Mokesciu funkcijos rusys ir apmokestinimo principai
5 (100%) 1 vote

Mokesciu funkcijos rusys ir apmokestinimo principai

Turinys:

ĮVADAS 1

1. MOKESČIAI 3

1.1. Kas yra mokesčiai? 3

1.2. Apmokestinimo motyvai 6

1.3. Apmokestinimo riba 8

2. MOKESČIŲ RŪŠYS 9

2.1. Tiesioginiai mokesčiai 11

2.2. Netiesioginiai mokesčiai 16

3. MOKESČIŲ FUNKCIJOS IR SAVYBĖS 18

IŠVADOS 22

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI: 23

Priedai: 24

ĮVADAS

Ne tiek gausu yra ekonomikos temų, kurios sukeltų taip daug prieštaravimų, kaip mokesčiai. Nors dauguma sutinka, kad jokia šiuolaikinė valstybė negali išsiversti be mokesčių, tačiau mokesčius labiau linkstama kritikuoti negu girti. Bet jau prieš daugelį metų (1789 m.) JAV valstybės veikėjas Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin) yra sakęs: “Šiame pasaulyje nieko nėra tikra, išskyrus mirtį ir mokesčius”, jie yra tvirta realybė, ir dėl to mes turime šį bei tą apie juos sužinoti.

Kalbant apie mokesčius, svarbiausias vaidmuo tenka valstybei. Valstybė – valdanti jėga, kuri palaiko visuomenėje teisėtumą, tvarką, gindama žmones nuo smurto ir plėšikavimo, garantuodama tarpusavio sutarčių vykdymą ir saugodama juos nuo skurdo. Ji veikdama per parlamentą ar kitokį valdymo organą, šiuolaikinėje visuomenėje atlieka daug svarbių funkcijų.

Valstybės funkcijos išsivystė iš turto ir asmenų apsaugos iki komplekso įvairiausių priemonių naudojamų prekybai ir ūkininkavimo santykiams tvarkyti ir kovoti su skurdu ir nelaimėmis. Valstybė ėmė teikti socialines paslaugas, tokias kaip nemokamas švietimas, nemokamos medicinos paslaugos, subsidijos gyvenamųjų namų statybai ir parama bedarbiams. Šiuolaikinėje visuomenėje valstybė atlieka vis įvairesnes funkcijas, kurios stipriai paveikia jos piliečių kasdienybę.

Dabar jau visi pripažįsta, kad teikiant šias viešąsias paslaugas, valstybės įsikišimas būtinas, nors nesutariama, kokio lygio tas įsikišimas turėtų būti. Vieni mano, kad šiuolaikinė valstybė nuveikusi daugiau negu derėtų, tuo tarpu kiti yra lygiai tiek pat tikri, kad ji galėtų padaryti gerokai daugiau padėdama savo piliečiams.

Akivaizdi valstybės pareiga yra tiekti tas prekes ir paslaugas, kurių pasiūlos negalima laukti iš privačių įmonių. Tai ypač reikia pasakyti apie apsaugą nuo užsienio užpuolimo, įskaitant armijos, jūrų laivyno, oro pajėgų išlaikymą, civilinės gynybos organizavimą ir slaptųjų tarnybų veiklą.

Visoms šioms negamybinėms funkcijoms atlikti reikia daug išlaidų. Metai iš metų valstybė turi išleisti dideles sumas gynybai ir valstybės valdymo aparatui išlaikyti, atsargoms sudaryti ir įvairių rūšių medžiagoms pirkti, mokėti pensijas ir palūkanas už paskolas.

Mūsų dienomis valstybė bando, bet retai sėkmingai, viską apmokėti be skolinimosi. Ji stengiasi priartinti savo išlaidas prie pajamų, kurių daugiausia ji gauna imdama mokesčius iš žmonių.

Taigi šio referato tema pasirinkta neatsitiktinai, juk kiekvienas iš mūsų kasdien susiduria su mokesčiais ar kitokia jų forma. Pagrindinis šio darbo tikslas nusakyti kokias funkcijas atlieka mokesčiai, parodyti pagrindines mokesčių rūšis, bei apibūdinti pagrindinius apmokestinimo principus.

Rašant šį referatą buvo naudotasi įvairiais literatūros šaltiniais t.y. vadovėliais kuriuose kalbama apie mokesčius, taip pat pagrindiniais šalies įstatymais numatančiais tam tikrų mokesčių mokėjimą. Buvo panaudota taip pat keletas internetinių puslapių.

Indėlis į referatą: Lina Zabulionytė rašė įvadą, išvadas bei 1 referato dalį. Rūta Šerėnaitė parašė 2 ir 3 referato dalis.



1. MOKESČIAI

1.1. Kas yra mokesčiai?

M o k e s č i a i – tai įvairūs mokėjimai į valstybės biudžetą; tai yra valstybės arba viešosios valdžios nustatyta privaloma įmoka, už kurią jokia specialia paslauga individui nėra atlyginama.

Tai tik vienas iš mokesčių apibrėžimų. Į klausimą “kas yra mokesčiai”, galima atsakyti labai įvairiai. Įvairiose literatūros šaltiniuose galima rasti labai skirtingų mokesčių apibrėžimų. Pavyzdžiui:

 “Mokesčiai – pagrindinis valstybės pajamų šaltinis, vienas iš materialinių jos egzistavimo pagrindų.”

 “Mokesčiai – yra valstybės arba viešosios valdžios nustatyta privaloma įmoka, už kurią jokia specialia paslauga individui nėra atlyginama.”

 “Mokesčiai – yra valstybės imami juridinių ir fizinių asmenų privalomieji mokėjimai.”

Šie apibrėžimai yra skirtingi, tačiau visi jie yra teisingi, tik parašyti skirtingais aspektais. Visi mokesčiai yra jungiami į mokesčių sistemas.

Mokesčių sistema – tai visuma mokesčių, kuriuos nustato valdžia ir ima vykdomieji organai, taip pat mokesčių nustatymo metodai ir principai. Mokesčių sistema apima įvairias mokesčių rūšis. Jie klasifikuojami pagal įvairius požymius.

Mokesčiai nėra baudos, skiriamos už šalies įstatymų pažeidimus, juos taip pat reikia skirti nuo pajamų, kurias valstybė gauna iš kokios nors ūkinės veiklos ar už specialias paslaugas, teikiamas asmenims, pavyzdžiui, vyriausybės pajamos iš Valstybės pašto. Kitaip tariant, mokesčiai yra suprantami kaip valstybės ar savivaldybių valdžios nustatyti įstatyminių aktų pagrindu privalomi mokėjimai į tam tikro valdymo lygio biudžetą bei nebiudžetinius fondus. Juos moka pavieniai asmenys, firmos ir kiti
šalies teritorijoje esantys ekonominiai subjektai. Jų socialinis-ekonominis vaidmuo pasireiškia jų funkcijose, kurių svarbiausios yra dvi: fiskalinė ir reguliavimo.

Didelės įvairovės negamybinėms funkcijoms vykdyti valstybei reikia labai daug kasmetinių išlaidų. Reikia palaikyti vidaus tvarką, apsisaugoti nuo priešų, plėtoti švietimą, kultūrą, mokslą, sveikatos apsaugą, mokėti pensijas ir palūkanas už paskolas, paimtas atlyginti ypatingoms išlaidoms, kurių nepakako valstybės pajamų bei įplaukų ir kt. Visiems šiems tikslams kasmet valstybė turi išleisti didžiules pinigų sumas. Mūsų dienomis valstybė bando, bet labai retai sėkmingai, viską apmokėti be skolinimosi. Ji stengiasi priartinti savo išlaidas prie pajamų, kurių daugiausia gauna imdama mokesčius iš žmonių, gyvenančių jos teritorijoje. Taigi valstybei reikia didelių finansinių išteklių, kurių pagrindinis formavimo šaltinis yra mokesčiai. Vadinasi mokesčiai – valstybės ekonominio gyvenimo pagrindas.

Mokesčių atsiradimas turi savo istoriją. Jie tapo aktualūs jau XV-XVI a., kai Europos valstybėse prasidėjo politinės valdžios centralizavimas, pareikalavęs didelių išlaidų karalių rūmams, armijai, valstybiniam aparatui išlaikyti. Šiam tikslui buvo kuriami apmokestinimo principai.

Nuo XIX a. antros pusės pasikeitė mokesčių sąvokos traktavimas, pavyzdžiui, kad mokesčiai yra kaip atlyginimas vyriausybei už jos politinę, ekonominę ir socialinę veiklą.

Dabar mokesčiai suprantami kaip valstybės pajamų šaltinis, o kartu kaip galinga ekonominė priemonė valstybės rankose. Priimami mokesčių įstatymai, per juos vykdomas šalies ekonominis reguliavimas.

Įstatyminiais aktais nustatytų mokesčių rūšių visuma sudaro valstybės m o k e s č i ų s i s t e m ą.

A p m o k e s t i n i m a s – tai valstybės mokesčių įplaukos iš namų ūkio ir įmonių (firmų) pajamų ir išlaidų.

Pajamų mokestis apima asmeninių pajamų ir bendrovių pajamų mokestį; išlaidų mokesčiai apima pridedamosios vertės mokestį ir akcizą. Apmokestinimas yra lėšų išėmimas iš nacionalinių pajamų apyvartos. Mokesčiai naudojami vyriausybinėms išlaidoms ir, kaip finansų politikos priemonė, reguluoja visų šalies ūkio išlaidų (bendrosios paklausos) lygį.

Pagrindinis apmokestinimo tikslas yra padidinti valstybės pajamų, t.y. gauti daugiau “pūkų”, nesukeliant garsaus “gagenimo”.

Rinkdama mokesčius, vyriausybė veikia tuos, kas gauna visuomenės produktą. Mokėdami mokesčius, jūs netenkate dalies pinigų. Tada mažiau galite nusipirkti prekių ir paslaugų. Nors pagrindinis mokesčių tikslas – apmokėti vyriausybės valdymo išlaidas, tačiau jie naudojami ir kitur.

Mokesčiai taip veikia tai, ką gaminame, be to, mokesčiai imami tam tikroms ūkio šakoms apsaugoti. Pavyzdžiui, benzino valstybiniai mokesčiai Europoje yra kur kas didesni negu JAV. Tai viena iš priežasčių, sąlygojančių automobilių galingumą ir gabaritus, o kartu ir padeda apginti kai kurių Lietuvos žemės ūkio produktų gamintojus ir perdirbėjus, nes dėl mokesčių importuojamųjų produktų kaina tapo didesnė. Mokesčių sistema gali daryti įtaką ir prekių gaminimui, be to, jie pasitelkiami tam tikrai veiklai skatinti. Pavyzdžiui, keisdama (mažindama) mokesčių įstatymus, vyriausybė gali paskatinti verslininkus labiau mechanizuoti gamybą ir didinti darbo našumą, perkant ir įdiegiant naują techniką bei technologijas.

Mokesčiai taip pat padeda apsaugoti rinką nuo kai kurių prekių, kurias vyriausybė laiko žalingomis. Pavyzdžiui, apmokestinant už cigaretes ir svaigalus vadinamaisiais “nuodėmių mokesčiais”, vienu kartu siekiama ir surinkti lėšų, ir sumažinti šių produktų vartojimą bei atpratinti žmones nuo rūkymo ir gėrimo, nes tai žalinga sveikatai.

Vyriausybė gali pasinaudoti savąja apmokestinimo galia ekonominės veiklos aktyvumui reguliuoti. Prisiminus apie uždarąją apytaką, kad ekonomikos lygis yra tiesiogiai susijęs su vartotojų ir gamintojų išlaidomis, galima teigti, kad didindama arba mažindama mokesčius, vyriausybė tiesiogiai paveikia išlaidoms liekančių pinigų kiekį.

Kiekviena mokesčių sistema yra tam tikras valstybės raidos rezultatas. Nors visose mokesčių sistemose egzistuoja daug specifinių tik tam tikrai ūkio šakai elementų, tačiau pagrindiniai apmokestinimo principai yra labai panašūs.

A p m o k e s t i n i m o p r i n c i p a i – tai skirtingų apmokestinimo metodų panaudojimo loginis pagrindas.

1.2. Apmokestinimo motyvai

Mokesčių politika labai glaudžiai susijusi su valstybės biudžetu ir socialine politika. Todėl rengiant mokesčių sistemą, reikia atsižvelgti į keletą apmokestinimo motyvų. Keturis svarbiausius aptarsime smulkiau:

1. Neutralumas. Daugeliu atžvilgiu laisvosios rinkos sistema veikia nepriekaištingai, ir Adamo Smito “nematomoji ranka” užtikrina vartotojams prekių ir paslaugų gausumą. Vadinasi, mokesčių sistema turėtų būti neutrali. Kitaip sakant, kad ji kuo mažiau trukdytų rinkos jėgoms. Vaizdumo dėlei panagrinėsime tokį pavyzdį: parduodami tamsūs, juodi baldai apmokestinami 20 proc, tuo tarpu šviesiai žali baldai neapmokestinami. Tokia mokesčių rinkimo tvarka nėra bešališka dviejų spalvų baldų atžvilgiu. Žmonės būtų skatinami pirkti šviesiai žalius baldus, o juodi išnyktų iš
rinkos. Taigi tokie mokesčiai sąlygotų nepagrįstus pokyčius rinkoje, neturėtų jokios prasmės. Kad ir koks banalus šis pavyzdys, gyvenime mokesčiai neretai turi trikdantį poveikį, nes jie iš tikrųjų sąlygoja tam tikras deformacijas.

M o k e s č i ų n e u t r a l u m a s – tai situacija, kai mokesčiai neveikia santykinių kainų ir todėl kuo mažiau trikdo rinkos jėgas; tai situacija, kai nesusidaro papildomos mokesčių naštos.

Dideli mokesčiai dažnai sukelia norą jų išvengti.

M o k e s č i ų v e n g i m a s – tai kokios nors mokesčių mokėtojų pastangos išvengti mokesčių visokiomis neteisėtomis priemonėmis.

Kol bus renkami mokesčiai, tol sunkiai įmanomas apmokestinimo neutralumas. Todėl nustatant mokesčių tvarką, reikia siekti jų bešališkumo, be to, mokesčiai turi kuo mažiau trukdyti rinkos veiksmą.

2. Neutralumo ignoravimas: tikslingas poveikis, siekiant tam tikrų socialinių tikslų, t.y. kai mokesčiai užkerta kelią visuomenės požiūriu nepageidaujantiems veiksmams. Neutralumo principas neturėtų būti absoliutus, nes kartai laisvosios rinkos veikimą reikia suvaržyti. Tuomet įvyksta neutralumo principo modifikacijos.

3. Teisingumas. Dauguma žmonių sutinka, jog tam tikri mokesčiai yra būtini, tačiau nemaža prieštaravimų sukelia klausimai, kokie ir kokio dydžio tie mokesčiai turi būti. Lyginant vienų ir kitų mokesčių privalumus, būtina atkreipti dėmesį į tokius klausimus: kas turi mokėti mokesčius? kokie yra mokesčių tipai? ir kas iš tikrųjų tuos mokesčius mokės?

Apmokestinimas reiškia prievartą. Prireikus mokesčiai gali būti renkami naudojant ir prievartą (jėgą) Todėl labai svarbus mokesčių teisingumo aspektas, kuris suprantamas kaip horizontalus ir vertikalus teisingumas bei apmokestinimo naudingumas.

H o r i z o n t a l u s m o k e s č i ų t e i s i n g u m a s – tai apmokestinimo kriterijus, grindžiamas tuo, kad mokesčių subjektai, funkcionuojantys vienodomis ekonominėmis sąlygomis, turi būti apmokestinami vienodai.

V e r t i k a l u s i s m o k e s č i ų t e i s i n g u m a s – tai apmokestinimo kriterijus, grindžiamas tuo, kad mokesčių subjektai, funkcionuojantys skirtingomis ekonominėmis sąlygomis, turi būti apmokestinami skirtingai, atsižvelgiant į visuomenės nuostatas.

Taigi nustatant mokesčių teisingumą, reikia vadovautis dviem pagrindiniais principais: gaunamos naudos ir gebėjimo (pajėgumo) sumokėti mokesčius (arba dar vadinamu mokumo) principais.

M o k e s č i ų n a u d i n g u m a s – tai mokesčių sistemos teikiama galimybė iš surinktų mokesčių finansuoti visuomeninių paslaugų bei prekių gamybą.

M o k u m o p r i n c i p a s – tai teorija, teigianti, kad mokesčiai turi būti nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į tai, kas gali juos sumokėti, o tik vėliau – kam šie mokesčiai duos naudos.

4. Paprastumas ir aiškumas. Kiekvienas asmuo, pildydamas pajamų mokesčio formuliarą, gerai supranta, kaip svarbu, kad mokesčių sistema būtų paprasta ir aiški. Žinoma, gyvenant sudėtingame pasaulyje, ir mokesčių sistema turi atspindėti šį sudėtingumą. Po dešimtmečiais vykusių koregavimų įvairių pasaulio šalių pajamų mokesčių sistemos yra gana sudėtingos ir painios. Lietuva pereinamuoju laikotarpiu iš vienos ekonominės sistemos į kitą, sukūrė ir nuolatos tebetobulina savo mokesčių sistemą, kuriai būdingas painumas ir sudėtingumas. Net tokioje išsivysčiusioje laisvosios rinkos šalyje kaip JAV pajamų mokesčių kodekso sudėtingumas ir painumas neleidžia pačiai Valstybinių mokesčių inspekcijai (IRS) atsakyti teisingai net į trečdalį žmonių klausimų dėl mokesčių mokėjimo. Buvęs IRS vadovas Donaldas Aleksanderas, savarankiškai sudarinėjęs savo pajamų ataskaitą, yra sakęs, kad “visi ruošiantys ir įgyvendinantys įstatymus turi asmeniškai patirti jų sunkumu, ir tik tada deramai įvertins savo veiklos rezultatus”. Ši nuomonė tiktų ir Lietuvos mokesčių įstatymo kūrėjams.

Apibendrinant galime teigti, kad mokesčių sistemos sudaromos remiantis šiais pagrindiniais principais:

a. neutralumas – tai pagrindinis tikslas;

b. tikslingas nukreipimas prieš nepageidautinus rinkos reiškinius, tokius kaip aplinkos teršimas;

c. paprastumas ir aiškumas;

d. teisingumas, pagrįstas arba nauda, arba mokos pajėgumu.

Nustatant mokesčius, atsižvelgiama į šiuos tris pagrindinius akcentus:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2328 žodžiai iš 7749 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.