Miuziklas
5 (100%) 1 vote

Miuziklas

Ištakos

Miuziklo žanras atsirado XIX a. pabaigoje JAV – išsivystęs iš operetės, pavadinimą gavo nuo sutrumpinto muzikinės komedijos (Musical comedy) termino. Tai pats jauniausias iš muzikinio teatro žanrų pasaulyje. Pirmieji žinomų miuziklų pavyzdžiai: „Vest Saido istorija“, „Oliveris“, „Juokinga mergaitė“, „Žmogus iš Lamanšo“, „Mano puikioji ledi“.

Miuziklo žanro pirmtaku derėtų vadinti muzikinę komediją „Niūrus nusikaltėlis“ (1866 m.). Antrasis spektaklis, įėjęs į šio žanro istoriją, – E. Rice’o „Evangelina“ (1874 m.). 1890 – 1900 metais miuziklo žanras iškilo Amerikos scenoje, dauguma besidominčiųjų muzikinio pasaulio įvykiais miuziklą ėmė vadinti amerikietiškosios operetės atmaina. 1916 m. pasirodė pirmieji dėmesio verti kūriniai: J.Kerno, P.G.Woderhouse’o ir G.Boltono „Puiku, Edi“, ir H.Willerio „Airis“. O 1920 metai, kai buvo ekranizuotos populiarios muzikinės komedijos, tapo nemenku šuoliu miuziklo žanro istorijoje.

Užgimęs naujas kino miuziklo žanras sudarė rimtą konkurenciją teatro miuziklui ir atvėrė platesnę erdvę pastarojo intensyvesnei plėtrai. Viena svarbiausių miuziklo ypatybių buvo tai, kad muzikos numeriai turėjo pratęsti veiksmą ir plėtoti veikėjo charakterį, o dainos – atitikti siužetą ir spektaklio nuotaiką.

Miuziklo vingiai – nuo svingo iki roko

XX a. trečiasis dešimtmetis – tai amerikietiškojo miuziklo triumfo, tebesitęsiančio iki šiol, pradžia. Žymiausi šio laikotarpio atstovai yra J.Ketn, G.Gershwin, V.Youman. Sulaukta ir jau visiškai išbaigtų šio žanro pavyzdžių: R.Handerson „Geros naujienos“, V.Houmans „Ne, ne Nanete“ bei J.Kern’o „Plaukiojantis teatras“. Taip pat minėtini satyriniai miuziklai G.Gershwin’o „Apie tave dainuoju“, E.Berlin’o „Veidu į muziką“ bei K.Weill’o „Džoni Džonson“. Miuzikluose atsispindėjo džiazo įtaka (svingo stilius), folkloro elementai, juose pradėtos gvildenti ir rimtesnės problemos.

Ketvirtajame – penktajame dešimtmetyje aktyviausiai kūrė kompozitoriai G.Gershwin’as, C.Porter’is („Bučiuok mane Keit!“, „Kankanas“), ypatingai išpopuliarėjo R.Rodgers’o miuziklai „Oklahoma“ (1943), „Karuselė“ (1945), „Karalius ir aš“ (1951), „Muzikos garsai“ (1959). Jiems nenusileido F.Loewe „Mano puikioji ledi“ (1956), L.Bernstein’o „Vest Saido istorija“, K.Weill’o „Pasiklydę žvaigždėse“ (1949). Šiuo laikotarpiu sudėtingesnė tapo muzikos kalba, dramaturgija, išsiplėtė tematika. Siužetai – dažniausiai gyvenimiški, bet vietoj įprastų džiaugsmingų finalų neretai sutinkama tragiška baigtis. Sparčiai plėtojami choreografijos elementai, dainuojamosios struktūros, kai kurie epizodai įgavo simfoninės muzikos bruožų.

Miuziklo sužydėjimo metais (1950-1960) kompozitoriai tapo išrankesni literatūrinei ir muzikinei „medžiagai“. Siužetai čia jau yra ne vien gyvenimiškų scenų atspindys. Pasitelkiami istorijos, politikos, folkloro ir satyros elementai, kurie praturtino miuziklų tematiką. Literatūrinio teksto autoriais pasirenkami klasikai F.Voltaire, W.Shakepeare, Ch.Dickens. Melodingumas tampa svarbiausiu muzikos kalbos bruožu, jį praturtina chromatika ir disonansai. Žymiausiais šio laikotarpio miuziklais tapo J.Hermano „Sveika, Doli“ (1964), J.Bocko „Smuikininkas ant stogo“ (1964), Dž.Kandero „Kabare“ (1966), „Zorba“ (1968), M.Leight’o „Žmogus iš Lamančo“ (1965), bei G. Macdermott’o „Plaukai“ – jau roko miuziklo pavyzdys.

Miuziklas – roko operos sinonimas

Roko muzikos bei roko miuziklo istorijoje 1969 m. užgimė naujas terminas – „roko opera“. Šio termino autorė buvo roko grupė „The Who“, išleidusi albumą „Tommy“, kuriame visų dainų tekstai siejosi tarpusavy. Dėl šios priežasties šį 74 minučių savo kūrinį jie pavadino roko opera, nė nemanydami, kad sukūrė terminą naujam muzikos žanrui pavadinti.

Roko operą „Tommy“ parašė „The Who“ gitaristas Peter Townshend. Tommy – tai išgalvota Tommy Walker’io – kurčio ir aklo kiniško biliardo (“pinball’o”) čempiono, kuris stebuklo dėka peržengia savo negalias ir tampa mesiju, biografija.

„Tommy“ dainą „Go to the Mirror“ (“Eik prie veidrodžio”) galima vadinti kūrinio kulminacija. Muzikantams keliaujant su šia programa, tapo tradicija, jog publika būtent grojant šį kūrinį atsistoja ir lieka tylėdama stovėti iki paskutinio roko operos akordo.

„Tommy“ įtakoje nuo 1970 metų miuziklus imta skirstyti į avangardinius ir konservatyviuosius. Avangardinio miuziklo įtakoje gimsta tikroji roko opera – muzikos, teatro ir šokio menus į vieną sujungiantis žanras. Žaibiškai pasaulį užkariauja šio naujojo žanro šedevrai: E.Lloydo Webber’io ir T.Rice’o „Jėzus Kristus – superžvaigždė“ („Jesus Chryst Superstar“, 1971) bei to paties E.L. Webber’io koncertinis miuziklas „Katės“.

„Jėzus Kristus – superžvaigždė“ atliko didelį perversmą pramoginės muzikos pasaulyje, sukėlė ir atgarsį Lietuvoje. Šio kūrinio dėka JAV užgimęs roko miuziklas susilaukė audringo pasisekimo ir greitai išpopuliarėjo daugelyje šalių.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 727 žodžiai iš 2037 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.