Modernizmas
5 (100%) 1 vote

Modernizmas

Menas ir būtis Heidegerio meno filosofijoje

Heidegeris (1889-1976) meno filosofijoje atspindi 20a. Rytų ir Vakarų mąstymo principų susiliejimą. Jis išskiria ne tik intelektualinį mąstymą, mįslingumą, teorinių konstrukcijų sudėtingumą, bet ir fundamentalių fil. istorijos tekstų, l-ros ir dailės paminklų pažinimu bei originalia interpretacija. Jis perėmė ir transformavo Kierkegardo ir Nyčės idėjas. Parašė: “Būtis ir laikas”, kur tikslas – naujos sistemingos ontologiškai orientuotos fil. konstravimas. Centre ne tiek žmogus, kiek būties ontologija, kuri lieka klaidinga, jei neišsiaiškinama būties prasmė. Būtis skleidžiasi per žmogų kaip būtybę. Priešina tikrą ir netikrą būtį. Klaidinga – bloga gyvenimiška asmenybės orientaciją, kuri krypsta į išorės vertybes ir virsta susvetimėjusiu subjektu, praradusiu individualumą, atsakomybę. Tikroji – savos egzistencijos laikinumo suvokimas, padedantis suprasti kasdieninės būties menkumą, įveikti mirties baimę. Padeda išeiti iš metafizinio mąstymo stichijos ir pajusti ryšį su būtimi. Būties jėga yra jos iracionalioje kūrybinėje prigimtyje. Būties užmarštis metafizinėje epochoje susijusi su kūrybinio pašaukimo pamiršimu. VĖLIAU: Tobuliausia būties kūrybiškumo forma – menas. Per meno kūrinius būties prigimtis prasiveržia per netikrą metafizinį sluoksnį su abejotinomis vertybėmis ir iškyla būtie spindesys. Pažiūrų pakeitimas – judėjimas į priekį. Tačiau kelias atgal gali nuvesti į priekį. Jo kalba įgauna rafinuotą meninę formą. Dabar iškyla Nyčės idėjos, nes ir jis laikė save mąstytoju, siekiančiu kelią būties tiesai atskleisti. Kėlė vertybių perkainojimą, ieškojo būties ir mąstymo sujungimo būdų. Brandžioje fil. tobuliausia priemonė yra menas. Ieško gamtos ir žmogaus vientisumo, niekas – kūrybos, būties pradžia, meditacija. Kuo puošnesnis daiktas – tuo ryškesnė būtis. Grožis – būdas atskleisti tiesą ir atvirumą. Jis slypi gamtoje ir menininko tikslas jį pamatyti, o tai reiškia sukurti. Kitas teiginys – neišsakyta idėja slepia giliausią mintį, grožį, būties neišsakomumą. Tylėjimas – įžanga į kalbą. Būties tiesos, minties, grožio esmė lieka neišsakyta, gali būti perteikta užuomina, pauze: muzika, dailė, architektūra ir kt. Neigė subjekto or objekto priešpriešą, kurią laikė būties pakeitimo esamybe priežastimi, ryškėjo estetinės esmės aiškinimas, kuri atskiria mąstymą nuo būties. Griaudamas išgyvenimo estetikos principus nori sutapatinti būtį su tiesa, kuri yra būties atskleidimas. Toks ontologinis aiškinimas susijęs su meno mokslo pajungimu fundamentalios ontologijos problemų sprendimui. Meno kūrinys atveria pasaulį, kurį aiškina ne kaip atskirų daiktų visumą, o sudėtingą kontekstą. Pasaulis ir žemė – daugialypės sąvokos. Būti kūriniui reiškia atskleisti erdvę, pasaulį. Meninė tiesa neatsiejama nuo istorinės menininko būties pasaulio. Knygoje: “Menas ir erdvė” nuskamba žmogaus būties šaknų ir gimtinės ieškojimo motyvai; erdvė tampa itin intymi. Heidegerio meno fil. suformuoja egzistencializmo idėjas. Jo atsisakymas sisteminio mąstymo ir ėjimas į nekategorinį poetinį meninį mąstymą atitiko ontologinę pakraipą. Mąstysenoje atsispindėjo vakarietiškos sąmonės krizės gilėjimas, žmogaus būties ir asmenybės kūrybinės laisvės problemų aktualėjimas. Siekia išsiveržti iš vulgarių vertybių pasaulio. Ryškėja noras įveikti vakarietišką pragmatizmą, utilitarizmą, nužymėti kelius Rytų ir Vakarų kultūros tradicijų sintezei, kurios išeities taškas yra mitas, archajinė sąmonė. Kelią į priekį matė žingsnyje atgal. Meno paskirtį sieja su būties struktūrų įprasminimu, naujų kelių ieškojimu. Mene slypi būties atgarsis. Vertė žmones saugoti dvasines vertybes. Kai atsiranda tikras menas, istorija gauna postūmį. Fil. – mitinė, kur menas yra istorijos varomoji jėga.

Beprotybė – meninės kūrybos šaltinis. Linko į intuityvizmą, nes 2 pažinimo formos: refleksyvi (proto) ir intuityvioji. Instinktai ir temperamentas svarbiausi kūrybos motyvai. Pasaulio esmės atskleidimas protu nesuprantamas. Aktualu meninio kūrinio nebaigtumas. Tikrovės ignoravimas, vidiniai išgyvenimai. Grožio esmė pasiekiama įsiskverbus į atsitiktinį fenomenų pasaulį ir intuityviai pasiekus būties esmę. Egzistencinės krizės atspindžiai Kierkegaard’o estetinėje koncepcijoje.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 689 žodžiai iš 1375 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.