Mokesčių sistema
5 (100%) 1 vote

Mokesčių sistema

TURINYS

ĮVADAS 3

1. LIETUVOS MOKESČIŲ RAIDA 4

2. MOKESČIŲ SISTEMA, JŲ ELEMENTAI, KLASIFIKACIJA, FUNKCIJOS. 5

2.1. Mokesčių sistemos apibūdinimas 5

2.2. Mokesčių elementai 7

2.3. Mokesčių klasifikacija 9

2.4. Mokesčių funkcijos 11

2.5. Apmokestinimo principai 12

3. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS TOBULINIMO PRINCIPAI. 14

IŠVADOS 16

LITERATŪRA 17

ĮVADAS

Šiuolaikinė valstybė atlieka labai daug funkcijų. Ji turi pasirūpinti ekonomikos vystymusi, socialinėmis piliečių reikmėmis, puoselėti kultūrą, užtikrinti valstybingumą ir atlikti daugybę kitų uždavinių, kurių reikia valstybės piliečiams ir pačiai valstybei. Visų šių funkcijų užtikrinimui reikia finansinių lėšų. Pagrindinis šių lėšų šaltinis beveik be išimties visose valstybėse yra mokesčiai. Mokesčiai turi užtikrinti, kad valstybės institucijoms ir jų vykdomos veiklos finansavimui nepritruks lėšų.

Šiuolaikinėms mokesčių sistemoms keliama ir daug kitų uždavinių: valstybės ekonominio augimo užtikrinimas, socialinių problemų sprendimas, vyriausybės fiskalinės politikos vykdymas.

Didžiausią įtaką ekonominiam valstybės augimui daro verslo subjektų vystymasis. Verslo subjektai sukuria pridėtinę vertę, sukuria darbo vietas ir didina nacionalinį produktą Tačiau jų veiklos rezultatus labai įtakoja esama valstybės mokesčių sistema. Mokesčių sistema gali skatinti verslą, bet gali jį ir žlugdyti. Iš kitos pusės, jei verslas nebus apmokestintas, tai valstybė nesurinks pakankamai lėšų valstybės vykdomoms funkcijoms užtikrinti. Vadinasi, labai svarbu sukurti tokią mokesčių sistemą valstybėje, kuri ir skatintų verslą, ir leistų surinkti pakankamai mokestinių pajamų į biudžetą.

Darbo tikslas – apžvelgti Lietuvos mokesčių sistemą, mokesčių esmę, funkcijas.

Uždaviniai:

 Išanalizuoti Lietuvos mokesčių sistemą;

 Apžvelgti mokesčių esmę ir funkcijas;

 Aptarti mokesčių sistemos elementus ir apmokestinimo principus.

1. LIETUVOS MOKESČIŲ RAIDA

Atkūrus nepriklausomybę, palyginti per trumpą laiką buvo pakeista dauguma mokesčių įstatymų, nutarimų, aiškinamųjų raštų. Dėl to mokesčių sistema tapo gremėzdiška ir sunkiai suprantama. Didelę įtaką mokesčių sistemos plėtrai turėjo valstybės funkcijų išplėtimas, ypač pradėjus teikti socialines paslaugas, finansuojamas iš iždo. Didėjanti mokesčių našta visada mokėtojus verčia ieškoti būdų, kaip ją palengvinti. Mokesčių sistemos plėtra vertė kurti sudėtingiausius apskaitos ir mokestinės teisės mechanizmus. Bet kokie mokesčiai iškreipia natūralius ekonomikos procesus.

Lietuvos mokesčių sistemos reformos pradžia laikoma 1990m. birželio 26 d. Priėmus LR valstybinio mokesčių inspekcijos įstatymą [5].

1990 metais Lietuvoje pradėjus rastis rinkos santykiams, senoji centralizuota apmokestinimo tvarka buvo skubiai keičiama į naujus mokestinius santykius[1].

Mokestinių įplaukų struktūra iš esmės pasikeitė per pastaruosius dešimt metų. Sparčią mokesčių reformą pastūmėjo dvi esminės priežastys: perėjimas į rinkos ekonomiką ir būtinybė integruotis į Europos Sąjungą. Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, šimtai apyvartos mokesčių ir konfiskaciniai pelno mokesčiai faktiškai buvo pagrindiniai biudžeto pajamų šaltiniai. Pereinamojo laikotarpio pradžioje privataus sektoriaus ekonominei veiklai pereinant į šešėlinę ekonomiką, mokestinės įplaukos mažėjo. Siekiant pakeisti šią kryptį, biudžeto pajamos visiškai pertvarkytos įvedant naujus, rinkos ekonomikai tinkančius mokesčius. Visų pirma svarbiausia yra bendrojo akcizo ir vėliau jį pakeitusio pridėtinės vertės mokesčio įvedimas.

Akcizais buvo nuspręsta apmokestinti degalus, tabaką, alkoholinius gėrimus taikant specifinius tarifus (t. y. mokesčio dydis nustatomas nuo prekių kiekio ar kitų prekių savybių) bei kelias prekių rūšis, įplaukos už kurias nėra didelės. Vieninteliai likę atskaitymai į Kelių fondą nuo realizavimo pajamų dar primena ankstesnę mokesčių sistemą. Pagal 1998 metais Vyriausybės patvirtintą Mokesčių teisinės bazės sutvarkymo programą šis mokestis privalo būti panaikintas artimiausiu metu.

Netiesioginių mokesčių dalis, įskaitant PVM, akcizus ir muitus, kiekvienais metais nuolatos didėjo. Netiesioginiai mokesčiai teikė didžiąją dalį mokestinių įplaukų, kadangi būtent šie mokesčiai ir jų tarifai buvo sparčiai derinami su ES reikalavimais vykdant ES integracijos strategiją. Žinoma, netiesioginius mokesčius yra lengviau administruoti negu pajamų bei pelno mokesčius. Pridėtinės vertės mokestis nėra taip atvirai išreikštas mokestis mokesčio mokėtojui kaip, pavyzdžiui, turto mokesčiai. Dėl šios priežasties PVM buvo priimtas santykinai lengvai, jeigu lygintume su kitomis apmokestinimo rūšimis. Šios priežastys suteikė papildomą postūmį sparčiai biudžeto įplaukų pertvarkai [9].

2. MOKESČIŲ SISTEMA, JŲ ELEMENTAI, KLASIFIKACIJA, FUNKCIJOS.

Mokesčių teorija apima daugelį klausimų. Tai – mokesčių sistemos ir mokesčių elementų apibūdinimas, mokesčių klasifikacija, jų funkcijos ir teorijos.

2.1. Mokesčių sistemos apibūdinimas

Mokesčių sistemą atskiri autoriai apibūdina šiek tiek skirtingai. Mokesčių sistema – tai visuma

mokesčių, kuriuos nustato Seimas (aukščiausia valdžia), o ima atitinkamos žinybos arba sumokami pagal deklaracijas, taip pat mokesčių nustatymo metodai ir principai[4].

Kitų ekonomistų nuomone: Mokesčių sistema – tai vienas su kitu susijusių mokesčių visuma. Ji formuojama atsižvelgiant į apmokestinimui keliamus uždavinius ir kartu laikantis tam tikrų apmokestinimo principų[5].

Mokesčiai yra valstybės arba teritorinės valdžios nustatyti įstatyminiais aktais privalomi mokėjimai į tam tikro valdymo lygio biudžetą arba nebiudžetinius fondus [1].

Valstybės mokesčių sistemą reikėtų laikyti visumą įstatymais reglamentuojamų tarp savęs glaudžiai susietų mokesčių bei rinkliavų rūšių, privalomų mokėti valstybei ar teritoriniam vienetui (Lietuvoje – savivaldybėms) [2].

Taigi mokesčių sistema yra apibrėžiama kiek skirtingai, bet visi šie apibrėžimai akcentuoja, jog mokesčių sistema apima visus mokesčius, kuriuos valstybė ima iš mokesčių mokėtojų į šalies bendravalstybinius fondus. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai – ūkio subjektai (įvairių rūšių įmonės) ir gyventojai – mokesčius moka į kelis bendravalstybinius fondus: į šalies nacionalinį biudžetą (valstybės ir savivaldybių biudžetus) ir į specialiuosius tikslinės paskirties fondus: Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Ūkio subjektai Lietuvoje dar moka įmokas į Kelių fondą [4].

Lietuvos mokesčių sistemą sudaro 22 mokesčiai ir įmokos[1]. Lietuvos mokesčių sistema apima mokesčius, mokamus į valstybės (savivaldybių) biudžetus bei fondus. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme yra nurodyti šie mokesčiai ir valstybės rinkliava:

 pridėtinės vertės mokestis;

 akcizai;

 gyventojų pajamų mokestis;

 įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis;

 žemės mokestis;

 mokestis už valstybinius gamtos išteklius;

 naftos ir dujų išteklių mokestis;

 mokestis už aplinkos teršimą;

 konsulinis mokestis;

 žyminis mokestis;

 atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą;

 paveldimo turto mokestis;

 privalomojo sveikatos draudimo įmokos;

 įmokos į Garantinį fondą;

 valstybės rinkliava;

 loterijų ir azartinių lošimų mokestis;

 mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą;

 valstybinio socialinio draudimo įmokos;

 pelno mokestis;

 baltojo cukraus virškvočio mokestis;

 kvotinio cukraus gamybos mokestis;

 papildomas cukraus gamybos mokestis;

 muitai;

 atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą [8].

Visi jie planuojami skirtingo lygio biudžetiniuose ir nebiudžetiniuose fonduose, o sumokami į skirtingo lygio iždus.

Į valstybės iždą patenka pridėtinės vertės mokestis, pelno mokestis, akcizai, ES muitai, atskaitymai nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, atskaitymai nuo pajamų pagal LR miškų įstatymą, naftos ir dujų išteklių mokestis, konsulinis mokestis, loterijų ir azartinių lošimų mokestis, mokestis už pramoninės nuosavybės objektų registravimą, valstybės rinkliavos, kvotinio cukraus gamybos ir papildomo cukraus gamybos mokesčiai, baltojo cukraus virškvočio mokestis.

Į savivaldybių iždus patenka įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis, žemės mokestis, paveldimo turto mokestis ir vietos rinkliavos.

Gyventojų pajamų mokestis patenka ir į valstybės iždą, ir į savivaldybių iždus, ir į privalomojo sveikatos draudimo fondą. Mokestis už aplinkos teršimą, mokestis už valstybinius gamtos išteklius patenka į valstybės ir savivaldybių iždus.

Įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą, įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo, įmokos į Garantinį fondą patenka tik į valstybinius nebiudžetinius fondus [1].

2.2. Mokesčių elementai

Pagrindiniai mokesčio elementai yra mokesčio subjektas, objektas, šaltinis, apmokestinamieji vienetai, mokesčio tarifai, lengvatos, ėmimo būdas, nustatymo metodas ir mokestinis laikotarpis. Mokesčio elementai jungiami į apmokestinimo instrumentarijų, kuris patobulintas G.M.Pajuodienės(1993) pavyzdžiu. (1 pav.)

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1332 žodžiai iš 4357 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.