šalinimo
organai

bei vidaus sekrecijos liaukos. Mat žmogaus maistą sudaro biopolimerai, bet

maistas pasisavinamas tik suvirškintas t.y.suskaidytas iki monomerų. Tik

monomerai gali būti įsiurbti ir įsijungti į medžiagų apykaitą. Maistą

skaido specialūs baltymai – fermentai, tačiau jų veiklai reikalingos

optimalios sąlygos. Fermentai – geriausiai funkcionuoja, kai jie

neperkrauti. Priešingu atveju jie nesusidoroja su padidėjusiu krūviu, todėl

medžiagų perteklius pradeda kauptis. Deja, žmogaus organizmo ląstelėse ar

audiniuose nėra papildomos vietos. Taip pažeidžiama ląstelių bioekonomika.

Tokiu būdu maisto perteklius sutrikdo normalų funkcionavimą. Deja, daugelis

fizinį darbą dirbančių žmonių ir sportininkų mano, kad jie turi gausiai

valgyti, kad palaikytų jėgas ir ištvermę. Faktai rodo, kad pasiekiamas toks

pat rezultatas ir nepersivalgant.

Viena iš persivalgymo priežasčių yra žmogaus virškinimo sistemos

inertiškumas. Žmogus pajunta alkį tada, kai pasikeičia kraujo biocheminė

sudėtis t.y.kai susiformuoja hipoglikemija (sumažėja gliukozės

koncentracija kraujyje). Pajutus alkį įsijungia maisto ieškojimo programa.

Šiuo atveju išalkęs žmogus pradeda valgyti arba tik perkanda, o po to

ruošiasi valgymui. Dažni užkandžiavimai sudaro sąlygas persivalgymui.

Kai žmogus pradeda valgyti, tik po tam tikro laiko pasikeičia kraujo

biocheminė sudėtis. Dažniausiai žmogus valgo ir skuba, todėl nepajunta, kai

persivalgo. Todėl patariama atsikelti nuo stalo truputį neprivalgius.

Maistas turi būti sukramtomas.suvirškinamas, po to įsiurbiamas, o tik tada

pajuntamas sotis. Neveltui sakoma, kad jei nuo stalo atsikėliai sotus –

reiškia apsinuodijai.

Persivalgymą sąlygoja ir tai, kad pasikeitė žmonių socialinės ir

ekonominės sąlygos. Žmogus išmoko konservuoti maistą, nutolo nuo

natūralumo, pasikeitė skonio jutimas. Žmonės pradėjo dažniau ir daugiau

valgyti. Valgymas tampa vienas iš didžiausių gyvenimo malonumų.

2. Kita maitinimosi klaida yra asimetrinė mityba, kuomet žmonės iki

pietų beveik nieko nevalgo, o vėliau dažniausiai persivalgo. Dažnai tokie

žmonės nesilaiko dienos ciklų ir valgo vėlai vakare ar net naktį, todėl iš

ryto neturi apetito.

Daug diskutuojama, kada turi būti pagrindinis valgymas. Valgant

būtina tam sutelkti visą dėmesį. Virškinimo metu išsiplečia kraujagyslės ir

papildomai priteka kraujo į vidaus organus. Bet jeigu žmogus tuo pačiu metu

dar dirba sunkesnį fizinį ar protinį darbą, tai virškinimas žymiai

pablogėja.

Kai kas pataria, kad geriausia sočiai pavalgyti iš ryto. Mat manoma,

kad organizmas po nakties miego gali geriau virškinti maistą, o suvalgytas

maistas aprūpina energija visai dienai. Ištikrųjų po nakties miego turime

daugiau energijos, bet neteisinga manyti, kad virškinimo organai naktį

ilsisi. Be to, nakties poilsis nesukuria tikro alkio, todėl valgymas

neišalkus pažeidžia maitinimosi dėsnius. Ryte suvalgytas maistas negali

teikti energijos, nes tai gali padaryti po virškinimo ir įsiurbimo.

Procesas užtrunka 10 – 16 valandų. Dirbant sunkų fizinį ar protinį darbą

laiko reikia dar daugiau. Todėl ryte suvalgytas maistas negali aprūpinti

energija visai darbo dienai. Koloringo, daug baltymų turinčio maisto

virškinimui reikia daugiau energijos – rūgščių sulčių išsiskyrimui. Tada

energija paimama iš darbui skirtos energijos. Todėl patartina rytais

valgyti lengvai virškinamą maistą – vaisius ir sultis. Deja, žmonės

dažniausiai sočiai valgo tris kartu per dieną, o kai kurie iš viso nieko

valgo. Turbūt geriau nieko nevalgyti, nei perkrauti skrandį iš ryto.

Daugelis gyvūnų priėdę atsigula ir ilsisi. Žmogus priešingai, užsiima

intensyvia darbinia veikla. Eksperimentai parodė, kad pašėrus du šunis

ramybėje buvęs šuo maistą suvirškino visiškai, o dalyvavęs medžioklėje

maisto nesuvirškino.

3.Dažna maitinimosi klaida – skubus valgymas. Valgyti reiktų tada,

kai yra pakankamai tam laiko ir patogios sąkygos. Deja, dažnai taupomas

laikas valgymo sąskaita. Skubiai valgant, pakankamai neskramtomas maistas,

todėl nevisiškai pasisavinamas.

Itin svarbus yra kramtymas. Pirmiausia kramtydami mes atliekami

maisto analizę ir įvetiname jo skonį, kokybę ir panašiai. Kramtyti reikia

ilgai ir kantriai. Efektyviai sukramtytas maistas yra smulkus, bet mes

dažniausiai linkę ryti stambiais kasniais. Kramtymo metu maistas gausiai

suvilgomas burnos seilių išskirtu sekretu, todėl nereikalinga gerti valgio

metu. Be to, pakankamas kramtymas gydančiai veikia dantis ir stiprina

kramtomuosius raumenis, skatina kraujo cirkuliaciją pro seilių liaukas. Tik

gerai sukramtytas, susmulkintas ir suvilgytas seilėmis maistas efektyviai

virškinamas ir gerai įsiurbiamas.

4.Neretai žmonės susižavi badavimu, manydami, kad jis gali išspresti

maitinimosi problemas. Badavimas yra gydomoji priemonė ir gali būti taikoma

tik prižiūrint specialisto.

Dažniausiai po badavimo žmogus perdozuoja maistą
persivalgo – o

rezultatas papildomi kilogramai. Be to , badavimo stresas paskatina

riebalines ląsteles kaupti riebalus, todėl jis netaikytinas moterims.

5.Maitinantis dažniausiai nesilaikoma jokio režimo, nepaisoma žmogaus

organizmo ciklų. Nagrinėjant biologinius paros ritmus, nustatyta, kadyra

trys paros ciklai. Žmogus kasdieną gauna maisto (sotinasi), jį įsisavina

bei dalį suvartoja (asimiliacija), o ko nesuvartoja – pašalina. Šios

funkcijos visą laiką vyksta, bet kiekviena iš jų intensyvesnė skirtingu

paros metu. Galima išskirti tokius ciklus:

I. Nuo vidurdienio iki 20 val.-sotinimasis(valgymas ir

virškinimas).

II. Nuo 20 val.iki 4 val.-įsisavinimas(asimiliacija ir

vartojimas).

III. Nuo 4 val.iki vidurdienio-šalinimas.

Pagal šiuos organizmo ciklus, pagrindinis valgymas turėtų būti nuo

vidurdienio iki 20 val. Valgant vėliau maistas nesuvirškinamas iki miego,

todėl būtina, kad praeitų bent trys valandos iki miego. Nesilaikant minėtų

ciklų, sumaišomas reguliarus 8 val.ciklas, ir minėti procesai pradeda vykti

nelaiku ir tampa mažiau efektyvūs.

6. Neretai žmonės nebežino maitinimosi prasmės. Galima įgyti žinių

skaitant literatūrą apie mitybą, klausant paskaitų bei konsultuojantis

mitybos ir gyvensenos klausimais.

7. Maisto produktų nederinimas yra viena iš esminių maitinimosi

klaidų. Maistas visiškai įsiurbiamas ir suvartojamas tik tada kai gerai

suvirškinamas. Būtina sąlyga – geras kramtymas ir optimali virškinimo

fermentų veikla. Jų veikimui būtina sąlyga – organizmo šarminės ir

rūgštinės reakcijos palaikymas, o tai reiškia, kad baltymingą maistą reikia

valgyti atskirai nuo krakmolingo. Žmogaus virškinimo organams būdinga tam

tikra specializacija. Kai į skrandį patenka baltymingas maistas(mėsa,

žuvis, kiaušiniai) kartu su krakmolingu(bulvės, duona) tai jų optimalus

virškinimas neįmanomas. Fermentai amilazė ir pepsinas padedantys virškinti

angliavandenius ir baltymus, veikia skirtingomis sąlygomis. Tada mišraus

maisto virškinimas organizmui tampa svarbiu darbu, reikalaujančiu nemažai

energijos, o žmogus pajunta skrandžio srityje pūtima, sunkumą, mieguistumą

bei silpnumą.

Pagal maisto derinimo principus, vienu kartu reikia valgyti vienos

rūšies koncentruotą maistą, nes skrandis nepajėgia efektyviai suvirškinti.

Bet koks maistas, jei tai ne vaisiai ir daržovės, yra koncentruotas. Jei

sumaišomas įvairus maistas fermentui pepsinui sunkiau virškinti baltymus.

Mat pepsino veikimui mecheniškai trukdo kartu patekusios krakmolingos

medžiagos. Į skrandį patekę riebalai, besimaišydami su maistu, padengia jį

riebaline plėvele, kuri trukdo tirpiame vandenyje pepsinui toliau skaidyti

baltymus. Dėl to maisto masė per ilgai užsilaiko skrandyje ir (net 8 val.)

pradeda rūgti ir pūti.

Po to toks apgedęs maistas, kuriam organizmas suvartojo daug

energijos, išstumiamas į žarnyną ir, kol praeina per jį, trunka virš 20

val. Todėl būtina valgyti taip, kad maistas pūdamas neužterštų virškinimo

sistemos: t.y.skrandyje išbūtų maždaug 3 val. Tokias sąlygas galima

sudaryti tik valgant vieną koncentruotą produktą. Tuo pačiu metu valgant du

koncentruotus produntus sukeliamas puvimas ir maistas neįsisavinamas ir

organizmas neišsivalo. Tinkamai derinant maisto produktus, galima sumažinti

kūno svorį. Laukiniai gyvūnai niekad nemaišo maisto.

Pagaliau įgimtas maisto derinimo principas yra išreikštas mažų vaikų

amžiuje. Mažas vaikas niekada nevalgys obuolio su duona ar mėsos su

obuoliu. Todėl nereikėtų versti vaikus maišyti maisto produktų – tegul jie

valgo natūraliai. Pastaruoju metu vis daugiau vaikų maitinimo įstaigų

laikosi maisto produktų derinimo principų. Neperkraunant virškinimo

sistemos, žymiai aktyviau žarnynas virškina. Maisto produktų derinimas

nereiškia, kad žmogus turi valgyti grynus baltymus, krakmolingas medžiagas

ir riebalus atskirai.

Aptarsime ir kokybines mitybos klaidas:

1.Kauno medicinos universitetų mokslinunkų tyrimai parodė, kad