MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA
VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KATEDRA
ERNESTAS SENKUS, KAROLIS JUNDULAS,
Verslo informacinių sistemų specialybės I k. 1VI gr. studentai
MOKESČIAI-SVARBIAUSIAS VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMŲ ŠALTINIS
REFERATAS
Darbo vadovė
Lekt. Nijolė Koncevičienė
Marijampolė
2005
TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………3
1. VALSTYBĖS BIUDŽETO SAMPRATA………………………………………………………………………..4
2. LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO ANALIZĖ………………………………………………………5
3. MOKESČIAI………………………………………………………………………………………………………………..7
3.1 Mokesčių rūšys…………………………………………………………………………………………………………..7
3.1.1 PVM……………………………………………………………………………………………………………………..8
3.1.2 Akcizų įstatymas…………………………………………………………………………………………………….9
3.1.3 Gyventojų pajamų mokestis……………………………………………………………………………………10
3.1.4 Pelno mokestis………………………………………………………………………………………………………12
3.2 Biudžeto pajamų pagal mokesčių rūšis analizė……………………………………………………………..14
IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………..17
LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………………………………………18
ĮVADAS
Šio darbo tikslas supažindinti su Lietuvos mokesčių sistema. Tai labai aktuali tema šiais laikais, nes kiekvienas išsilavinęs žmogus turi žinoti apie mokesčius kuriuos jis turi mokėti, bei jo mokamų mokesčių svarbą valstybės biudžetui, tuo pačiu ir visai valstybei. Kitas tikslas, supažindinti su mokesčių rūšimis, bei pagrindiniais mokesčiais: pridėtinės vertės mokesčiu, pelno mokesčiu, pajamų mokesčiu, akcizais. Išsiaiškinsime visų mokesčių reikšmę valstybės gyvenime. Šiam tikslui mes išanalizuosime valstybės biudžetą 2001-2003m, pagal tai kiek pajamų į jį buvo gaunama iš atskirų mokesčių rūšių. Nustatysime kokia mokesčių rūšis yra svarbiausia ir visai nesvarbi Lietuvoje, ir kokios tokio mokesčių svarbumo pasiskirstymo prižastys. Palyginsime svarbiausius ir mažiau svarbius mokesčius Lietuvoje su kitose pasaulio valstybėse vyraujančiais mokesčiais.
Referato uždavinys išsiaiškinti ar teisingai yra paskirstomi mokesčiai Lietoveje, ir jeigu ne, rasti šios problemos sprendimo būdus. Suprantama tam tikslui mums reikės susipažinti su visa Lietuvos biudžeto struktūra, ir naudojantis statistikos metraščiu palyginti biudžeto pajamas skirtingais metais, bei padaryti teisingas išvadasapie biudžeto būklę.
1.VALSTYBĖS BIUDŽETO SAMPRATA
Valstybės biudžetas – tai metinė valstybės pajamų ir išlaidų sąmata. Valstybės biudžeto projektą rengia Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Lietuvos Respublikos Seimo apsvarstytas ir patvirtintas biudžetas tampa įstatymu. Lietuvos Respublikos biudžetinę sistemą sudaro valstybės ir savarankiški vietos savivaldybių biudžetai., kurių visuma sudaro Lietuvos Respublikos Nacionalinį biudžetą. Valstybės bei savivaldybės biudžetų formavimo ir naudojimo principus nustato Lietuvos Respublikos sandoros įstatymas priimtas 2000m.
Valstybės biudžetą sudaro du pagrindiniai skyriai – numatomos valstybės pajamos ir išlaidos. Valstybės pajamas sudaro mokesčiai, pajamos iš valstybės nuosavybės, baudos bei kiti pajamų šaltiniai. Pagrindinis pajamų šaltinis yra mokesčiai, kurie sudaro 90% pajamų. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sukaupti finansiniai ištekliai naudojami valstybės funkcijoms bei Vyriausybės tvirtinamoms programoms vykdyti, dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti bei kitiems įsipareigojimams vykdyti. Labai svarbu, kad į valstybės biudžetą mokesčiai būtų surinkti visi ir laiku. Tačiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių didelė problema yra vengimas mokėti mokesčius. Dėl nesurenkamų mokesčių mažėja valstybės pajamos Dėl to gali atsirasti biudžeto deficitas.
Biudžeto deficitas reiškia, jog didinama valstybės skola, kuri apibrėžiama kaip visų šalies nepadengtų metinių biudžetų deficitų suma. Lėšos, reikalingos biudžeto deficitui padengti, gali būti gaunamos skolinantis iš šalies centrinio banko, privataus ekonomikos sektoriaus arba naudojantis užsienio paskolas ir kreditus. Valstybės skola savo šalies subjektams vadinama – vidaus skola, o užsienio šalims – užsienio skola
2.LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO
ANALIZĖDabar pagal pateiktą lentelę išanalizuosim 2001-2003 metų Lietuvos Respublikos biudžetą. Jį analizuodami pamatysime iš ko Lietuvos Respublikos biudžetas gauna daugiaisiai pajamų, ir kokios tų pajamų sumos. Beto išanalizuosime ir išlaidas, sužinosime kam valstybė skiria daugiausia lėšų ir kokios tai yra sumos. Gale susumavus pajamas ir išlaidas – pamatysime koks Lietuvos Respublikos biudžetas: perteklinis ar deficitinis.
2.1 lentelė. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos
2001 2002 2003
Tūkst. Lt % Tūkst. Lt % Tūkst. Lt %
Pajamos 9275641 100,0 10571911 100,0 11359801 100,0
Mokestinės pajamos 8104680 87,4 8990814 85,0 9723069 85,6
Nemokestinės pajamos 1159713 12,5 1559331 14,7 1603176 14,1
Pajamos iš kapitalo 11249 0,1 21766 0,2 33557 0,3
Išlaidos 9987709 100,0 11673098 100,0 12489693 100,0
Ekonomikai 1164005 11,8 2145663 18,4 2535537 20,3
Socialinei sferai 5006145 50,7 5336632 45,7 5613582 44,9
Kitoms valstybes funkcijoms 3817559 38,2 4190803 35,9 4340573 34,8
Perteklius/deficitas -712068 x -1101187 x -1129891 x
Lyginant 2002 metus su 2001 metais pajamos padidėjo 1,3 mlrd. Lt. Didėjo ir mokestinės, ir nemokestinės pajamos. Taipogi didėjo ir pajamos iš kapitalo. Tačiau procentas pajamų gaunamų iš mokestinių pajamų lyginant su praeitais metais sumažėjo. Tai vertinu teigiamai, nes daugiau pajamų buvo surinkta iš iš nemokestinių pajamų(daugiau nei 2 %). Todėl , nors ir mokesčiai padidėjo gyventojams, matosi teisinga valstybės strategija mažinti mokestines pajamas, ir didinti nemokestines pajkamas, kaip įprasta išsivysčiusiose pasaulio valstybėse. Taip stengiamasi padidinti gyventojų uždirbį.
Pajamos iš kapitalo padidėjo dvigubai, ir tai reiškia, kad valstybės pajamų kaupimo iš kapitalo taktika buvo sėkminga ir taip pavyko padidinti valstybės biudžetą neapsunkinant gyventojų papildomais mokesčiais.
Lyginant 2002 metų išlaidas su praėjusiais matome jog jos padidėjo beveik 1,7 mlrd Lt. Daugiausiai lėšų 2002 buvo skirta socialinei sferai, beveik pusė jų, bet 5% mažiau negu 2001. Lėšos ekonomikai buvo padidintos beveik dvigubai, tai reiškia , jog valstybė labai rūpinasi savo ekonomika, kas yra labai gerai. Didėjo ir lėšos kitoms valstybės funkcijoms, tačiau jų procentas išlaidose sumažėjo. Iš to galime spręsti, jog valstybei kitos funkcijos tampa mažiau svarbesnės.
Susumavus 2001 ir 2002 metų pajamas ir išlaidas, matome jog biudžete vyrauja deficitas, kas yra labai blogai. Ir tas 2002 metų deficitas daug didesnis už 2001 metų. Dėl didėjančio deficito valstybė turėjo imtis kokių nors priemonių tam kad apkarpytų deficitą ir neįklimptų į skolas dar labiau. Todėl buvo galima tikėtis mokesčių reformų.
2003 metais mokestinės pajamos taip pat buvo didesnės negu 2002, tai yra labai blogai, nes aukštos ekonomikos valstybėse pajamos į biudžetą imamos iš nemokestinių pajamų, o Lietuvoje yra atvirkščiai, tai reiškia, kad žmonės buvo apsunkinti mokesčiais tiesiogiai nuo jų algos.
Nemokestinės pajamos 2003 metais taip pat buvo didesnės negu 2002, tai reiškia kad valstybė padidino prekių ir paslaugų PVM. Tai galime laikyti, teigiamu požymiu, nes gyventojai mokesčių naštą pajuto netiesiogiai. Tačiau lyginant mokestinių ir nemokestinių pajamų procentą biudžete matome, jog nemokestinių pajamų procentas sumažėjo lyginant su praėjusiais metais, o mokestinių pajamų padidėjo. Šie skaičiai rodo, kad valstybė nesistengia mažinti tiesioginių mokesčių žmonėms.
Pajamos iš kapitalo padidėjo 1,5 karto lyginant su praeitais metais. Tai yra teigiamas požymis, nes pajamos gautos ne iš mokesčių gyventojams.
Lyginant 2003 ir 2002 metus išlaidos ekonomikai , socialinei sferai ir kitoms valstybės funkcijoms padidėjo. Tai yra normalu, nes pajamos taipogi didėjo. Tačiau žiūrint į procentą kokiu didėjo išlaidos 2003 metais, matome, jog daugiausiai lėšų buvo skirta socialinei sferai. Tačiau lyginant su praeitais metais, ekonomikai skirtas procentas padidėjo labiausiai, o socialinei sferai ir kitoms valstybės funkcijoms sumažėjo. Tai reiškia kad valstybė daugiau dėmesio pradėjo skirti ekonomikai.
Susumavus pajamas su išlaidomis, pastebėjome, kad didėjo pajamos, bet išlaidos didėjo dar labiau. To pasekoje biudžete išliko deficitas. Ir tas deficitas lyginant su praeitų metų biudžetu tapo dar didesnis. Tai reiškia, kad valstybė klimsta į skolas ir todėl galime tikėtis mokesčių kilimo ir paslaugų pabrangimo artimiausiu laikotarpiu.
3.MOKESČIAI
Mokesčių administravimo įstatymas mokesčius apibrėžia kaip mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatytą piniginę prievolę valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti. Gana artima mokesčių sąvokai ir rinkliavos sąvoka, kuri taip pat yra laikoma pinigine prievole už tam tikras asmeniui suteikiamas valstybės institucijų paslaugas. Kadangi mokesčiai, rinkliavos ir kai kurios kitos įmokos pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus visų pirma yra pripažįstamos prievolėmis, už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą baudžiama įstatymų numatyta tvarka. Todėl norint išvengti neigiamų pasekmių, būtina žinoti visas Lietuvos Respublikoje mokėtinų mokesčių ir kitų įmokų rūšis, jų mokėtojus bei mokėjimo
tvarką.
3.1. MOKESČIŲ RŪŠYS
Mokesčių sistemoje dažnai išskiriami tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Tiesioginiai mokesčiai – nustatomi mokesčių subjekto turtui bei pajamoms, jie imami tiesiai iš mokesčių mokėtojų. Šiuo atveju atsižvelgiama į mokesčių mokėtojų pajamingumą ir šeimyninę padėtį. Be to, kiekvienas mokėtojas tiksliai žino, kokią dalį valstybės išlaidų apmoka.
Prie netiesioginių mokesčių priskiriami paslaugų bei prekių mokesčiai; jie įtraukiami į kainą ar tarifus(PVM, akcizai, muitai). Parduodamas prekę ar paslaugą, savininkas gauna iš mokėtojo ir mokesčio sumą, kurią vėliau perduoda valstybei. Šį mokestį vienodai moka turtingi ir vargingi žmonės, kai įsigyja prekę ar paslaugą.Visa valstybinių mokesčių sistema atrodo taip: