Mobilieji telefonai ir sveikata
Visiems, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais, atėjo neramūs laikai. Pernai vieno Anglijos laikraščio antraštė klykė: ,,Mobilusis telefonas nužudė mano vyrą!” Vasario mėnesį kai kas ėmė tvirtinti, jog korinio ryšio telefonai sąlygoja trumpalaikį atminties praradimą, o kovo mėnesį britų ,,tabloidas” visą pirmąjį puslapį paskyrė piešiniui, tariamai vaizduojančiam, kaip mobilieji telefonai “virina” smegenis.
Nėra jokių įrodymų, kad mobilieji telefonai sukelia vėžį ar kokį nors kitą žmogaus negalavimą.
Yra gauti keli intriguojantys rezultatai, rodantys, kad korinio telefono ryšio aparatai gali keistai, tradicinės radiacinės biologijos požiūriu, kas yra sunkiai paaiškinama, įtakoti gyvuosius audinius. Ir tiktai tuomet, kai į šių eksperimentų iškeltus klausimus bus atsakyta, mes galėsime išsiaiškmti, ką iš tikrųjų mobilieji telefonai padaro mūsų galvoms.
Vienas iš keisčiausių efektų yra ,,atminties praradimas”. Alanas Peerce ir jo kolegos iš Bristolio universiteto (Anglija) prikabino prie bandomųjų savanorių kairiųjų ausų po nedidelį prietaisą, imitavusį analoginių ir skaitmeninių mobiliųjų telefonų spinduliuojamas mikrobangas. Savanoriai vienodai gerai atsimindavo kompiuterio ekrane parodytus žodžius ir vaizdus, kai prietaisas būdavo įjungtas ir kai išjungtas. Peerce sako, kad jis negali tvirtinti, jog, telefoną laikant prie ausies metų metais, efektas bus toks pat. Bet jis iškart atmetė svarstymus, jog telefonas gali betarpiškai paveikti žmogaus atpažinimo sugebėjimus. Mobilieji telefonai neturi jokios įtakos trumpalaikei atminčiai. Bet mikrobangos sukėlė visiškai nelauktą poveikį- žmonių reakcijos į ekrane pasirodžiusius žodžius trukmė sumažėjo. Ekrane parodžius ,,taip” ir ,,ne”, tie savanoriai, kurių prietaisai buvo įjungti, reikiamą mygtuką paspausdavo greičiau. Pagerėjimas buvo nežymus – apie 4 proc., jei prietaisas spinduliavo tokią pat galią, kaip analoginis telefonas, bet tai negalėjo būti eksperimento paklaida, nes šis rezultatas pasikartojo tiriant dvi savanorių grupes.
Teoriškai mikrobangos išvis neturėtų veikti smegenų.
Preece svarsto, kad reakcijos trukmės pagerėjimas gal yra susijęs su elektrinių signalų, sklindančių smegenų žieve ir rišančių už regejimą ir kalbą atsakingas smegenų sritis, pagreitėjimu. Tačiau jis nenuvokia, kodėl turėtų taip atsitikti.
Davidas de Pomerai iš Notinhemo universiteto, apšvitindavo mikrobangomis pasirinktas nematodų kirmėles, dėl jų evoliucijos ir biologiškai gero ląstelių išsivystymo.
Vienoje eksperimentų serijoje buvo aptikta, jog lervos, kurios buvo visą naktį apspinduliuojamos mikrobangomis, mažiau rangėsi ir 5 proc. sparčiau augo už neeksponuotąsias.
De Pomerai tvirtina, kad jokio pagrindo kilti panikai dėl tyrimų rezultatų su nematodais nėra. ,,Skaičiuojant proporcingai gyvenimo trukmei, nematodai per naktį gauna tiek mikrobangų, kiek žmogus galėtų sukaupti per dešimtmetį“, -sako jis.
De Pomerai taip pat stengiasi suprasti, kaip mikrobangos galėtų paveikti nematodų biologiją. Jis jau turi tam tikrų liudijančių duomenų, kad apspinduliuotųjų kirmėlių ląstelėse yra gaminami ,,šilumos smūgio baltymai. Nepaisant savo pavadinimo, šie baltymai ląstelėse yra gaminami visada, kai tik jas veikia bet koks baltymus žeidžiantis stresas, ne vien karštis. De Pomerai bandymuose sukurta šiluma buvo per daug maža jų gamybai stimuliuoti, todėl jis mano, kad mikrobangos sukelia kažkokį kitą stresą.