Mokesčiai Lietuvoje įmonės mokami mokesčiai
5 (100%) 1 vote

Mokesčiai Lietuvoje įmonės mokami mokesčiai

Turinys

ĮVADAS 4

1.MOKESČIŲ SISTEMOS TEORINIAI ASPEKTAI 5

1.1 Mokesčio sąvoka 5

1.2 Mokesčių vaidmuo formuojant valstybės finansinius išteklius 6

1.3 Apmokestinimo principai 7

1.4 Mokesčių teorija ir sistema 8

1.5 Mokesčių sistemos apibūdinimas 9

1.6 Mokesčių elementai 10

1.7 Mokesčių klasifikacija 13

2. MOKESČIŲ PRADŽIA 14

2.1 Seniausios rašytinės žinios apie mokestines prievoles 14

2.2 Mokesčių raida Lietuvoje 14

2.2.1 Apmokestinimo ir mokesčių pokyčiai Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę 14

3. ĮMONĖS MOKAMŲ MOKESČIŲ ANALIZĖ 17

3.1 Įmonės veiklos apibūdinimas 18

3.2 Įmonės mokami mokesčiai 18

3.3 2003 metais įmonės sumokėti mokesčiai 21

IŠVADOS 23

LITERATŪRA 25

PRIEDAI 26

Įvadas

Mokesčiai yra ūkio subjektų ir gyventojų privalomieji mokėjimai valstybei. Jie atsirado, kai tik susikūrė valstybė. Tad pagrįstai rašė B. Franklinas: „Gyvenime yra neišvengiami du dalykai: mirtis ir mokesčiai“. Todėl mokesčių neturime peikti. Jie buvo ir bus.[3, p.5] Štai kodėl šiam darbui pasirinkau šią temą.

Tyrimo objektas – apmokestinimas ir mokesčiai Lietuvoje, įmonės mokami mokesčiai, jų teorinės ir praktinės problemos.

Tyrimo tikslas – apibūdinti mokesčių sistemą Lietuvoje, poveikį verslo plėtotei ir žmonių gerovei, pagrįsti apmokestinimo ir mokesčių administravimo tobulinimo prielaidas.

Tyrimo uždavinai – susipažinti su Lietuvos respublikos mokesčių įstatymais, mokesčių mokėjimo tvarka, mokesčių teorija ir sistema, išsiaiškinti pagrindinius mokesčių terminus, jų klasifikaciją, rinkimo būdus.

Pagrindiniai tyrimo metodai – esamos literatūros analizė, konkrečios įmonės mokamų mokesčių analizė, išvadų formulavimas.

Darbą eigą sudarė dvi dalys:

• mokslinės literatūros analizavimas

• konkrečios verslo įmonės pateiktų duomenų analizavimas.

Pirmojoje darbo dalyje teko smulkiai ištyrinėti esamą mokslinę literatūrą, susipažinti su Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymais, mokesčių mokėjimo tvarka, mokesčių teorija ir sistema, išsiaiškinti pagrindinius mokesčių terminus, jų klasifikaciją, rinkimo būdus. Šioje darbo dalyje labiausiai patiko nagrinėti mokesčių atsiradimo sistemą Lietuvoje. Įdomu yra tai, kad pirmųjų rašytinių žinių apie mokesčius, pilietinę prievolę juos mokėti valdžiai randama net Biblijoje – senovės knygų rinkinyje.

Antroji darbo dalis buvo daugiau praktinė, todėl iškilusiais klausimais konsultuotis teko ir su įmonės buhaltere. Antrojoje savo darbo dalyje suvedinėjau ir tyrinėjau įmonės mokamų mokesčių dydžius, dėsningumą, naudingumą ir t.t.

Manau, kad šis kursinis darbas padėjo daugiau sužinoti apie mokesčių sistemą Lietuvoje negu žinojau iki šiol.

1.Mokesčių sistemos teoriniai aspektai

1.1 Mokesčio sąvoka

Visuotinai pripažinta, kad mokesčiai yra privalomi mokėjimai valstybei ir jos vietos valdžios institucijoms. Tai yra nuo seniausių laikų žinomas svarbiausias finansinis šaltinis, vienas iš jos egzistavimo pagrindų, vyraujanti biudžeto įplaukų forma, duodanti lėšų atlikti įvairias – apsaugos, gamybinės ir komercinės veiklos, administravimo ir pan. – funkcijas. Jas, veikdama per parlamentą ir valdymo institucijas, vykdo bet kurios civilizuotos valstybės vyriausybė. Mokesčiai padeda paskirstyti ir perskirstyti dalį nacionalinių pajamų. Mokesčius laikome ne kuo kitu, kaip prievole arba priverstine auka bendriems visuomenės reikalams.

Ypač vaizdžiai mokesčius apibūdino Lietuvos finansų mokslo kūrėjas prof. V. Jurgutis (1885-1966). Viename svarbiausių veikalų “Finansų mokslo pagrindai” jis rašė: “Mokesčiai, tai įnirtęs, užsispyręs, …veiklus, energingas, …judrus žmonių laisvės skelbėjas, bet drauge žiaurios priespaudos ir kruvinų kančių įrankis. Mokesčiai gali paversti aršiais priešais ir kaimynines draugingas valstybes. Mokesčiai techninio progreso priemonė, bet dažnai ir techniškai atsilikusios priemonės apsauga. Mokesčiai melagysčių, neteisingų priesaikų ir šventvagysčių mokytojas, mokesčiai – kontrabandininkų ir šmugelininkų džiaugsmas. Mokesčiai yra padarę pasauliui daug gero, bet drauge sukūrę ir neišpasakytai daug blogo. Mokesčiai išliejo kraujo upes ir ašarų jūras, bet mokesčiai davė ir didžiausią žmonijos turtą – laisvę” (Jurgutis, 1938, p.209).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme pateiktas toks mokesčio apibrėžimas: “Mokestis – mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti. Ši prievolė atliekama įstatymų nustatyta tvarka”. Pateikti mokesčių apibūdinimai akcentuoja tris esminius mokesčių bruožus:

1) privalomąjį jų pobūdį,

2) jų ėmėją – valstybę,

3) paskirtį – parūpinti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti.

Mokesčių raida parodo, jog mokesčius nustato aukščiausia valstybės arba administracinio teritorinio vieneto valdžia. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (127 str.) įrašyta:

“Mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai”.

Gana artima mokesčių sąvokai ir rinkliavos sąvoka, kuri taip pat yra laikoma pinigine prievole už tam tikras asmeniui suteikiamas valstybės institucijų
paslaugas. Kadangi mokesčiai, rinkliavos ir kai kurios kitos įmokos pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus visų pirma yra pripažįstamos prievolėmis, už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą baudžiama įstatymų numatyta tvarka. Todėl norint išvengti neigiamų pasekmių, būtina žinoti visas Lietuvos Respublikoje mokėtinų kitų įmokų rūšis, jų mokėtojus bei mokėjimo mokesčių ir tvarką.

1.2 Mokesčių vaidmuo formuojant valstybės finansinius išteklius

Normaliai valstybės veiklai ir jos funkcijos vykdyti būtini pakankami finansiniai ištekliai. Juos paprastai sudaro bendravalstybiniuose (centralizuotose) ar specializuotose (tikslinės paskirties) fonduose sukaupti ištekliai, būtini tiek centrinės, tiek vietinės valdžios funkcijoms vykdyti

Mokesčių raida parodė, kad svarbiausias, dažnai ir vienintelis bendravalstybinių ir specialiųjų fondų išteklių formavimo šaltinis yra valstybės imami mokesčiai. Visose šalyse juos privalo mokėti tiek ūkio subjektai (įmonės), tiek gyventojai. Kiekvienoje šalyje yra skirtingi mokesčiai. Dažnai taikomi mokesčiai prikaluso nuo šalies ekonominės santvarkos, ekonomikos ir socialinio išsivystimo lygio, specifinių tos šalies ekonominių ir socialinių sąlygų. Kartu mokesčių sistemai ir mokesčių lygiui įtakso turi valstybės sandara, įgyvendinama ūkio bei nuosavybės politika ir kiti faktoriai[3, p.58].

Dabartinė Lietuvos mokesčių sistema sukurta po nepriklausomybės atkūrimo. 1990 – 1996 m. laikotarpiu priimti visų dabartinių mokesčių įstatymai. Galima tvirtinti, kad Lietuvos mokesčių sistema iš esmės atitinka Vakarų Europos valstybių mokesčių sistemas. Suprantama, kad yra ir ypatumų, kuriuos sąlygoja mūsų ekonomika ir socialinės raidos pertvarkymai.

1.3 Apmokestinimo principai

Visi įvairių rūšių mokesčiai, kuriais įgyvendinami tam tikri principai, sudaro šalies mokesčių sistemą. Ji formuojama atsižvelgiant į apmokestinimui keliamus uždavinius. Tačiau pagrindinis apmokestinimo uždavinys visur tas pats – gauti valstybei pajamų, reikalingų jos išlaidoms.

Apmokestinimas jokiu būdu neturi stabdyti ūkio plėtros ar neigiamai jį veikti. Gali pakenkti per dideli mokesčiai arba netinkama jų sistema. Apmokestinimas turi padėti kurti naujas darbo vietas, nuolat plėsti šalies ekonomiką, prisidėti prie pajamų ir turto perskirstymo. Todėl kuriant mokesčių įstatymus ir vykdant ekonominę politiką, labai svarbu atsižvelgti į tai , kas, kaip ir iš kokių šaltinių tuos mokesčius mokės, koks mokėtojų finansinis pajėgumas, ar mokesčiai nebus nepakeliama našta, stabdanti viso ūkio plėtojimąsi. Tuo tikslu reikia laikytis ir bendrų apmokestinimo principų[3 p. 11]

Klasikinius principus dar 1776 metais veikale „Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas“ suformulavo A. Smitas. Nuo to laiko principai pakito, tačiau jų ekonominė esmė ir aktualumas išliko. Šių laikų ekonomistai išskiria pagrindinius apmokestinimo principus: teisingumą, ekonominį efektyvumą, administravimo paprastumą ir mokestinių įplaukų produktyvumą bei elastingumą.

• Teisingumas. Mokestis turėtų būti nustatomas pagal bendras objektyvias taisykles, kurias visuomenės dauguma pripažįta kaip teisingas ir protingas. Kiekvienas turi atiduoti valstybei „teisingą savo dalį“. Vienas iš apmokestinimo teisingumo principų yra reikalavimas, kad mokesčius mokėtų tie, kurie naudojasi valstybės teikiamomis paslaugomis. Pagal kitą teisingumo aspektą reikalaujama, kad apmokestinant būtų atsižvelgiama į mokėtojo mokumą, t.y. gebėjimą mokėti.

• Ekonominis efektyvumas. Mokesčiai turi ne trukdyti, o skatinti ekonomiką ir visus su ja susijusius procesus. Ekonomikos teorijos požiūriu ekonominis efektyvumas yra pasiekiamas tada, kai neiškreipiamas optimalus išteklių paskirstymas. Apmokestinimas neturi veikti minimalaus vartojimo dydžio, mažinti žmonių darbingumo lygį. Todėl itin atidžiai reikia apsvarstyti žmonių, gaunančių mažiau pajamų, apmokestinimą.

• Administravimo paprastumas. Šio principo esmė – lengvas mokesčių surinkimas. Pažymėtini tokie aspektai: apibrėžtumas, pigumas ir patogumas mokėtojui. Todėl siekiama, kad apmokestinimas be reikalo nebūtų pernelyg sudėtingas, t.y, nebūtų numatyta per daug mokesčių bei sudėtingų ir painių jų taisyklių. Taip pat svarbu, kad mokesčiai būtų imami patogiausiu mokėtojui būdu ir laiku.

• Mokestinių įplaukų produktyvumas ir elastingumas. Mokesčių produktyvumas – tai pajamų valstybės išlaidoms padengti užtikrinimas. Esant mokestinių įplaukų automatiško didėjimo mechanizmui, pavyksta išvengti dažno ir nenumatyto mokesčio didinimo, į kurį visuomenė paprastai reaguoja neigiamai ir kuris gali veikti subjektų investicinį aktyvumą.[3, p.13]

Atsižvelgiant į išdėstytus apmokestinimo principus, šiuolaikiniu vertinimu mokesčių sistema laikoma efektyvia, jeigu atitinka šiuos reikalavimus:

 laiduoja, kad į biudžetą numatytais dydžiais reguliariai įplauks piniginės lėšos ir jų suma atitinkamai didės augant apmokestinamoms pajamoms;

 skatina reikiamą gamybinio aktyvumo ir asmeninio vartojimo lygį;

 suderina centrinės ir vietos valdžios interesus formuojant jų biudžetų pajamas[3, p.15]

1.4 Mokesčių teorija ir sistema

Mokesčių teorija apima daugelį klausimų.
Tai – mokesčių sistemos elementų apibūdinimas, mokesčių klasifikacija, jų funkcijos ir teorijos.

1.5 Mokesčių sistemos apibūdinimas

Mokesčių sistemą atskiri autoriai apibūdina šiek tiek skirtingai:

„Mokesčių sistema – tai visuma mokesčių, kuriuos nustato Seimas (auksčiausia valdžia), o ima atitinkamos žinybos arba sumokami pagal deklaracijas, taip pat mokesčio nustatymo metodai ir principai.“[3, p.16]

Kitų ekonomistų nuomone: „Mokesčių sistema – tai vienas su kitu susijusių mokesčių visuma. Ji formuojama atsižvelgiant į apmokestinimus keliamus uždavinius ir kartu laikantis tam tikrų apmokestinimo principų.“

„Valstybės mokesčių sistemą reikėtų laikyti visumą įstatymais reglamentuojamų tarp savęs susietų bei rinkliavų rūšių, privalomų mokėti valstybei ar teritoriniam vienetui (Lietuvoje – savivaldybėms).“

Kituose šaltiniuose galėtume rasti dar kitokių mokesčių sistemos apibūdinimų. Taigi matome, kad mokesčių sistema yra apibrėžiama kiek skirtingai. Tačiau, kaip matome, visi apibrėžimai akcentuoja, jog mokesčių sistema apima visus mokesčius, kuriuos valstybė ima iš mokesčių mokėtojų į šalies bendra-valstybinius fondus. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai – ūkio subjektai (įvairių rūšių įmonės) ir gyventojai – mokesčius moka į kelis bendra-valstybinius fondus: į šalies nacionalinį biudžetą (valstybės ir savivaldybių biudžetus) ir į specialiuosius tikslinės paskirties fondus: Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Ūkio subjektai Lietuvoje dar moka įmokas į Kelių fondą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1747 žodžiai iš 5765 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.