Mokesčiai Lietuvoje 5 mokesčiai apibendrinti plačiau
5 (100%) 1 vote

Mokesčiai Lietuvoje 5 mokesčiai apibendrinti plačiau

Įvadas

Kiekviena valstybė turi savo mokestinę sandarą ir valstybinę mokesčių sistemą, apspręstą valstybės sandaros ypatumų. Pagal LR Konstituciją Lietuva yra unitarinė valstybė, kurios teritorija nedalijama į jokius valstybinius darinius ir kurioje valstybės valdžią vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė bei Teismas. Konstitucijos 67 str. įtvirtina išimtinę Seimo galią nustatyti valstybinius mokesčius. Tai reiškia, kad Lietuvoje egzistuoja viena valstybinė mokesčių sistema, paremta įstatymais. Svarbiausias ir dažnai vienintelis šalies biudžeto formavimo šaltinis yra valstybės imami mokesčiai. Visose šalyse juos privalo mokėti tiek ūkio subjektai (įmonės), tiek gyventojai.

Pagal mokesčių mokėtojų ypatybes skiriami juridinių asmenų, fizinių asmenų (gyventojų) ir bendri mokesčiai. Juridiniai asmenys moka pelno, fiziniai asmenys – pajamų mokestį, bendriems mokesčiams priklauso žyminis mokestis, valstybės rinkliava ir t.t. Pagal įskaitymo tvarką mokesčiai skirstomi į valstybės biudžeto (įskaitomi pelno, pridėtinės vertės, konsulinis, žyminis mokesčiai, akcizai), savivaldybės biudžetų (įskaitomi fizinių asmenų pajamų, žemės, įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto, prekyviečių, paveldimo ar dovanojamo turto mokesčiai ir t.t.) ir tikslinių fondų mokesčius (įmokos į garantinį fondą, privalomojo sveikatos draudimo mokesčiai). Pagal apmokestinimo objekto ypatumus skiriami pelno, pajamų, turto ir vartojimo mokesčiai.

Mokesčiai gali būti skirstomi dar į tokias rūšis. Tiesioginiai mokesčiai būna realiniai (žemės, verslo, kapitalo, pelno) ir asmeniniai (pagalvės tipo, pajamų, nekilnojamojo turto, palikimo ir kiti). Realiniai mokesčiai imami už konkretų nuosavą turtą: žemę, namus, kapitalą, kuris savininkui sukuria pajamas (dividendus, palūkanas už indėlius, paskolų laimėjimus ir pan.). Asmeniniai mokesčiai- tai mokesčių už fizinių asmenų nuosavybę atmaina. Jie imami už pajamas, turtą, palikimą ir kitą asmeninę nuosavybę.

Lietuvos mokesčių sistema apima mokesčius, mokamus į valstybės (savivaldybių) biudžetus bei fondus. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme yra nurodyti šie mokesčiai ir valstybės rinkliava:

ü pridėtinės vertės mokestis;

ü akcizai;

ü gyventojų pajamų mokestis;

ü įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis;

ü žemės mokestis;

ü mokestis už valstybinius gamtos išteklius;

ü naftos ir dujų išteklių mokestis;

ü mokestis už aplinkos teršimą;

ü konsulinis mokestis;

ü žyminis mokestis;

ü atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą;

ü paveldimo turto mokestis;

ü privalomojo sveikatos draudimo įmokos;

ü įmokos į Garantinį fondą;

ü valstybės rinkliava;

ü loterijų ir azartinių lošimų mokestis;

ü mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą;

ü valstybinio socialinio draudimo įmokos;

ü pelno mokestis;

ü baltojo cukraus virškvočio mokestis;

ü kvotinio cukraus gamybos mokestis;

ü papildomas cukraus gamybos mokestis;

ü muitai;

ü atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą.

Tačiau šiame darbe plačiau panagrinėsiu tik kelias mokesčių grupes, tai muitai, cukraus mokestis mokesčius už valstybinius gamtos išteklius, naftos ir dujų išteklius, ir už aplinkos teršimą.

Muitai

Muitai yra tokie mokesčiai, kuriais apmokestinamos per valstybės sieną vežamos prekės ar asmeninio vartojimo daiktai. Tai netiesioginiai mokesčiai; jie labiau užgula vargingesnius gyventojų sluoksnius, nes šie, pirkdami būtinas vartojimo prekes, dėl muitų valstybei moka didesnę savo pajamų dalį. Be to, muitai-viena seniausių mokesčių rūšių.

Kiekvienoje šalyje svarbiausią reikšmę turi įvežamieji muitai. Jie atlieka šias funkcijas:

1. fiskalinę (valstybė siekia gauti kuo daugiau biudžetinių pajamų);

2. socialinę ekonominę (valstybė per muitus siekia tenkinti socialinius bei ekonominius interesus).

Lietuvos muitų politiką reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas, LR muitų tarifų įstatymas ir vėlesni jų pakeitimai bei papildymai, taip pat gausybė norminių aktų muitų klausimais, kurie dažnai kaitaliojasi.

Muitas yra mokestis (piniginė prievolė valstybei) už importuojamas prekes į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba eksportuojamas prekes iš šios teritorijos.

Muito mokesčio subjektai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, o mokesčio objektai-per LR sieną įvežamos ar išvežamos prekės, išskyrus nuo importo ar eksporto muitų atleidžiamas prekes. Pvz.: neapmokestinamos nedidelės vertės siuntos, vedybų atveju importuojami daiktai, užsienio ir Lietuvos valiuta bei vertybiniai popieriai ir daugelis kitų prekių.

LR muitų teritorijoje taikomos muitų rūšys:

Taikant bendruosius muitus, siekiama reguliuoti užsienio prekybą ir gauti pajamų į valstybės biudžetą. Specialieji muitai gali būti kaip atsakomoji priemonė prieš diskriminacinius kitų valstybių ar jų grupių veiksmus Lietuvos Respublikos atžvilgiu. Antidempingo muitai taikomi importuojamoms prekėms, kurių kainos eksportuojančioje valstybėje yra didesnės nei Lietuvoje prašomos, ir patiriama materialinė žala bei kyla grėsmė Lietuvos vietinei pramonei. Kompensaciniai
muitai uždedami ir importuojamoms prekėms, kurių gamybai ar eksportui naudota užsienio valstybės subsidija ir gali būti padaryta žala šalies interesams. Šis muitas neturi viršyti nustatyto subsidijų dydžio. Protekciniai muitai taikomi importuojamoms prekėms, kurių gamybą norima plėsti vietoje, bet dėl importo vietiniai gamintojai patiria juos žlugdančių užsienio įmonių konkurenciją.

Esant Pasaulio prekybos organizacijos nare ir įstojus į Europos Sąjungą, realiai galės būti taikomi tik protekciniai (apsaugos) muitai ir kompensaciniai muitai. Pastarieji būtų nukreipti prieš ES šalis, kurios subsidijuoja savo eksportą (dažniausiai žemės ūkio produkciją).

Siekiant sustabdyti importą, muitai gali būti bet kokio dydžio, įvedami 4 metams, o prireikus pratęsiami tokiam pačiam laikotarpiui.

Pagal muitų taikymo pobūdį išskiriamos šios muitų grupės:

1. nuolatiniai muitai-mokami už importuojamas ar eksportuojamas prekes, jų muitų normos nepriklauso nuo metų laikotarpio;

2. sezoniniai muitai-mokami už importuojamas ar eksportuojamas prekes per tam tikrą metų laikotarpį. Sezoninei muitų grupei gali būti taikomi tik bendrieji ir specialieji muitai.

Kiekvienos valstybės muitų politikoje svarbus šio mokesčio elementas-muitų tarifas. Muitų tarifas-susistemintas bendrųjų muitų importuojamoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją bei eksportuojamoms iš jos prekėms normų rinkinys. Pažymėtina, kad galiojantys Lietuvoje tarifai sudaryti, laikantis tarptautinėje praktikoje taikomų muitų tarifų sudarymo principų bei normų. Muitų tarifus tvirtina, keičia ar panaikina Vyriausybė.

Lietuvoje išskiriama tokia muitų tarifų struktūra ir integruoto tarifo struktūra:

Apmokestinamų prekių muitas apskaičiuojamas, muito tarifą padauginus iš prekinės muitinės vertės, kuri nustatoma vadovaujantis Muitinės kodekso nuostatomis.

Importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė-pinigų suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti už prekes, parduotas eksportui į LR muitų teritoriją.

Muitinėje atskirai reglamentuojamas Muito režimas keleiviams, vykstantiems per LR valstybės sieną. Paprastai nurodoma, kokių daiktų (prekių) ir kiek jų leidžiama be leidimo įvežti į šalį.

Muitų našumas priklauso nuo penkių veiksnių: importuojamų prekių apimties, muitų tarifų, gyventojų įpročių, muitų administravimo ir krašto geografinės padėties.

Cukraus mokestis

Cukraus mokestį reglamentuojantis įstatymas įsigaliojo nuo 2002 m. liepos 1 d. Šio mokesčio, kaip ir prekių apyvartos mokesčio, įvedimą sąlygojo akcizo už cukrų panaikinimas.

Cukraus mokestį privalo mokėti Lietuvos bei užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys – cukraus gamintojai bei importuotojai, taip pat produktų, kuriuose yra cukraus, gamintojai ir importuotojai. Tokie asmenys privalo Valstybės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka registruotis cukraus mokesčio mokėtojais. Cukraus mokesčio mokėtojais taip pat yra asmenys, realizuojantys cukrų, už kurį cukraus mokestis dar nesumokėtas. Cukraus mokesčio objektas – cukrus ir produktai, kuriuose yra cukraus. Vyriausybė yra pateikusį detalų šio mokesčio objektų sąrašą.

Cukraus mokesčio objektas – cukrus ir produktai, kuriuose yra cukraus. Detalus mokesčio objektų sąrašas patvirtintas Vyriausybės 2002 m. 7 d. nutarimu Nr. 851 “Dėl Lietuvos Respublikoje pagamintų arba importuotų cukraus ir produktų, kuriuose yra cukraus, sąrašo patvirtinimo”. Tai: bet kokio sauso pavidalo (miltelių, granulių ir pan.) pienas ir grietinėlė, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių; švieži (nenokinti arba nekonservuoti) sūriai ir varškė, kuriuose esantis cukrus sudaro ne mažiau kaip 20 procentų masės; žaliavinis cukranendrių cukrus, į kurį nepridėta aromatinių arba dažančiųjų medžiagų; cukranendrių arba cukrinių runkelių cukrus ir chemiškai gryna sacharozė; rafinuotas ir kitoks baltasis cukrus; kitas cukrus; dirbtinis medus; karamelė; kramtomoji guma; konditerijos gaminiai ir t.t.

Pažymėtina, kad yra daug objektų, kurie neapmokestinami cukraus mokesčiu: kaip parama įvežami produktai; fizinių asmenų (keleivių) įvežami produktai, neviršijantys Vyriausybės leisto įvežti be muito kiekio; užsienio diplomatinių bei konsulinių atstovybių, tarptautinių organizacijų oficialiai misijos veiklai įvežami produktai; importuojami produktai, kurie neapmokestinami importo muitais bei mokesčiais; eksportuojami produktai.

Cukraus mokestis turi būti skaičiuojamas bei mokamas ir už mokesčio mokėtojo prarastą cukrų, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatyta tvarka įrodoma, kad cukrus buvo prarastas dėl nenugalimos jėgos (force majeure): karo, maišto, revoliucijos, gaivalinės nelaimės, sprogimo, gaisro ir kitų priežasčių.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1409 žodžiai iš 4569 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.