Mokesčių sistema Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Mokesčių sistema Lietuvoje

MAKROEKONOMIKA

MOKESČIŲ SISTEMA LIETUVOJE

MOKESČIŲ SAMPRATA

Apmokestinimas – tai menas taip nupešti žąsį, kad

pūkų būtų kuo daugiau, o gagenimo – kuo mažiau.

ŽANAS BATISTAS KOLBERTAS

XVIII a. prancūzų valstybės veikėjas.

Valstybės pagrindinis pajamų šaltinis – mokesčiai – tai valstybės nustatytos privalomos įmokos į biudžetą, už kurias jokia paslauga neatlyginama. Pagrindinis apmokestinimo tikslas – padidinti valstybės pajamas.

Mokesčių atsiradimas turi savo istoriją. Jie tapo aktualūs jau XV – XVI a., kai Europos valstybėse prasidėjo politinės valdžios centralizavimas, pareikalavęs didelių išlaidų karalių rūmams, armijai, valstybiniam aparatui išlaikyti. Šiam tikslui buvo kuriami apmokestinimo principai.

Nuo XIX a. antros pusės pasikeitė mokesčių sąvokos traktavimas, pavyzdžiui, kad mokesčiai yra kaip atlyginimas vyriausybei už jos politinę, socialinę ir ekonominę veiklą.

Dabar mokesčiai suprantami kaip valstybės pajamų šaltinis, o kartu kaip galinga ekonominė priemonė valstybės rankose. Priimami mokesčių įstatymai, per juos vykdomas šalies ekonominis reguliavimas.

Ne tiek daug yra ekonomikos temų, kurios sukeltų taip daug prieštaravimų, kaip mokesčiai. Nors dauguma sutinka, kad jokia šiuolaikinė valstybė negali išsiversti be mokesčių, tačiau mokesčius labiau linkstama kritikuoti negu girti. Bet jau prieš daugelį metų (1789 m.) JAV valstybės veikėjas Bendžaminas Franklinas yra sakęs “Šiame pasaulyje nieko nėra tikra, išskyrus mirtį ir mokesčius”, jie yra tvirta realybė, ir dėl to mes turime šį bei tą apie juos žinoti. Pavyzdžiui, individualioje verslo įmonėje apmokestinimo ir apskaitos reikalus tvarkyti dažniausiai tenka pačiam savininkui, nes kvalifikuoto specialisto, susigaudančio įstatymų ir įstatymų aiškinamųjų aktų gausybėje paslaugos labai brangiai kainuoja. Todėl jam svarbu žinoti visus pagrindinius norminius aktus, kuriais nustatoma apskaita individualiose įmonėse, mokesčius, kuriuos joms tenka mokėti, ir jų dydžius, galimas mokesčių lengvatas.

Taigi, verslo įmonės savininkas laiku ir teisingai turi atsiskaityti su valstybe, todėl jis turi būti gerai susipažinęs su “Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu” ir kitais mokesčių įstatymais.

Mokesčiai nėra baudos, skiriamos už šalies įstatymų pažeidimus, juos taip pat reikia skirti nuo pajamų, kurias valstybė gauna iš kokios nors ūkinės veiklos ar už specialias paslaugas, teikiamas asmenims, pavyzdžiui, vyriausybės pajamos iš Valstybės pašto. Kitaip tariant, mokesčiai yra suprantami kaip valstybės ar savivaldybių valdžios nustatyti įstatyminių aktų pagrindu privalomi mokėjimai į tam tikro valdymo lygio biudžetą bei nebiudžetinius fondus. Juos moka pavieniai asmenys, firmos ir kiti šalies teritorijoje esantys ekonominiai subjektai.

Lietuvoje baigiama sudaryti mokesčių sistema, atitinkanti rinkos ekonomiką. Ekonomistai teigia, kad mokesčių sistema turi būti tokia, kad neįvedant naujų mokesčių ir nedidinant esančių tarifų, mokesčių įplaukos didėtų sparčiau negu bendrasis vidaus produktas. Bendrasis produktas – visų prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje per metus, vertė.

Pasaulinėje praktikoje, atliekant atskirų valstybės mokesčių lyginamąją analizę, vartojamas mokesčių naštos rodiklis. Mokesčių naštos rodiklis – mokesčių įplaukų santykis su bendruoju vidaus produktu.Vertinant mokesčių naštą konkrečioje šalyje, atsižvelgiama į keletą veiksnių:

tos šalies ekonomikos lygį;

mokesčių sistemos sudarymo nuostatas ir mokesčių tarifų dydį;

nesurenkamą mokesčių sumos dalį;

surinktų mokesčių panaudojimą.

Turbūt naudinga žinoti, kad 1994 m. Lietuvoje per mokesčius buvo perskirstyta 31,6% bendrojo vidaus produkto, o 1995 m. tikėtasi tokiu būdu perskirstyti 33,3% bendrojo vidaus produkto. Palyginimui paminėtina, kad Europos šalyse šis rodiklis siekė vidutiniškai apie 40%, Vengrijoje, Čekijoje – netoli 50%, silpnos ekonomikos šalyse – apie 20%.

Mokesčių dydis yra neišsenkantis verslininkų diskusijų šaltinis. Žinome, kad visi rinkos ekonomikos tyrėjai pripažįsta, jog dideli mokesčiai trukdo augti gamybai ir skatina vengti juo mokėti, tačiau į klausimą, ar yra apmokestinimo riba, niekas vieno atsakymo nepateikia.

MOKESČIŲ ĮTAKA

Rinkdama mokesčius, vyriausybė veikia tuos, kas gauna visuomenės produktą. Mokėdami mokesčius, mes netenkame dalies pinigų. Tada mažiau galime nusipirkti prekių ar paslaugų. Nors pagrindinis mokesčių tikslas – apmokėti vyriausybės valdymo išlaidas, tačiau jie naudojami ir kitur.

Mokesčiai padeda apsaugoti rinką nuo kai kurių prekių, kurias vyriausybė laiko žalingomis. Pavyzdžiui, apmokestinant cigaretes ir svaigalus, siekiama ir surinkti lėšų, ir sumažinti šių produktų vartojimą bei atpratinti žmones nuo rūkymo ir gėrimo, nes tai žalinga sveikatai.

Mokesčiai gali daryti įtaką ir prekių gaminimui. Taip pat jie pasitelkiami tam tikrai veiklai skatinti. Pavyzdžiui, keisdama (mažindama) mokesčių įstatymus, vyriausybė gali paskatinti verslininkus labiau mechanizuoti gamybą ir didinti darbo našumą, perkant ir įdiegiant naują techniką bei technologijas.

Beje mokesčiai imami tam tikroms ūkio šakoms

apsaugoti, taip pat jie veikia tai, ką gaminame. Pavyzdžiui, benzino valstybiniai mokesčiai Europoje yra kur kas didesni negu JAV. Tai viena priežaščių, sąlygojančių automobilių galingumą ir gabaritus, o kartu ir benzino Europoje suvartojimą vidutiniškai mažiau nei JAV. Jau keletas metų muito mokesčiai padeda apginti kai kurių Lietuvos žemės ūkio produktų gamintojus ir perdirbėjus, nes dėl mokesčių importuojamų produktų kaina tapo didesnė.

MOKESČIAI IR MOKESČIŲ MOKĖTOJAI

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus mokestis apibrėžiamas kaip mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei tikslu gauti pajamų valstybės (ar savivaldybių) funkcijoms vykdyti.

Mokesčio mokėtojas – tai asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių administravimo įstatyme asmuo apibrėžiamas kaip fizinis asmuo (individas) ar juridinis asmuo.

Mokesčio administratorius – Valstybinė mokesčių inspekcija arba teritorinės mokesčių inspekcijos.

Lietuvos Respublikoje galiojantys mokesčių įstatymai numato, kad mokesčių mokėtojai, laikydamiesi mokesčių įstatymų bei vadovaudamiesi nustatyta mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, turi mokėti tik šių įstatymų nustatytus mokesčius.

Apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką nustato tik atitinkami mokesčių įstatymai, jų pagrindu priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai arba jų pagrindu priimti kiti teisės aktai.

Be to, atitinkami įstatymai, reglamentuojantys tam tikrų mokesčių apskaičiavimo tvarką, gali nustatyti ir tų mokesčių lengvatas, t. y. išskirtines apmokestinimo sąlygas, dėl kurių mokamas mažesnis mokestis arba mokesčio mokėjimo terminas atidėtas.

Tokie įstatymai taip pat gali numatyti ir mokesčių, baudų ar delspinigių mokėjimo lengvatas, nesusijusias su mokesčio apskaičiavimo tvarka arba mokesčio tarifu.

Mokesčiai ir kitos įmokos į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus paskirstomi taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatyme bei mokesčių įstatymuose.

REGISTRAVIMASIS MOKESČIŲ MOKĖTOJAIS

Lietuvoje mokesčių mokėtojų apskaitai tvarkyti yra sudarytas Mokesčio mokėtojų registras.

Mokesčių inspekcija registruoja visus asmenis, kuriems pagal atskirus mokesčių įsytatymus nustatyta prievolė mokėti mokestį. Tokie asmenys privalo registruotis mokesčių mokėtojais, o kiekvienas asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, mokesčių mokėtoju registruojasi per savo darbdavį.

Juridinių asmenų registre įregistruotas juridinis asmuo mokesčių mokėtoju registruojamas, kai jo duomenys perduodami Mokesčio mokėtojų registrui, t. y. Valstybinė mokesčių inspekcija, iš Juridinių asmenų registro gavusi nustatytus duomenis, per dvi darbo dienas įregistruoja juridinį asmenį mokesčių mokėtoju.

Kai kuriais atvejais Mokesčių inspekcija turi teisę nurodyti mokesčių mokėtojui, kad šis patikslintų pateiktus duomenis arba suteiktų papildomų duomenų. Mokesčių mokėtojas privalo informuoti atitinkamo registro tvarkytoją apie registruojamų duomenų pasikeitimą per 5 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo.

Asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą numatyta prievolė mokėti mokestį, privalo registruotis atitinkamoje teritorinėje mokesčių inspekcijoje per 5 darbo dienas nuo vertimosi veikla pirmosios dienos.

Kiekvienas mokesčio mokėtojas ar mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo turėti nuolatinį identifikavimo numerį (kodą), leidžiantį identifikuoti mokesčio mokėtoją ar išskaičiuojantį mokestį asmenį. Įmonėms ir organizacijoms naudojamas Juridinių vienetų registro identifikacijos kodas, fiziniams asmenims – Gyventojų registro asmens kodas. Mokesčio mokėtojams, kuriems dėl kokių nors priežasčių negalima naudoti Juridinių vienetų registro identifikacijos kodo ar Gyventojų registro asmens kodų, priskiriamas laikinasis mokesčio mokėtojo identifikacijos numeris. Kodai yra nuolatiniai ir mokesčių mokėtojas jais naudojasi visą veiklos laikotarpį.

Mokesčių inspekcija visą apie mokesčių mokėtojus gaunamą informaciją turi laikyti paslaptyje ir gali naudoti tik mokesčių įstatymų nustatytiems tikslams įgyvendinti. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, už neteisėtą slaptos informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimą numatytos 1000 – 5000 Lt baudos.

Jei Mokesčių inspekcija apie mokesčių mokėtoją pateikia neteisingą informaciją, šią klaidą turi ištaisyti iškart po to, kai apie ją sužino.

Mokesčių mokėtojas ar bet kuris kitas asmuo, gaunantis su mokesčių mokėtoju ir jo veikla susijusią slaptą informaciją, už jos paskleidimą atsako įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai įstatymai leidžia tokią informaciją skleisti.

MOTYVAI RENGIANT MOKESČIŲ SISTEMĄ

Kiekviena mokesčių sistema yra tam tikras valstybės raidos rezultatas. Nors visose mokesčių sistemose egzistuoja daug specifinių tik tam tikrai ūkio šakai elementų, tačiau pagrindiniai apmokestinimo principai labai panašūs.Apmokestinimo principai (principles of texation) – tai skirtingų apmokestinimo metodų panaudojimo loginis pagrindas.[B. Martinkus, V. Žilinskas, Ekonomikos pagrindai, Kaunas, Technologija, 1997 – 597 psl.].

Mokesčių sistemos kokybę

jai keliami reikalavimai – mokesčių sistemos principai. Laisvoji rinka remiasi šiais principais: lėšų surinkimo, o ne reguliavimo vaidmuo, minimali įtaka, teisingumas, nykstamumas, vienkartinis apmokestinimas, skaidrumas, visuotinumas ir automatiškumas, administravimo pigumas. Taip pat mokesčių teisingumo principas, kuris teigia, kad valstybės išlaikymas turi vienodai, o pereinamuoju laikotarpiu – proporcingai – kainuoti kiekvienam mokesčių mokėtojui.

Jeigu valstybė rūpinasi mažas pajamas gaunančiais, neišgalinčiais gyventojais, t.y. vykdo perskirstymo programas, tai turi būti daroma biudžeto išlaidų, o ne mokesčių pagalba. Kitaip tariant, tikslingiau šiems gyventojams skirti pašalpą iš biudžeto nei sumažinti jiems mokesčius.

Apsisprendus dėl mokesčių sistemos principų, reikia surasti kelią, kaip iš veikiančios mokesčių aibės pereiti prie mokesčių sistemos, nuspręsti, ką daryti su veikiančiais mokesčiais. Tai padaryti padeda veikiančių mokesčių atitikimo keliamiems reikalavimams įvertinimas.

Ši veikiančių mokesčių analizė padiktuoja mokesčių reformos kelią – kuriuos mokesčius reformuoti ir kaip, kurių – atsisakyti.

Taigi, rengiant mokesčių sistemą, reikia atsižvelgti į keletą motyvų. Svarbiausi jų būtų šie:

Neutralumas.

Neutralumo ignoravimas.

Teisingumas.

Paprastumas.

NEUTRALUMAS. Daugeliu atveju rinkos sistema veikia nepriekaištingai. Tačiau, pavyzdžiui, sakykime: parduodami mėlynos spalvos automobiliai yra apmokestinami 10%, o tuo tarpu žalios spalvos automobiliai neapmokestinami. Tokia mokesčių rinkimo sistema nėra besąlygiška spalvų atžvilgiu. Žmonės būtų skatinami pirkti žalios spalvos automobilius, o mėlyni automobiliai išnyktų iš rinkos. Tokie mokesčiai sukeltų nepagrįstus pokyčius rinkoje, neturėtų jokios prasmės. Gyvenime mokesčiai neretai turi trikdantį poveikį, nes jie iš tikrųjų kartais sukelia tam tikras deformacijas.

NEUTRALUMO IGNORAVIMAS. Yra atvejų, kai reikia suvaržyti laisvosios rinkos veikimą. Tada, pavyzdžiui, vyriausybė, saugodama gamtą, gali papildomai apmokestinti aplinką teršiančias firmas. Šiuo atveju, nors ir trikdomas rinkos veikimas, bet tai daroma pageidaujama linkme. Kitas pavyzdys – cigaretėms nustatytas akcizo mokestis, kuris ne tik padidina valstybės pajamas, bet ir mažiną rūkymą.

TEISINGUMAS. Apmokestinimas reiškia prievartą. Jei reikia, mokesčiai gali būti renkami panaudojant ir jėgą. Todėl labai svarbus yra mokesčių teisingumo aspektas. Čia vadovaujamasi dviem principais:

gebėjimo sumokėti mokesčius principu;

Jei vyriausybė nustato mokesčius vadovaudamasi naudos principu, ji neperskirsto pajamų. Sumokėdami mokesčius žmonės turi naudos iš vyriausybės programų įvykdymo. Jei vyriausybė nori perskirstyti pajamas, apmokestinat jai reikia vadovautis gebėjimo mokėti principu. Pagrindiniai šio principo taikymo kriterijai galėtų būti pajamos ir turtas.

Taigi didesnius mokesčius moka tie, kurie turi daugiau pajamų ar turto ir todėl pajėgia daugiau sumokėti.

naudos principu;

Tai reiškia, kad mokesčiais atsilyginame vyriausybei už jos teikiamas paslaugas. Vadinasi, tie, kurie daugiausiai naudojasi vyriausybės paslaugomis, privalo mokėti ir didžiausius mokesčius.

PAPRASTUMAS. Žinome, kaip svarbu, kad mokesčių sistema būtų paprasta, nors ir gyvename sudėtingame pasaulyje, ir mokesčių sistema turi iš dalies atspindėti tą sudėtingumą. Kai kurių nuomone, visi rengiantys ir įgyvendinantys įstatymus turi patys patirti jų sunkumus – tik tada jie teisingai įvertins savo veiklos rezultatus ir žinoma būta daug mėginimų mokesčių sistemą supaprastinti.

MOKESČIAI, RINKLIAVOS IR KITOS PRIVALOMOS ĮMOKOS

Pagrindinis įstatymas, administruojantis Lietuvos Respublikoje mokamus mokesčius ir valstybės rinkliavas – Mokesčių administravimo įstatymas.

Visi mokesčių mokėtojais įregistruoti fiziniai ir juridiniai asmenys priklausomai nuo vykdomos ūkinės-komercinės veiklos turi mokėti šiuos mokesčius:

1) Juridinių asmenų pelno mokestį;

2) Fizinių asmenų pajamų mokestį;

3) Socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas;

4) Pridėtinės vertės mokestį;

5) Akcizus;

6) Muitus už kai kurias eksportuojamas ir importuojamas prekes;

7) Žemės mokestį;

8) Žemės nuomos mokestį;

9) Mokestį už aplinkos teršimą;

10) Mokestį už valstybinius gamtos išteklius;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2149 žodžiai iš 7151 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.