Moderniosios literatūrologijos adaptaciniai modeliai mokykloje
5 (100%) 1 vote

Moderniosios literatūrologijos adaptaciniai modeliai mokykloje

TURINYS

Įvadas ………………………………………………………………………………………………………………. 2

I. Karlo Gustavo Jungo archetipų samprata. Archetipinė kritika……………………. 3

II. Kritikos metodai ………………………………………………………………………………….. 6

Naujoji kritika ………………………………………………………………………………. 6

Genetinė kritika ……………………………………………………………………………. 7

Sociokritika …………………………………………………………………………………. 8

Teminė kritika …………………………………………………………………………….. 9

III. Literatūra ………………………………………………………………………………………….. 15

ĮVADAS

Literatūrinio ugdymo sampratos Bendrosiose programose

ir išsilavinimo standartuose

Pagrindiniai literatūrinio ir kultūrinio lavinimo medžiaga – grožiniai kūriniai ar jų ištrauko ir negrožiniai kūriniai. Moksleiviams yra atskleidžiama įvairi (žmogaus egzistencijos, meno, psichologijos, filosofijos, istorijos, šiuolaikinės visuomenės) problematika bei literatūrinio kalbėjimo įvairovė (stilius, tipai, žanrai, rūšys). Literatūrinio ugdymo procese siekiama, kad moksleiviai per literatūrą patirtų savo estetinių jausmų ir mąstymo galias, galėtų džiaugtis ir suprastų, kad pastangos įžvelgti, suvokti ir išgyventi literatūros kūrinio prasmes, pajusti ir atskleisti kalbos raiškos galias yra asmeniškai vertingos, intriguojančios.

Sėkmingai ir kūrybiškai savo kultūroje gali skleistis asmenybė, pažįstanti kultūros tradicijas. Lietuvių literatūros tradicijos vaizdą moksleiviai turėtų susidaryti skaitydami ir nagrinėdami iškiliausius kūrinius, aptardami kūrėjo, kūrybos ir kultūros sąsajas. Per konkrečių kūrinių analizę ir kontekstų komentarus susipažįstama su svarbiausiomis Lietuvos ir Europos literatūros epochomis, srovėmis, stiliais, esmingiausiomis literatūros teorijos sąvokomis. Siekiama atskleisti kūrinio ryšį su literatūrine epocha (srove), jos vertybėmis ir stilistika, kultūrinėms ir literatūrinėms tradicijomis (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos programos ir išsilavinimo standartai XI-XII klasei). Tekstas interpretuojamas, atskleidžiant išreikštąsias ir numanomas prasmes.

Nagrinėdami kūrinius, moksleiviai gilina literatūros rūšių ir žanrų specifikos pažinimą, susipažįsta su literatūros teorijos pagrindais, sąmoningai ir tikslingai vartoja pagrindines literatūrologijos sąvokas: pasakotojas, lyrinis subjektas, teksto struktūra, lygmenys, figūros, vaizduojamas pasaulis (laikas, erdvė, atlikėjai), tema, motyvai veiksmas, vyksmas, kompozicija, autorius, skaitytojas ir ryšys su kūriniu bei kultūriniu kontekstu (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos programos ir išsilavinimo standartai XI-XII klasei).

Greta grožinės literatūros kūrinių moksleiviai skaito ir negrožinius tekstus, kuriuose aptariama tematika, problematika, mokslinio, eseistinio kalbėjimo ir kalbos ypatumai, tekstų sandara (raiškos būdai), kultūrinis jų kontekstas, numanoma adresatas bei rašymo tikslai.

Skaitomi ir aptariami pačių mokinių anotacijos, recenzijos, esė ir kt. Dalydamiesi literatūrinėmis įžvalgomis moksleiviai suvokia literatūrinės komunikacijos esmę (autoriaus, jo konteksto ir skaitytojo bei jo konteksto sąveiką, kūrinio prasmę apskritai), analizės ir interpretacijos būdus, jų skirtybės ir ryšį.

Literatūrinis ugdymas apima ir svarbiausius šiuolaikinio literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo reiškinius. Aptariama ir vertinama knygų pasiūla, periodinė spauda, televizija, radijas, teatras, kinas. Nuolat atkreipiamas moksleivių dėmesys į vertingas visuomenės kultūrinio gyvenimo apraiškas, pratinamasi atpažinti ir kritiškai vertinti masinės kultūros požymius, įvairias grožines literatūros funkcijas. Kartu su moksleiviais numatytinos galimybės dalyvauti literatūriniame ir kultūriniame gyvenime, kad jie patys sąmoningai siektų asmeniškai prasmingo rezultato – išsiugdyto poreikio skaityti patiems ir domėtis, stebėti, kaip literatūra „gyvena“, kaip ją perskaito ir interpretuoja šiandieninė visuomenė.

Literatūrinis ugdymas, literatūros kritika nėra modernizmo išradimas. Jos šaknys siekia humanizmo ir antikos laikus. Teoriškai pagrįsta ir praktiškai įgyvendinta Švietimo ir Renesanso epochose, vis dėlto ji liko problemiškiausia ir netvirčiausia disciplina. Literatūros kritikos istorija yra jos reikalavimų kaitos, kriterijų sąlygiškumo ir jo santykio su literatūros mokslu bei visuomene pokyčiu istorija. Tai reikia turėti galvoje, kai kalbama apie moderniąją, arba dabartinę, literatūros kritika: istorija sukūrė gausybę reikalavimų, kriterijų, formų ir metodų.

Kritika literatūros kūriniui būtina, tačiau kritika literatūros kūriniui nepatogi. Nepatogi dėl šios priežasties – literatūros kūriniui
reikia jį aiškinančio ir nušviečiančio diskurso, literatūra pati provokuoja jo atsiradimą, nes priklauso kalbos pasauliui, bet visada atsitinka taip, kad kritikos ištarmė linkusi tapti savitikslė, o kūrinį sumenkinti ir laikyti vien pretekstu.

Tokie įteisinimai ir tokie pavojai būdingi bet kokiai veiklai, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su komentavimu – pavyzdžiui žurnalistinės apžvalgos, „tekstų aiškinimai“ mokyklose, apmąstymai ir kelių skaitytojų pasikeitimai nuomonėmis. Visais šiais atvejais literatūra yra vertinimo ir nuosprendžio objektas.

Analizuoti bei kritikuoti tekstą sunku. Juk tam, kad kritika. būtų įmanoma, literatūros tekstą reikia laikyti grynu objektu. Tačiau juk tekstas visada yra skaitomas, o jo egzistavimas priklauso nuo skaitytojo požiūrio ir nuolatos kintančių suvokimo sąlygų. Negalime atmesti naujų supratimo būdų, kuriuos mums padiktuoja istorija, sociologija, psichoanalizė. Tyrimo objektas: moderniosios literatūrologijos adaptaciniai modeliai mokykloje.

Tikslas: išanalizuoti literatūros kritikos metodus.

Uždaviniai:

1. Apžvelgti archetipinės kritikos ypatumus;

2. Išnagrinėti kokias archetipinės kritikos idėjas galima pritaikyti analizuojant literatūros kūrinius mokykloje;

Metodai ir metodika:

1. Teorinės literatūros analizė;

2. Tiriamasis eksperimentas.

I. KARLO GUSTAVO JUNGO ARCHETIPŲ SAMPRATA.

ARCHETIPINĖ KRITIKA

Archetipas (gr. arche –pradžia, pirmas kartas, typos – atspaudas, įspūdis, pavyzdys) tai domėjimaisi ypatingais simboliniais modeliais ir motyvais, peržengiančiais kultūrines ir istorines sienas (Tarptautinių žodžių žodynas). Archetipų pavyzdžių galime rasti tiek meninėje, tiek ir nemeninėje kūryboje. Ypač archetipams artima Karlo Gustavo Jungo kolektyvinės pasąmonės teorija apie primityviąsias brandžių kultūrų mąstymo formas.

Karlas Gustavas Jungas teigė, jog pasąmonę valdo ne instinktai, kaip teigė Zigmundas Froidas, bet archetipai. Karlas Gustavas Jungas išplėtęs jau sukurtą pasąmonės sampratą. Jis teigė, kad egzistuoja individuali ir kolektyvinė pasąmonė. Individualią pasąmonę sudaro nuslopinti troškimai ir prisiminimai. Kolektyvinė pasąmonė, visos žmonijos kolektyvinės atminties saugykla. Iš jos ateina mitai ir religijos. Kolektyvinė pasąmonė yra bendra visiems žmonėms, visi su ja vienaip ar kitaip susiję. Kolektyvinėje pasąmonėje slypi tai, kas gali niekados neiškilti į sąmonės šviesą, kas žmonėse giliausia ir tamsiausia, kas lieka nesuprasta ir nesuvaldyta, o slepia savyje didelę energiją, kurios dėl to bijome ir siejame su blogiu. Ją pažinti galima tik intuityviai arba per pirmavaizdžiu – archetipų simbolių aiškinimą. Archetipų įvaizdžiai pasireiškia mituose, legendose, pasakose, sapnuose ir yra bendri visai žmonijai. Simboliai, anot Karlo Gustavo Jungo, į saulės šviesą iškilusi sielos kalba (Jungas, 1999). Simboliai turi labai daug reikšmių. Kuo gilesnį pasąmonės klodą atskleidžia simbolis, tuo stipresnės kyla emocijos. Simboliu pasakome kur kas daugiau nei galime pasakyti žodžiais, nes jie veikia ne tik mūsų protą, bet ir jausmus, psichikos ir kūno atmintį.

Karlas Gustavas Jungas tipiškiausiais archetipiniais vaizdiniais laiko pirmaprades abstrakčiai formalizuotas būties struktūras: – mandala, dao, archetipus anima, animus, šešėlis, Savastis, motina, tėvas, vaikas, senas išminčius, sena išmintinga moteris, pranašas ir t.t. Šie ikiistorinių laikų vaizdiniai, iškylantys pasąmonėje, sapnuose, sudaro mitologijos, religijos, meno esmę.

Seniausiais archetipais, apibendrinančiais ne tik konkrečiai tautai ar rasei, o visai žmonijai būdingus mitologinius ir kosmogoninius vaizdinius, Jungas laiko abstrakčius „mandalos“ ir „dao“ simbolius.

Mandalos archetipas, reiškiantis ratą, diską yra vienas seniausių sakralinių hinduistinės, budistinės mitologijos simbolių ir skirtingais pavidalais aptinkamas įvairiose Rytų civilizacijose.

Kitas seniausias archetipas – dao, kinų filosofijoje simbolizuojantis metodą, dėsningumą, natūralų daiktų kelią, suvokiamas kaip visų būties procesų, daiktų pradžia, spontaniškas visa aprėpiantis kosmoso, gamtos reiškinių, visuomenės ir žmogaus būties dėsnius.

Skirtingai nei abstraktieji mandalos, dao simboliai, kiti du vidiniai pasąmonės psichikos personažai anima ir animus visada personifikuotai priešingos lyties atstovų pasąmonėje. Tad, kaip teigia Antanas Andrijauskas anima, animus archetipai pasižymi projekcijos savybe, sukeliančia vyro ar moters pasąmonėje kokio nors priešingos lyties asmenybės bruožus. Animus- apibendrintas vyriškumo vaizdinys, pasireiškiantis moters dvasioje, o anima, priešingai,- moteriškumas, įvairiomis formomis iškylantis vyro psichikoje.

Animoje savitai susilieja ir susipina daugelis archetipinių, chaotiškų, iracionalių, kaprizingų, vaizdingų, jausmingų, erotinių vaizdinių, viliojančių ir gundančių vyras. Tai ir kurianti, ir griaunanti jėga, mitologijoje įgyjanti undinės, Ievos, madonos, pelenės,
princesės, laumės, sirenos pavidalą. Tai gali būti projektuojama į realias moteris, ir tada jos tampa itin paslaptingos ir patrauklios.

Pasak Antano Andriušaičio M.L. von Franz, tarsi plėtodama kierkegorišką asmenybės dvasinės evoliucijos pakopų koncepciją, animos dvasingumo augimą iliustruoja keturiais skirtingais vaizdiniais( Jung, 1999). Pirmąją, vien instinktų pakopą simbolizuoja Ieva, kuri sugundo vyrą ir išvilioja iš rojaus. Antrąją pakopą įkūnija Helenė iš Goethe‘s „Fausto. Tai romantinė ir estetinė pakopa, kuriai dar būdingi seksualumo bruožai. Trečioji pakopa- Mergelė Marija, pakylėjanti meilę iki dvasinės ištikimybės aukštumų. Ketvirtoji, dvasingiausia, pakopa simbolizuoja Sapientia – aukščiausioji išmintis, siejama su tobuliausiu šventumu ir tyrumu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1483 žodžiai iš 4776 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.