Įvadas
Kiekviena valstybė, veikdama per parlamentą ir valdymo organus, atlieka daug įvairių funkcijų- apsaugos, gamybinės ir komercinės veiklos, vystymo (švietimo, mokslo, meno, visuomenės rekreacijos) ir administracines funkcijas. Šių funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių, kurių svarbiausias, nuo seniausių laikų žinomas šaltinis yra mokesčiai. Valdžia jokio produkto nesukuria, ir valstybė be mokesčių gyvuoti negalėtų.
1990m. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kartu formuojasi, nors ir nuolat keičiama bei kritikuojama, šalies mokesčių sistema. Per nepriklausomybės metus mokesčių klausimais priimta nemažai įstatymų, daugybė nutarimų ir mėginama jais reguliuoti krašto ekonominius bei socialinius procesus.
Užsienio valstybių mokesčių sistemos formavosi daugelį dešimtmečių. Lietuvos valstybės mokesčių sistema dar tik kuriama, ir būsimajam ar jau dabartiniam verslininkui bei vadybininkui, administratoriui norint nestabilioje veiklos bei finansų rinkų ir konkurencinėje aplinkoje priimti kvalifikuotus sprendimus, svarbu šiuos sudėtingus finansinius santykius pažinti, suvokti, analizuoti. Apmokestinimo klausimais susistemintų bei specialiai parengtų mokymo procesui darbų tiek užsienio kalbomis, tiek gimtąja kalba stokojama. Tai ir paskatino autorę imtis šio darbo.
Kuriant ir tobulinant Lietuvos valstybės mokesčių sistemą bei sprendžiant finansinės politikos problemas, tikslinga išsiaiškinti užsienio šalių teorinę ir praktinę apmokestinimo patirtį.
Tikslas:
Šio darbo tikslas- atskleisti apmokestinimo teorinius pagrindus bei pateikti Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių mokesčių sistemas, jų formavimosi dėsningumus, harmonizavimo aspektus.
Darbas skiriamas socialinių mokslų studijų krypčių studentams bei magistrantams, taip pat įmonių ir organizacijų darbuotojams.
Apmokestinimo teoriniai
Pagrindai
Pagrindinės sąvokos
Valstybė Valstybės funkcijos Finansiniai ištekliai Mokestiniai ištekliai Mokesčiai Mokesčių politika Mokesčių sistema Mokesčių funkcijos Mokesčių teorijos Nacionalinis biudžetas Apmokestinimas, jo principai, ribaApmokestinimo instrumentarijus Mokesčio subjektas, objektas, šaltinis, tarifas Apmokestinimo vienetas, lengvatos Mokesčio ėmimo būdasMokesčio nustatymo metodasProlibirali mokesčių sistemaMokesčių sistemos potencialasKvalifikaciniai diagnostiniai rodikliaiMokesčių rūšysMokesčiai Mokesčių sistemaValstybės mokestisVietiniai mokesčiaiMokesčio instrumentarijusMokestiniai ištekliai Apmokestinamoji vertėMokesčių administravimasGyventoju pajamų mokestisPelno mokestisPridėtinės vertės mokestisAkcizai MuitaiSocialinio draudimo mokestisĮmokos į Garantinį fondą Sveikatos draudimasTransporto priemokų mokestisKonsulinis mokestisRinkliavos Paveldimo turto mokestis Įmonių nekilnojamojo turto mokestisPrekyviečių mokestisŽemės ir žemės nuomos mokestisMokesčiai už gamtos ištekliusPrekių apyvartos mokestisCukraus mokestisAzartinių lošimų mokestisMokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą ( PNO)
Mokesčių reikšmė ir būtinumas
VALSTYBĖS FUNKCIJOS
Apsauga Gamybos ir komercijos Vystymo Administracinės
Išorinė apsauga Valstybinė veikla Švietimas Teismai ir valdymas
Vidaus apsauga Objektų privatizavimas Mokslas, menas Mokesčių rinkimas
Socialinė apsauga Mokesčiai Visuomenės rekreacija
Valiuta, jos matai
Kiekviena pasaulio valstybė atlieka daug įvairių funkcijų: apsaugos gamybinės ir komercinės veiklos, vystymo administracines. Valstybių kūrimosi pradžioje svarbiausia jų funkcija buvo apginti savo piliečius nuo kitų valstybių piliečių užpuolimo ir palaikyti vidaus tvarką. Valstybėms vystantis, jų funkcijos išsiplėtė. Tvarkai palaikyti reikėjo sukurti teisingumo bei policijos sistemą, išplėsti ryšius, reglamentuoti turtingųjų vaidmenį visuomenėje, ginti vargšus- teikti jiems socialines paslaugas (nemokamą švietimą, medicininį aptarnavimą), taip pat tvarkyti išsiplėtusius ūkininkavimo santykius.
Valstybės pareiga yra vykdyti visas tas veiklas, kurių nepasisiūlytų atlikti privatūs asmenys. Pavyzdžiui, jiems nenaudinga organizuoti apsaugą nuo užsienio užpuolimo ir išlaikyti kariuomenę, karo laivyną, oro pajėgas, organizuoti civilinę gynybą bei slaptųjų tarnybų veiklą. Privatūs asmenys vargiai imtųsi palaikyti vidaus saugumą ir išlaikyti policiją, teismus. Be to, minėtuose veiklos srityse privatūs asmenys dažnai gali būti ir nepatikimi.
Valstybė turi imtis ir kai kurių produktų gamybos, teikti komercines paslaugas, kurių privati įmonė nebus suinteresuota arba nesugebės teikti: pavyzdžiui, tiesti kelius, tiltus, kanalus, statyti uostus, elektrines, visa tai prižiūrėti.
Socialinės paslaugos, kurių imasi valstybė, negali būti visiškai paliekamos privatiems asmenims, nes dažnas jų neturės intereso arba lėšų šias paslaugas teikti arba jų teikiamų paslaugų sąlygos nebus priimtini vartotojams. Vadinasi, valstybei reikia rūpintis piliečių bendra gerove, t.y. statyti ligonines, mokyklas, tiesti gatves, kelius, įrengti
parkus, žaidimų aikšteles ir pan., kad piliečiai galėtų užsiimti visuomeniniais ar ūkiniais reikalais. Tokių paslaugų nauda vertine išraiška sunkiai apskaičiuojama. Tačiau gerai organizuotas piliečių švietimas, rūpinimasis jų sveikata, gerove labai reikšmingas ir efektyvus, nes didina krašto bendrijos produktyvumą.