Mokesčių sistema Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Mokesčių sistema Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………….3

1. DABARTINIŲ LIETUVOS MOKESČIŲ ATSIRADIMO ISTORIJA………………4

1.1. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės mokesčiai………………………………………………………4

1.2. Rusijos imperijos ir kaizerinės Vokietijos okupacijų meto mokesčiai…………………………….5

1.3. Tarpukario nepriklausomos Lietuvos mokesčiai……………………………………………………..6

1.4. Lietuvos Sovietų Sąjungos sudėtyje mokesčiai……………………………………………………….6

1.5. Dabartinė mokesčių sistema………………………………………………………………………………7

2. MOKESČIŲ SISTEMOS ANALIZĖ IR PAGRINDINIŲ MOKESČIŲ TIPŲ LIETUVOJE APTARIMAS…………………………………………………………………………….8

2.1. Mokesčių sistemos analizė……………………………………………………………………………….8

2.1.1 Mokesčių teorijos, tikslai ir funkcijos………………………………………………………………..9

2.1.2. Mokesčių nustatymo metodai………………………………………………………………………..10

2.1.3. Mokesčio ėmimo būdai……………………………………………………………………………….10

2.1.4. Mokesčių poveikis valstybinei sistemai bei atskiriems žmonėms………………………………11

2.2. Pagrindinių mokesčių tipų Lietuvoje aptarimas……………………………………………………..11

2.2.1. Pridėtinės vertės mokestis…………………………………………………………………………….12

2.2.2. Akcizas…………………………………………………………………………………………………..12

2.2.3. Gyventojų pajamų mokestis………………………………………………………………………….13

2.2.4. Pelno mokestis………………………………………………………………………………………….13

2.2.5. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis…………………………………………….14

2.2.6. Žemės mokestis…………………………………………………………………………………………14

2.2.7. Socialinio draudimo mokestis………………………………………………………………………..14

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………….15

LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………..16

PRIEDAS Mokesčio loginė sistema………………………………………………………………………17

ĮVADAS

Tema: Mokesčiai

Temos aktualumas: Tema aktuali, nes kiekvienas susiduriame su mokesčių sistema, todėl turime žinoti, kodėl jie reikalingi, kokia jų prasmė. Tikriausiai ne vienam kyla klausimas, kada atsirado mokesčiai, kodėl turime juos mokėti valstybei, kokie jų tikslai bei funkcijos, poveikis žmonėms- mokesčių mokėtojams. Visa tai bus paaiškinta darbe.

Tikslas: Mokesčių funkcijos nustatymas, pagrindinių jų tipų apibūdinimas, poveikis valstybinei sistemai.

Uždaviniai: Siekiant numatyto tikslo, keliami šie uždaviniai:

• Trumpai susipažinti su Lietuvos mokesčių sistemos atsiradimo istorija,

• aptarti pagrindinius mokesčių tipus Lietuvoje,

• nustatyti jų funkcijas,

• ištirti jų poveikį valstybinei sistemai bei atskiriems žmonėms,

• paaiškinti jų nustatymo metodus, ėmimo būdus.

Darbo objektas: Mokesčių sistema Lietuvoje.

Tyrimo metodai:

Teorinės literatūros analizė- padeda išspręsti pasirinktus uždavinius.

Lyginamoji analizė- padeda tiksliau išanalizuoti ir palyginti turimus duomenis.

Darbinės sąvokos:

Mokestis , mokesčio tarifas, objektas, subjektas, šaltinis.

Naudota literatūra- naudota mokslinė literatūra, statistiniai duomenys, internetinė medžiaga.

Darbo struktūros paaiškinimas: Darbas susideda iš dviejų dalių: teorinės ir analitinės(ją sudaro du poskyriai). Teorinėje dalyje aptariama dabartinių mokesčių atsiradimo istorija, jų formavimosi etapai. Pirmame analitinės dalies poskyryje aptariamos mokesčių teorijos, jų tikslai ir funkcijos, aiškinami mokesčio nustatymo metodai, jo ėmimo būdai, aptariamas poveikis valstybinei sistemai bei atskiriems žmonėms. Antrame- aptariami pagrindiniai mokesčių tipai Lietuvoje, paaiškinama, kas yra mokestis, jo objektas, subjektas, šaltinis, tarifas.

Darbo struktūra: Darbą sudaro įvadas, dvi dalys, išvados, priedas. Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 17 puslapių, įskaitant 2 paveikslus. Taip pat pateikiamas 1 priedas. Panaudotos literatūros sąrašą sudaro 10 šaltinių.

1. DABARTINIŲ LIETUVOS MOKESČIŲ ATSIRADIMO ISTORIJA

Rinkliavomis ir mokesčiais mūsų krašte labiau pradėta domėtis XIIIa., kai formavosi Lietuvos valstybė. Vientisos mokesčių sistemos tada nebuvo.

Seniausi (XIV a.) mokesčiai Lietuvoje buvo natūriniai: žagrė, padūmė, pagalvė, sidabrinė (valstiečių ir miestiečių mokesčiai karo reikalams). Miestuose buvo imami tokie mokesčiai, kaip sveriamos prekės, manufaktūros
mokestis ir kiti.

Dabartiniai mokesčiai – tai ilgų istorinių, ekonominių, politinių ir socialinių pokyčių rezultatas. Lietuvos mokesčių sistemos raidoje galima išskirti šiuos pagrindinius etapus:

1. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokesčiai;

2. Rusijos imperijos ir kaizerinės Vokietijos okupacijų meto mokesčiai;

3. Tarpukario nepriklausomos Lietuvos mokesčiai;

4. Lietuvos Sovietų Sąjungos sudėtyje mokesčiai;

5. Dabartinė mokesčių sistema.

1.1 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokesčiai

LDK veikusius mokesčius galima apibūdinti keliais bendrais bruožais: Visų pirma, iki XVI a. visos pajamos iš dvarų suplaukdavo natūralijomis.(žemės ūkio produktais) Vėliau natūraliniai mokesčiai buvo pradėti keisti piniginiais, nes:

• Produktus buvo sunku paversti pinigais;

• Pagyvėjo javų eksportas;

• Kitur įsivyravo prekiniai- piniginiai santykiai;

• Pinigų poreikių padidėjimas prasidėjus karams su Maskva.

Žinoma, piniginius mokesčius buvo sunkiau mokėti, kadangi norint gauti tam tikrą sumą pinigų reikėjo parduoti produktus, juos paversti preke. Tai skatino piniginių- prekinių santykių plėtrą.

Kitas svarbus LDK mokesčių bruožas- mokesčių privilegijos ir lengvatos šalies feodalams, kurie nuolatinių mokesčių nemokėjo.

Trečiasis tuometinės mokesčių sistemos bruožas- netolygus mokesčių naštos paskirstymas, didesni mokesčiai valstiečiams, miestiečiams, pirkliams. Ypač tai buvo žymu iki XVI a. Vidurio (t.y. iki valakų reformos). Mokesčių suvienodinimo procese atskiriems mokėtojams ypač nusipelnė Vytautas Didysis. Jis stengėsi nustatyti mokesčius ir prievoles, atsižvelgdamas į mokėtojų turimą turtą ir gaunamą pelną.

Ketvirtas bruožas – didelė LDK mokesčių įvairovė: žagrinės, padūmės, pagalvės, žemės, verslo, pelno, svaigalų, dešimtinės, kaladžių, sidabrinė, kvartos karo, hibernos(žemės mokestis dvarams), propinacijos (už alkoholį) mokesčiai, kontribucijos, muitai, nuo XVIII a. pr.- deklaracija.

Vertinant buvusius mokesčius LDK, galima teigti, kad tuo metu nebuvo vieningos mokesčių sistemos. O ir esami mokesčiai ne nuolatiniai: juos paskirdavo seimas vieniems ar keleriems metams.

1.2 Rusijos imperijos ir kaizerinės Vokietijos okupacijų meto mokesčiai

1795 m. prie Rusijos imperijos prijungus beveik visą Lietuvą buvo įvedama rusiškai mokesčių sistemai analogiška apmokestinimo tvarka. Apmokestinamuoju vienetu tapo vyriškos lyties gyventojas, iš kurio buvo imamas pagrindinis tiesioginis mokestis – pagalvės (jis buvo nuolat didintas).

Mokesčių sistema buvo keičiama po 1861m (baudžiavos panaikinimo), įvedant valstybinius ir vienetinius mokesčius. Buvę baudžiauninkai turėjo mokėti išpirkos mokestį už įgytą laisvę ir žemę (Muravjovas sumažino žemės išperkamuosius mokesčius). Palaipsniui atsisakyta pagalvės mokesčio, o nuo 1875 m. įvedamas valstybinis žemės mokestis.

Buvo ir daugiau mokesčių. Tai- tiesioginiai (nekilnojamojo turto, verslo, piniginių kapitalo pajamų)

ir netiesioginiai (tabako, cukraus, naftos produktų, degtukų ir šovinių tūtelių, fiskaliniai- monopoliniai mokesčiai, muitai bei rinkliavos).Vokietijos okupacijos laikotarpiu (1915-1918 m) buvo kuriama tokia sistema, kad atitiktų tarptautinės teisės normas ir būtų įprasta vokiečių finansininkams.

Buvo nustatyti tokie mokesčiai: žemės, nuomos arba nuomos vertės bei pirklių, pramonininkų ir laisvų profesijų žmonių už žemės sklypus, prekybos bei pramonės verslo mokestis, atgaivintas pagalvės mokestis. Taip pat svarbūs buvo fiskaliniai monopoliniai mokesčiai (degtinės, tabako, degtukų, cukraus, druskos ir kt.).

Papildomai Lietuvai buvo įvestas žyminis mokestis, turgaus rinkliava, kelionės leidimų rinkliavos, kontribucijos, baudos, rekvizicijos, be to, tuo metu cirkuliavo Rusijos, Vokietijos pinigai, ostmarkes, padarę daug žalos Lietuvos ekonomikai.

1.3 Tarpukario nepriklausomos Lietuvos mokesčiai

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį galima būtų padalinti į du etapus: iki nacionalinės valiutos lito įvedimo ir po lito įvedimo.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį galima būtų padalinti į du etapus: iki nacionalinės valiutos lito įvedimo ir po lito įvedimo.

1919 m. Sausio 23 d. Priimtas mokesčių įstatymas ir pradėta kurti mokesčių sistema. Ministrių Kabineto įsakymu įvesti mokesčiai, kurie buvo renkami carinės Rusijos laikais: žemės, nekilnojamojo turto miestuose, pagrindinis prekybos ir pramonės įstaigų, paprastasis žyminis.

1922 m. Spalio 1 d. Lietuvoje įvesta nacionalinė valiuta – litas. Jo įvedimas bei vykstantis ekonomikos augimas apsprendė ir tvirtesnį finansų pagrindą. 1923-1939 m. Lietuvos Respublikos pajamos padidėjo nuo 166 iki 362 mln. Lt (daugiau nei 2 kartus).

To meto Lietuvoje buvo tokie tiesioginiai mokesčiai:

Valstybinis žemės, nekilnojamojo turto, išperkamasis, nekilnojamojo turto prikimo – pardavimo, verslo, pridedamasis valstybinis prekybos ir pramonės įstaigų, amato, kredito, prekybos ir pramonės įstaigų bendrųjų pajamų, pramonės, kredito ir amato pelno, kapitalo pelno, prekybos, draudžiamo turto mokesčiai. Nuo 1932 m. įvedamas asmeninis– darbo pajamų mokestis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1205 žodžiai iš 3915 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.