Modernaus šokio fenomenas ir raida
5 (100%) 1 vote

Modernaus šokio fenomenas ir raida

Modernaus šokio fenomenas

Gediminas Karoblis

Šokis kaip jis patiriamas jau savaime yra fenomenas – jo net nereikia redukuoti, nes pats šokis redukuoja. Šokiui tinka tai, ką apie žaidimą sako Eugenas Finkas: „Žaisdamas žmogus gali („tarsi“) atitraukti nuo savęs visą savo praeitį ir vėl pradėti nuo atskaitos taško. Žaidybinėje „regimybėje“ nukeliamas žmogaus istoriškumas, žaidimas nuveda jį nuo užtvirtintų negrįžtamų sprendimų būsenos į apskritai niekada neužfiksuotą erdvę, kur viskas įmanoma“.

Nors analizuojant šokio patyrimą pabrėžiama abstraktų jo pobūdį, vis dėlto modernus šokis kaip fenomenas skirtinguose kontekstuose pasirodo skirtingai. Šokių mokytojas Ruud Vermey savo knygoje Latin. Thinking, Sensing and Doing in Latin American Dancing išskiria tris požiūrio į modernaus šokius kampus – tris skirtingas tradicijas, ir kiekvienoje iš jų modernaus šokio fenomenas pasirodo kitaip. Modernieji šokiai „Skandinavų šalyse, Benelux’e, Vokietijoje ir Šveicarijoje …pasirodo ir yra pristatomi kaip sportas. Tanzspiegel, mėnesinis Vokietijos žurnalas skirtas moderniems šokiams, prisistato kaip „Organ des Deutschen Tanzsportverbandes“, t.y. Vokietijos sportinių šokių organizacijos žurnalas … Kita vertus Dance news, savaitinis laikraštis leidžiamas Jungtinėje Karalystėje, savo straipsnių antraštėse naudoja tokias frazes, kaip antai: „The International at the Royal Albert Hall London“, „B.D.F. Star Ball in Governor House“, „Open British in Blackpool Winter Gardens“, „A Visit to Grand Hotel Hof Ragaz and Badrutts Palace.“ … t.y. moderniojo šokio fenomenas, labiau susijęs su šokio pasauliu negu su sporto …Dance Beat, Amerikos mėnraštis informuojantis apie modernius šokius Amerikoje … rašo: ,.Galaxy Ball“, „Fiesta Grande Banquet on the River“, „The Picnic Garden Party Gala“, „Spectacular Floorshows“…“.Toliau Vermey įžvalgiai apibūdina šį skirtingą požiūrį į šiuolaikinius šokius pateikdamas netgi lentelę, kurioje schematiškai atskleidžiamas trejopas požiūris į šokį (kaip meną, sportą ir šou).

Didelis Vermey nuopelnas, kad jis greta dažniausiai akcentuojamos sportinės ir konkurencinės pramoginių šokių pusės atkreipia dėmesį ir į meninę šiuolaikinių šokių pusę, o taip pat – į galimybę pademonstruoti pramoginį šokį efektingo reginio, t.y. šou pavidalu. Tačiau net ir taip išplėtus požiūrį apsiribojama profesionaliu šokiu, todėl už dėmesio ribų lieka modernūs šokiai kaip mėgėjiška veikla, kaip žmonių bendravimo forma, o juk tai ir yra šaltinis iš kurio kyla bet koks profesionalus šokis. Todėl modernaus pramoginio šokio fenomenas, atsižvelgiant į gana ilgą jo raidą ir, kaip pastebėta, skirtingas modernaus pramoginio šokio profesionalias interpretacijas skirtinguose pasaulio kraštuose, autentiškiausiai ir pirmapradiškiausiai vis dėlto atsiskleidžia būtent mėgėjiško šokio srityje. Mėgėjiško šokio tikslai ir intencijos esmingai skiriasi nuo profesionalaus šokio tikslų ir intencijų (ar tai būtų sportas, ar menas, ar šou). O esminis skirtumas – mėgėjiškame šokyje nėra profesionaliam šokiui svarbaus pasidalinimo tarp šokėjo ir teisėjo (sporte), šokėjo ir choreografo (mene), šokėjo ir publikos (šou). Mėgėjiškas šokis yra visų pirma šokis-sau, o ne šokis-kitam.

Fenomene pasirodo ir jo istorinė dinamika (ar tai – sena tradicija, ar naujovė, ar fenomeno trajektorija kylanti, ar besileidžianti ir t.t). Modernus šokis yra fenomenas, kuris turi savo istoriją, todėl matyti jį tokį koks jis yra dabar, kaip jį, pavyzdžiui, puikiai pateikia Vermey, yra vienas dalykas, o pamatyti jį tame kontekste, kuriame jis pasirodė iš pat pradžių – kitas dalykas. Generatyvinė fenomenologinė redukcija modernųjį pramoginį šokį kaip fenomeną pirmiausiai atskleidžia jo pradinio pasirodymo viešumoje – jo kilmės – metu, nes kaip tik tuo metu dalyviai ir stebėtojai buvoarčiausiai šaltinio, arčiausiai paties fenomeno autentiško „veido“ ir tų intencijų, dėl kurių jis atsirado. Bet čia tegu kalba amžininkai. Lietuvos filosofai gerai žino kritišką savo kolegos Stasio Šalkauskio nusistatymą moderniųjų šokių klausimų -jo paties žodžiais tariant, vieną iš giliausių jo įsitikinimų. 1928 metais Šalkauskis „Židinyje'“ publikavo straipsnį „Jaunuomenės idealizmas ir modernieji šokiai“, kuriame rašė: „modernieji šokiai yra ne kas kita kaip seksualinio orgazmo simbolizavimas fiziniais judesiais.. .apraiška ne to barbariškumo, kuris turi prieš save kultūrėjimo perspektyvas, bet to barbariškumo, kuris atsiranda išsigimimo išdavoje, ir todėl veda nejučiomis net jaunąsias savo aukas į ankstybą senatvę ir ūmų suirimą“. Pats Šalkauskis propagavo naujuosius šokius, kurie „galėtų sujungti savyje tradicinių tautinių šokių ir žaidimų motyvus su choreografinio meno ir ritmiškos gimnastikos principais“.

Šalkauskio nuojautos ir ketinimai iš tiesų buvo įgyvendinti didžiuosiuose XX a. totalitariniuose režimuose. Tačiau moderniųjų šokių fenomenas vis dėlto taip pat buvo pakankamai įtaigus, kad jį galėtų užgniaužti kokia nors totalitarinė ideologija. Tais pačiais metais žurnalistas rašo: „Moderniški šokiai! Kas jais nesipiktina, kas jų nepeikia? Visi tačiau šoka: šoka valdininkai, šoka kariškiai, šoka studentai,
neatsilieka ir gimnazistai, kada jų pedagogai nemato…Iš šokių pasirinkimo galima išvesti visą teoriją. Tikrą pasisekimą turi tik šokiai bazuoti ant žmogaus eisenos. Ir tai yra visų modemiškų šokių charakteringiausias bruožas, skiriantis juos nuo senovinių. Tuo tarpu kai senoviniams šokiams, ypač rūpėjo įvairūs biusto bei kojų judesiai, pasilenkimai, gestai, o naujieji šokiai stengiasi stilizuoti žmogaus žingsnio grožį. Teatro ir kinematografo profesionalai sako, kad sunkiausias artistui atlikti dalykas, tai natūraliai pareiti per sceną. Moderniški šokiai, kaip tik ir siekia iškelti visus lyškiausius natūralios eisenos niuansus. Geriausieji šokėjai yra tie, kurie moka gyvai ir lengvai statyti kojas“. Taigi modernaus pramoginio šokio pirmųjų pasirodymų viešumoje amžininkai šį šokio fenomeną siejo su atsigręžimu į žmogaus žingsnio grožį. Taip apibrėžta moderniojo pramoginio šokio kaip stilizuoto vaikščiojimo (XX a. pradžios) paradigma skiriasi ir nuo menueto kaip mažyčių žingsnelių šokio, ir netgi nuo valso kaip sukimosi šokio (XIX a. pabaigos) paradigmos.

PAVIRSTI-XAVIER LE ROY

Šiuo metu Jūs matote 40% šio straipsnio.
Matomi 962 žodžiai iš 2395 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.