Mokesčiai5
5 (100%) 1 vote

Mokesčiai5

Reikia turinio

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo pertvarkyta visa šalies finansų sistema – biudžetas, jo sandara, mokesčiai, bankai, ūkio subjektų, įmonių finansai. Priimtas LR biudžetinės sandaros įstatymas (1990 07 30 Nr. I-430), kuriame nustatyta, kad šalies biudžetinė sandara apima valstybės ir savivaldybių (miestų ir rajonų) biudžetus; Lietuvos biudžetuose sukaupta nacionalinių pajamų dalis skiriama švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo bei socialinės šalpos, gamtos apsaugos programoms įgyvendinti, ūkiui plėtoti, valstybės valdžios ir valdymo įstaigoms išlaikyti bei krašto apsaugai.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo pertvarkyti visi mokesčiai. Tiksliau sakant, sukurta nauja mokesčių sistema. Pirmiausia buvo pakeisti įmonių mokėjimai iš pelno. Panaikinus mokestį už gamybinius fondus ir pelno likučio įmokas, įvestas juridinių asmenų pelno mokestis (JAPMĮ 1990 07 31 Nr. I-442). Jį iki 2001 m. gruodžio 31 d. mokėjo visi juridinio asmens teises turintys ūkio subjektai. Nuo 2002 m. sausio įsigaliojo naujasis pelno mokesčio įstatymas (PMĮ 2001 12 20 Nr. IX-675).

Panaikinus buvusį gyventojų pajamų mokestį, buvo įvestas fizinių asmenų pajamų mokestis (FAPMLĮ 1990 10 05 Nr. I-641), kuris galiojo iki 2002 m. gruodžio 31 d. Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ 2002 07 02 Nr. IX-1007).

Vėliau buvo pertvarkytas apyvartos mokestis. Jį panaikinus, įvestas bendrasis akcizas, o šis pakeistas pridėtinės vertės mokesčiu (1993 12 22 įstatymas Nr. I-345), kurio nuostatos galiojo iki 2002 m. birželio 30 d. Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (PVMĮ 20012 03 05 IX-751)

Lietuvoje priimti ir kiti mokesčių įstatymai. Be minėtų dar mokami: akcizai, muitai, žemės mokestis, cukraus mokestis, mokestis už valstybinius gamtos išteklius, už aplinkos teršimą, nekilnojamo turto mokestis, atskaitymai kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti ir kt. Lietuvoje, kaip ir daugelyje užsienio valstybių, dabar yra tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai.

Šalies Seimas priėmė LR mokesčių administravimo įstatymą (1995 06 28 Nr. I-974). Jame įtvirtintos pagrindinės mokesčių mokėtojų ir mokesčio administratorių teisės bei pareigos.

Didžiąją dalį šalies biudžeto pajamų sudaro netiesioginių mokesčių įmokos. Tai pirmasis mokesčių struktūros bruožas. Antra vieta teko fizinių asmenų pajamų mokesčiui, trečia – kitiems mokesčiams ir įmokoms, ketvirta – juridinių asmenų pelno mokesčiui. Taigi iš netiesioginių mokesčių gausiausias – pridėtinės vertės mokestis, iš tiesioginių – fizinių asmenų pajamų mokestis. Antrasis mokesčių struktūros bruožas – labai sparčiai auga netiesioginiai mokesčiai. Mūsų šalyje vyrauja vartojimo mokesčių įplaukos. Tai didina gyventojų mokesčių krūvį.

Reikėtų priminti, kad mokestinių įplaukų lyginamasis svoris priklauso nuo BVP didėjimo veiksnių: a) mokesčių ir kainų nuolatinio augimo Lietuvoje ir tų rodiklių stabilumo Vakarų Europos ir kitose pasaulio šalyse; b) mokesčių struktūros. Lietuvoje vyrauja netiesioginiai (vartojimo) mokesčiai, o daugelyje užsienio šalių daugiausia nacionalinio biudžeto įplaukų gaunama iš tiesioginių mokesčių; c) mokestinės bazės lygio; d) įmonių mokesčių lygio, atsižvelgiant į mokesčių bazę, ir kt.

Dabartinei mokesčių sistemai būdinga nemažai trūkumų. Mokestinė bazė buvo susilpninta jau pirmaisiais ir vėlesniais metais po nepriklausomybės atkūrimo. Tai lėmė keturi veiksniai.

• Netinkamai pasirinktos Lietuvos ūkio plėtojimo kryptys. Nekritiškai buvo įvertintos užsienio specialistų „padiktuotos“ prioritetinės Lietuvos ūkio plėtros kryptys: energetika, transportas ir ekologija. Šios sritys domina užsienį, joms teikiami kreditai, kuriuos valstybė garantuoja grąžinti.

• Mokesčių bazę silpnina ūkio subjektų finansų būklė. Antai jau daugelį metų šalis skęsta skolose. Ūkio subjektai skolingi vieni kitiems, šalies ir socialinio draudimo biudžetams, savo darbuotojams.

• Pertvarkant šalies ūkio sistemą dirbti rinkos sąlygomis, valstybė nepajėgė reguliuoti ir net riboti materialinių išteklių nepateisinamo brangimo, pirmiausia energetinių išteklių. Tai sudarė sąlygas iš esmės visiškai nevaldomai didinti gamybos išlaidas ir cirkuliacijos kaštus. Kartu brango ir biudžetinių įstaigų išlaikymas, ūkio subjektų veikla, prekės, gyventojų komunalinės ir kitos paslaugos. Kitas veiksnys – nebuvo išsaugotas pramoninės ir žemės ūkio produkcijos gamybos potencialas. Dėl šių priežasčių susilpnėjo ūkio subjektų apmokestinamųjų pajamų (pelno) bazė bei gyventojų perkamoji galia.

• Gyventojų mokestinę galią ypač mažina nevaldomas kasmetinis prekių ir paslaugų kainų augimas. Daugiausia įtakos tam turi nepagrįstas akcizų didinimas, nekontroliuojamai prekių pardavėjų ir paslaugų tiekėjų tvarkoma kainodara. Dėl kylančių kainų ir tarifų be jokių pastangų galima padidinti vartojimo mokesčių įplaukas. Juk aukštesnės pardavimo ir paslaugų kainos didina ir pridėtinės vertės mokestį, vadinasi, silpnina mokesčių bazę. Ypač mūsų sąlygomis, kai vyrauja vartojimo mokesčiai.

I. LR MOKESČIŲ

s valstybės mokesčių sistemą sudaro teisės norminiai aktai, reglamentuojantys mokesčių nustatymo teisinius pagrindus, apskaičiavimą, deklaravimą, sumokėjimą, administravimą ir sankcijų taikymą.

Toliau pateikti pagrindiniai mokesčių sistemos elementai.

Mokesčio subjektas – ūkio subjektas ar fizinis asmuo, kuris privalo mokėti mokesčius.

Mokesčio objektas ir dalykas – pelno uždirbimas arba pajamų gavimas, prekių pardavimas, turto naudojimas, turėjimas, nuosavybės teisė į turtą (pvz. nekilnojamo turto mokestis, žemės nuomos mokestis)

Mokesčio matas – turėtų būti mokesčio objekto matas, nes mokesčio objektas turi būti kažkaip išmatuojamas. Daugeliu atveju matuojama pinigais, tačiau būna ir natūrinių mato vienetų: svoris, tūris, galingumas, dydis, koncentracija. Pvz. mokestis už aplinkos teršimą – priklausomai kokios koncentracijos išmetami teršalai, nuo to skiriasi tarifai. Tačiau dažniausiai naudojamas vertinis matas, t.y. pinigai.

Apmokestinimo vienetas – kam konkrečiai taikomas mokestis. Būna natūriniai ir piniginiai (pvz. apmokestinant išgautus gamos išteklius, jie matuojami tonomis). Gali būti apmokestinamas turto vienetas – pastatas yra nekilnojamo turto mokesčio objektas, o mokestis skaičiuojamas nuo vertės, išreikštos pinigais. Apmokestinimo vienetas – pastato mokestinė vertė.

Apmokestinimo bazės nustatymo metodai yra du: tiesioginis – kai apskaičiuojama pagal apskaitos duomenis iš įvairių sukauptų duomenų ar nustatomas turto buvimo faktas; netiesioginis – netiesioginius mokesčių apskaičiavimo metodus taiko mokesčių administratorius, kai jam pasirodo, kad tiesioginiu būdu mokesčio mokėtojo apskaičiuotas mokestis yra nepagrįstai sumažintas. Šiems metodams yra nustatyta speciali tvarka. Vyriausybė yra nustačiusi tvarką, kokiais atvejais gali būti taikomi netiesioginiai apmokestinimo bazės nustatymo metodai.

Mokestinis laikotarpis – kad mokesčiai būtų mokami periodiškai yra nustatyti kiekvienam mokesčiui mokėjimo laikotarpis. Trumpesnio kaip mėnuo nėra. Kas mėnesį – PVM, akcizai, kelių mokestis. Kas ketvirtį – žemės, nekilnojamo turto, kas metai – pelno mokestis.

Mokesčio tarifai – konkreti procentinė išraiška, kokio dydžio mokestis turi būti apskaičiuojamas. Pvz. Fizinių asmenų pajamų mokestis turi net keletą tarifų – priklausomai nuo to, kelinta darbovietė. Nepagrindinėje darbovietėje vienas tarifas, o pagrindinėje – kitas.

Mokesčio nustatymo metodai – yra keturi pagrindiniai:

Vienodas – visi mokesčio mokėtojai moka visiškai vienodai, neatsižvelgiant į turtinę padėtį, į gaunamą naudą, į turto naudojimą, pelno dydį. Valstybės rinkliavos visiems vienodos.

Proporcinis – nustatoma proporcingai, t.y. atsižvelgiama į gaunamas pajamas, uždirbtą pelną, į išgautus gamtinius išteklius.

Progresyvinis – atsižvelgiama į didėjimą. Progresyviniu metodu, galima sakyti, kad buvo apmokestinamos su darbo santykiais susijusios pajamos fiziniu asmenų pajamų mokesčiu, kai dirbama nepagrindinėje darbovietėje. Iki tam tikros darbo užmokesčio sumos – 125 Lt – 10% , nuo 126 iki 250 – 20%, kai suma didesnė nei 250 – 35%. Didėjant pajamoms didėja procentas (tokia apmokestinimo tvarka galiojo pagal FAPMLĮ iki 2002 12 31).

Regresinis – atvirkštinis progresyviniam mokesčiui. Didėjant mokesčio bazei – mažėja tarifas. Šiuo metu Lietuvoje tokių mokesčių nėra.

Mokesčio apskaičiavimo tvarka, kuri yra nustatyta kiekvienam mokesčiui. Dažniausiai šią tvarką nustato to mokesčio įstatymas. Jame apsprendžiama, kas yra mokesčio objektas, kas sudaro to mokesčio bazę, kaip ji apskaičiuojama, tarifai, lengvatos.

Mokesčio sumokėjimo tvarka – mokesčiai mokami trimis būdais:

• Pateikiant mokesčio deklaraciją, kurioje apskaičiuojama konkretaus mokesčio mokėjimo suma.

• Pagal mokesčių kadastrus ir registrų duomenis. Šiuo metu pagal kadastrus ir registrų duomenis yra mokami žemės, žemės nuomos ir nekilnojamo turto mokesčiai.

• Mokesčio sumokėjimas prie pajamų šaltinio. Tai reiškia kad prievolė sumokėti mokestį atsiranda tik tada, kai gaunamos pajamos. Pvz. visi mes fiziniai asmenys pajamų mokestį mokame tiktai gavę pajamas, gavę atlyginimą, gaudami autorinį atlyginimą, gaudami dividendus.

II. MOKESČIŲ KLASIFIKAVIMAS

Mokesčiai klasifikuojami pagal įvairius elementus.

Pagal surinkimo būdą – tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginis – kuris nustatomas nuo konkrečios apmokestinimo bazės. Jei gavome pelno, tai dalį to pelno turime skirti pelno mokesčiui. Gyventojų pajamų mokestis darbuotojui yra tiesioginis, kadangi jis negauna tam tikros savo pajamų dalies, o mokesčio suma apskaičiuojama pagal nustatytą tarifą. Netiesioginiai mokesčiai – užslėpti. Toks mokestis sudaro prekės ir paslaugos kainos dalį. Ir mokėdamas už paslaugą ar įsigydamas prekę eilinis gyventojas, nesusipažinęs su Lietuvos mokesčių sistema, nežino, kokią kainos dalį sudaro mokesčių suma. Tai būtų pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kai kurioms prekėms taikomas akcizų mokestis. Netiesioginių mokesčių mokėtojai yra galutiniai prekių ar paslaugų vartotojai, kurie tuos mokesčius sumoka, patys to nežinodami. Pvz. kiekvieno duonos kepalėlio kainą sudaro ne tik jo savikaina, bet ir mokesčių sumos, kurias gamintojas turi sumokėti valstybei. Jas gamintojai įskaičiuoja į prekės
kainą, o pirkdamas tą prekę mokestį sumoka tos prekės pirkėjas.

Pagal deklaravimą – deklaruojami ir nedeklaruojami mokesčiai. Deklaruojami – mokesčiai, apie kuriuos žinios mokesčio administratoriui pateikiamos nustatytos formos deklaracijoje. Mokesčio deklaracijoje nurodoma, kas apmokestinama, kokiu tarifu ir kokia apskaičiuota suma. Apie nedeklaruojamus mokesčius informacija nepateikiama. Nedeklaruojami mokesčiai šiuo metu yra įvairios rinkliavos, įmokos į Garantinį fondą.

Pagal subjektą, mokantį mokesčius:

Vienas atvejis – kai sumoka pats mokesčio mokėtojas. Pvz. įmonės pačios moka pelno mokestį, aplinkos teršimo mokestį, atskaitymus į kelių fondą.

Antras atvejis – prievolė išskaičiuoti ir sumokėti uždedama kitam ūkio subjektui, t.y. tam ūkio subjektui, kuris išmoka tas pajamas. Pvz. darbo užmokestis – darbdavys moka darbo užmokestį, todėl jam uždėta prievolė išskaičiuoti iš darbo užmokesčio ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Šiuo atveju darbdavys tampa mokestį išskaičiuojančiu ir sumokančiu asmeniu. Nors mes esame to gyventojų pajamų mokesčio mokėtojai, tačiau nors ir prievarta, bet gauname darbo užmokesčio mažiau. Išmokant darbdavys išskaito gyventojų pajamų mokestį ir sumoka į biudžetą.

VMĮ viršininko 2001 08 09 įsakymu Nr. 205 buvo patvirtinta tvarka, kurioje numatyta lengvata mokesčio mokėtojams, kai mokesčius už mokesčio mokėtoją gali sumokėti visiškai kitas – pašalinis asmuo. Pvz. įmonė neturi apyvartinių lėšų, o reikia sumokėti didelę įvairių mokesčių sumą. Kol jinai gaus paskolą, ar apiformins paskolą iš akcininko, augs delspinigiai. Akcininkai, turėdami pinigų, gali sumokėti mokesčio sumą už įmonę. Kitas atvejis – individuali įmonė neturi pinigų, o įmonės savininko šeimos narys turi kitų pajamų ir gali laikinai sumokėti už įmonę.

Pagal mokesčių administratorių – MA Įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kokius mokesčius administruoja VMI. Jų šiai dienai yra 22. Kai kuriuos mokesčius administruoja muitinė, aplinkos ministerija.

Pagal tarifą – fiksuoto, kintamo, progresyvinio ir regresyvinio tarifo. Fiksuoto – pvz. pelno mokestis, kuris ilgą laiką buvo 29%, vėliau – 24%, o nuo 2002 01 01 – 15%. Kintamo – kinta priklausomai nuo mokesčio objekto dydžio. Buvo norima fizinių asmenų pajamų mokestį padaryti progresyvinį. t.y. didesnes pajamas gaunantys mokėtų didesnį procentą, tačiau projekte šio punkto neliko. Regresinis tarifas – tarifas mažėja, didėjant pajamoms, tačiau pas mus tai nepraktikuojama.

Pagal mokesčio objektą – pelno ar gautų pajamų, kitų objektų. Pvz. kai naudojami stacionarūs taršos šaltiniai – mokestis už aplinkos teršimą mokamas nuo išmestų teršalų kiekio. Kai naudojami mobilūs taršos šaltiniai, pvz. automobiliai – mokestis naudojamas nuo sunaudoto degalų kiekio.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1972 žodžiai iš 6460 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.