Modernioji muzika
5 (100%) 1 vote

Modernioji muzika

Turinys

Įžanga……………………………………………………………………………………………………………………………..2

1900 – 1945

Modernizmo pradžia………………………………………………………………………………………………3

Modernizmo raida…………………………………………………………………………………………………………….3

Muzikinis modernas………………………………………………………………………………………………………….3

Impresionizmas………………………………………………………………………………………………………4

Muzikinis impresionizmas………………………………………………………………………………………………….4

Nenutrūkstama forma………………………………………………………………………………………………………4

Ekspresionizmas…………………………………………………………………………………………………….4

Muzikinis ekspresionizmas…………………………………………………………………………………………………5

Futurizmas……………………………………………………………………………………………………………5

Mikrotoninė muzika………………………………………………………………………………………………5

Mikrotoninė muzika………………………………………………………………………………………………………….5

Neoklasicizmas………………………………………………………………………………………………………6

Muzikinis neoklasicizmas…………………………………………………………………………………………………..6

Tautiškumas modernioje muzikoje………………………………………………………………………….6

Totalitariniai stiliai…………………………………………………………………………………………………6

Socrealizmas……………………………………………………………………………………………………………………7

Socrealistinė muzika…………………………………………………………………………………………………………7

1945 – 1999

Konkrečioji, elektroninė ir kompiuterinė muzika…………………………………………………….7

Konkrečioji muzika…………………………………………………………………………………………………………..7

Elektroninė muzika…………………………………………………………………………………………………………..8

Kompiuterinė muzika………………………………………………………………………………………………………..8

Serializmas……………………………………………………………………………………………………………..8

Totalinis serializmas…………………………………………………………………………………………………………8

Aleatorika……………………………………………………………………………………………………………….8

Grafinė ir veiksmo muzika……………………………………………………………………………………….9

Grafinė muzika…………………………………………………………………………………………………………………9

Veiksmo muzika………………………………………………………………………………………………………………..9

Minimalizmas………………………………………………………………………………………………………….9

Minimalistinė muzika………………………………………………………………………………………………………..9

Postmodernizmas……………………………………………………………………………………………………10

Postmoderni muzika………………………………………………………………………………………………………..10

Išvados…………………………………………………………………………………………………………………..11

Naudota literatūra………………………………………………………………………………………………….12

Įžanga

Muzika lydi kiekvieno žmogaus gyvenimą, nesvarbu, ar jis muzika domisi, ją mėgsta, ar yra jai abejingas. Iš tiesų nelabai gali rinktis – šiandien muzika skamba beveik visur, o ir to išvengti, net ir labai stengiantis, neįmanoma. Tačiau žmonės palankūs vienoms muzikos rūšims, kitų stengiasi privengti. Tai nulemia tradicijos, įpročiai, mados, švietimas ir reklama. Šiuo požiūriu muzikos paklausa ir populiarumas yra tokie pat netvarūs dalykai kaip drabužių stiliai, filmai, pramogos ir laisvalaikio užsiėmimai. Kiekvienos kartos žmonės ir polinkiai šiek tiek skiriasi, todėl nenuostabu, kad kuriami ir pasirenkami vis kitokie meno stiliai, žanrai, rūšys ir formos. Kartu su skirtinga gyvenimo
patirtimi keičiasi kultūros kraštovaizdis, ir šis vyksmas niekada nesibaigia.

Gyvenimo stilius dažniausiai kinta iš lėto, todėl ir permainos nebūtinai būna skausmingos ar nemalonios. Nauji kultūros reiškiniai atsiskleidžia palengva, ir vis daugiau žmonių naujame mene įžvelgia juos supančio pasaulio atspindį, o kartu ir tam tikrus savo asmeninės būties pėdsakus. Tai juos skatina prie šio meno sugrįžti, kol pamažu jis tampa neatskiriama dvasinio gyvenimo savastimi.

Klausimas, kas yra šiuolaikinė muzika, gana daugialypis. Paprasčiausias atsakymas –visa šiandien skambanti muzika yra šiuolaikinė, nes ji skleidžiasi čia ir dabar. Tačiau gali kilti abejonė: nejau tikrai yra taip? Ar Mocarto simfonijos, Bacho kantatos, aukštaičių sutartinės , žodžiu, kažkada seniau atsiradusi muzika yra taip pat šiuolaikinė? Ar tokiu atveju neatrodo, kad, apskritai bet kokia muzika vadintina šiuolaikine?

Jei senesniais laikais sukurtą muziką vadintume šiuolaikine, sukeltume nereikalingų nepatogumų. Mes tarsi tyčia atmestumėme ypač svarbią aplinkybę, kada ta muzika iš tikrųjų sukurta. Tai trukdytu suvokti istorinį ir kultūrinį kontekstą, kuris ne tik paaiškintų daugelį svarbių dalykų, bet ir leistų muziką geriau girdėti ir pajausti.

Todėl šiuolaikine muzika vadinsime XX a. muziką, nesvarbu, kokia ji būtu – rimtoji ar pramoginė. Tai atitiks nusistovėjusias sąvokas ir leis muzikos istoriją susieti su kitų reiškinių raida. Kadangi XXI a. pradžios kultūroje ir gyvenime neįvyko esminių pokyčių, galima teigti, kad šiuolaikinio meno amžiaus tęsiasi. Modernioji muzika

1900-1945

Modernizmo pradžia

Modernizmo terminas apibūdina daugelį XX a. meno krypčių. Jos labai įvairios ir neretai net prieštarauja viena kitai. Pagrindinis modernizmo tikslas – vadovautis iš tradicinių meno formų, perteikti naujos epochos dvasią, kurti naujovišką ar net ateities meną. Beveik visos modernizmo kryptis susidūrė su amžininkų nepritarimu ir aštria kritika., tačiau tai neatbaidė menininkų nuo naujovių paieškos.

Perėjimas į modernizmą skiriasi nuo ankstesnių perėjimų į kitas stilistines epochas, nes gyvenimo sąlygos niekuomet nekito taip smarkiai ir greitai kaip XX a. pradžioje. Pramonė ir techninė revoliucija, mokslo atradimai, kelių galingų valstybių valdoma kolonijinė sistema, tautinė išsivadavimo judėjimai, naujos filosofinės idėjos, milžiniški miestai ir pramoginė kultūra subrandino amžių sandūros pasaulėjautą ir kitokią menininkų savimonę. Jaunųjų kūrėjų manymu tradicinio meno išraiškos išsisėmė ir nebeatspindėjo naujojo pasaulio tikrovės. Todėl ir atsirado naujasis menas.

Modernizmo raida

Modernizmas prasidėjo XIX a. pabaigoje ir tęsėsi per visą XX a., nepaisant daugybės pranašysčių apie jo mirtį. Muzikinio moderno kompozitoriai dar nesistengė išsivaduoti nuo romantinio meno įtakos, tačiau jų įpėdiniai – tikrieji modernistai – palengva atsisakė ne tik romantinių, bet ir daugelio akademinio meno nuostatų bei raiškos būdų.

Tarsi būtų pradėjęs suktis kažkoks malūnas: ankstesnės modernizmo formos buvo skelbiamos pasenusios ir atmetamos, o jas išstūmusios savo ruožtu vėl keičiamos naujomis (kartais – iš naujo prisimintomis senomis), ir taip be galo… XX a. stiliai keisdavosi nepaprastai dažnai, nenorintys atsilikti menininkai turėdavo kaskart prisitaikyti.

Muzikinio modernizmo tėvai ir didžiausi novatoriai buvo prancūzas Claude‘as Debussy, austras Arnoldas Schonbergas ir rusas Igoris Stavinskis. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo parašyti jų kuriniai tapo pirmavaizdžiu daugiklio kompozitorių ieškojimams ir prasidėjo modernistinės muzikos tradiciją (nors ir kaip keistai atrodytu, tačiau modernizmas taip pat turi savo tradiciją, šiandien jau šimtametę, nors jo pagrindinis tikslas buvo kovoti su tradicijomis).

Galima teigti, kad 1902-1913 m. įvykiai muzikos pasaulyje (1902 m. Debussy operos „Pelėjas ir Melisanda“, 1912 m. Schonbergo „Mėnulio pjero“ ir 1913 m. Stravinskio „Šventojo pavasario“ premjeros) nulėmė modernizmo raidą kone šimtmečiui. Debussy pirmasis metė iššūkį tradiciniai harmonijai, formai ir instrumentuotei, o iš jo daug pasimokę Sconbergas ir Stravinskis – totaliajai sistemai ir reguliariam ritmui.

Muzikinis modernas

Muzikiniu modernu sąlygiškai galima vadinti vėlyvojo modernizmo atkarpą, prasidėjusią apie 1890 m.. Tai buvo tarsi tarpinis muzikos stilius, siejantis dvi skirtingas meno epochas, jungiantis tradicinį ir modernųjį mąstymą. Jei akivaizdu, kad moderno muzika nėra kokios nors meno krizės ar nuosmukio (apie kartais kalbama) apraiška, atvirkščiai ji liudiją aukštą to laikotarpio kompozitorių meistriškumą, estetiniu požiūriu originalumą ir fantazijos turtingumą.

Amžių sandūroje kompozitoriai daugiausia tęsė žymaus vokiečių operų kūrėjo Richardo Vagnerio (1813-1883) tradiciją, vadovaudamiesi panašia tonacijos, formos ir orkestruotės samprata. Jų muzikoje nesunku įžvelgti ir platesnių sąsajų su klasikinės ir romantinė muzikos pasauliu, nors įvairių kompozitorių požiūris į tai skyrėsi.

Žymiausių moderno kompozitorių Gustavo Maklerio, Aleksandro Skriabino ir Richardo Strauso kūrybinis palikimas vyko XIX a. pabaigoje ir XX a. 1-ame dešimtmetyje. Jie rašė
apimties simfoninius kūrinius, išreiškiančius reikšmingas idėjas ir gylius jausmus. Autoriai dažnai pasitelkdavo milžinišką atlikėjų sudėtį ir naudodavo naujoviškus garsinius efektus.

Jų muzika buvo priešprieša absoliučiajai muzikai, kurtai neoklasikinės orientacijos kompozitorių (pavyzdžiui, Johanneso Bramso, 1833-1897), taip pat prancūzų „didžiosios operos“ tradicijai, pataikavusiai, jų nuomone, paprastam buržuaziniam skoniui.

Moderno kompozitorių kūryba buvo laikoma naujoviškiausia to laikotarpio muzika, pranašaujančia netrukus prasidėsiančias dideles permainas. Jų impresionisto Claude‘o Debiussy muzika sudarė prielaidas atsirasti vėlesniems modernizmo stiliams.

Šie autoriai į muziką atėjo romantizmui suklestėjus ir tuo skyrėsi nuo velėnės kartos modernistų, atėjusių jau amžių „lūžio laikais“. Beje, beveik visi jie pasitraukė tuo pačiu metu: Makleris mirė 1911 m., Sriabinas – 1915 m., Debiussy – 1918 m.; Strausas, gyvenęs dar tris dešimtmečius, 1912 m. sugrįžo prie konservatyviosios kūrybos.

Impresionizmas

Impresionizmo terminas (pran. Impression – „įspūdis“) atsirado 1874 m. ir apibūdino prancūzų tapybą atviramia ore (plenerą). Vėliau taip pavadinta visa tos tapybos kryptis , kuriai priklausė C.Monet, E. Manet, P. A. Renoiras, E. Degas ir kiti.

Impresionistai laužė akademinės tarybos tradicijas ir naujai žvelgė į gyvenimą. Jie žavėjosi, jų manymu, dekoratyviu japonų ir kinų menu, panašaus lengvumo siekė ir savo kūryboje. Impresionistai vaizdavo pasaulį kaip akimirkos įspūdžių virtinę

.

Muzikinis impresionizmas

Apie 1890 m. Prancūzijoje atsirado muzikos kryptis, kaip pasipriešinimas Richardo Wagnerio ir vokiečių romantizmui. Ji buvo pavadinta impresionizmu. Tačiau iš dailės perimtas terminas muzikai tiko nevisiškai: muzikinis impresionizmas buvo artimesnis literatūros simbolizmui, o ne dailės impresionizmui. Literatūrinis simbolizmas nesistengė perteikti išorines tikrovės

. Dažnas kompozitorius, pavadintas impresionistu, pasipiktindavo: impresionizmo sąvoką jie siejo su paviršutiniškumu. Kompozitoriai nesistengė atkurti įspūdžių, o norėjo subtiliai perteikti psichologinius niuansus. Claude‘as Debussy rašė: „Muzikos paskirtis – ne daugiau ar mažiau teisingai atspindėti gamą, o atskleisti slaptaisiais gamos ir vaizduotės jungtis.“.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1328 žodžiai iš 4353 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.