Mokesčių teisės subjektai jų teisės ir pareigos
5 (100%) 1 vote

Mokesčių teisės subjektai jų teisės ir pareigos

Mokesčių teisės subjektas – pačia bendriausia prasme yra teisinių santykių subjektas, kurį teisės teorija apibrėžia kaip subjektą, besinaudojantį savo teisnumu ir veiksnumu.Teises subjektas- tai asmuo, turintis pagal įstatymą teisnumą ir veiksnumą. Teisnumas reiškia asmens gebėjimą turėti teises ir pareigas. Tuo tarpu veiksnumas yra suvokiamas kaip teisinių santykių subjekto galėjimas savo veiksmais įgyvendinti jam priklausančias teises ir pareigas. Teisinių santykių subjektai gali būti klasifikuojami pagal įvairius kriterijus. Pagal interesų apsaugos ir užtikrinimo pobūdį teisinių santykių subjektai skirstomi į dvi grupes: fizinius asmenis ir organizacijas. Pagal teisės šakas klasifikuojami į valstybinius, civilinius, baudžiamuosius, administracinius, finansų ir pan.

Mokesčių administravimo įstatyme mokesčių subjektas arba mokėtojas yra asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Sąvoką asmuo konkrečiu atveju yra tapatinama su fiziniu asmeniu, juridiniu asmeniu ar kitomis organizacijomis, filialais. Visi kiti asmenys, išskyrus fizinius asmenis, turi juridinio asmens teises. Juridiniais asmenimis gali būti įmonės, organizacijos, susivienijimai, asociacijos, visuomeninės organizacijos, politinės partijos, kitos organizacijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių organizacijų įstatų numatytais atvejais. Taigi mokesčių subjektu arba mokėtoju gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, neturintys juridinio asmens statuso subjektai, užsiimantys veikla, kurios dėka galėjo gauti arba gavo pajamas. Prievolė mokėti mokestį tiesiogiai yra susijusi su ūkine, komercine ar kitokia veikla.

Mokesčių įstatymai galioja visoje Lietuvos valstybės teritorijoje.

Mokesčių mokėtojas yra vienas iš pagrindinių elementų, kuris sudaro kiekvieną mokestį. Taigi kiekvieną mokestį sudaro: subjektas, faktiškas mokesčio mokėtojas (dar kitaip vadinamas mokesčio nešėju), objektas , šaltinis, apmokestinimo vienetas, mokesčio norma arba tarifas. Fizinis arba juridinis asmuo, mokantis valstybei (savivaldybei) atitinkamą mokestį, vadinamas mokesčio subjektu arba mokesčio mokėtoju. Įstatymai paprastai nurodo tuos asmenis, kurie moka valstybės iždui mokesčius. Tokius mokėtojus kartais vadiname įstatiminiais arba legaliais mokėtojais. Dažniausiai faktiškas mokėtojas ir mokesčio subjektas yra tas pats asmuo. Kaip žinia, tai fizinis ar juridinis asmuo, pagal įatatymą privalantis mokėti kurį nors mokestį. Tačiau atsižvelgiant į įvairias mokesčio mokėtoją apibūdinančias aplinkybes, mokestis jiems gali būti taikomas nevienodai. Todel galime teigti, kad mokėtojų kategorijos gali būti nevienodos. Be to, reikia skirti faktiškąjį mokėtoją ir formalujį. Faktinis mokėtojas sumoka mokestį pats iš jam priklausančio šaltinio, tuo tarpu formalusis mokėtojas tik surenka mokestį, yra atsakingas už jo apskaičiavimą ir mokėjimą nustatytu laiku į valstybės kasą. Taip gali būti netiesioginių mokesčių atveju arba kai darbdavys išskaito mokesčius iš darbuotojams išmokamo atlyginimo.

Mokesčių mokėtojus galime vadinti mokesčių naštos nešėjais.Taigi kaip jau minėjau mokėtojas ir mokesčio subjektas paprastai yra tas pats asmuo. Tačiau gali būti ir priešingai, kai kokrečiu atveju gana sunku įrodyti, kas yra faktiškas kurio nors mokesčio mokėtojas.

Mokesčio naštos nešėjas formaliai ir juridiškai nėra atsakingas už mokesčio mokėjimą, tačiau dėl įstatymiškai nustatytos mokesčio perkėlimo sistemos jis yra tikrasis mokesčio mokėtojas. Mokesčio naštos perkėlimas pagal savo pobūdį gali būti įstatyminis arba sutartinis. Įstatyminis mokesčių naštos perkėlimas yra taikomas netiesioginiams mokesčiams. Čia ekonominiu požiūriu mokesčių mokėtoju tampa prekių (paslaugų) vartotojas, kuris nėra mokesčio mokėtojas mokesčių teisės požiūriu. Pagal įstatymą mokesčių mokėtoju išlieka prekių (paslaugų) gamintojas, kuris perkelia mokesčio sumą į prekės (paslaugos) kainą. Tokiu būdu mokesčių našta yra perkeliama vartotojui, kuris moka už prekę mokesčio suma padidintą kainą, o gamintojas tik perveda į biudžetą iš vartotojų surinktą mokestį. Sutartiniam mokesčių naštos perkėlimui būdinga tai, kad mokesčio mokėtojas susitaria su trečiuoju asmeniu, kad šis sumokėtų už jį mokestį.Akivaizdžiausias mokesčio naštos perkėlimo pavyzdys yra-pridėtinės vertės mokestis. Pavyzdžiui žemės savininkas ar nuomininkas, sudarydamas žemės nuomos pernuomavimo sutartį, gali susitarti,kad žemės nuomos mokestį už jį mokės žemės nuomoninkas. Tačiau pastarajam neįvykdžius susitarimo, mokesčio įstatymo nustatytos priemonės bus taikomos pirminiam žemės naudotojui kaip įstatyminiam mokesčio mokėtojui. Mokesčio perkėlimo sistema taikoma vartojimo mokesčiams (PVM,akcizui) Valstybinės mokesčių organizacijos šiuos subjektus įtraukia į privalomųjų mokesčių mokėtojų sąrašus. Asmens pareiga mokėti tam tikrą mokestį nutraukiama, kai mokestis sumokamas arba kai jis įstatymais atšaukiamas. Pridėtinės vertės mokestis mokamas kiekvienoje gamybos proceso stadijoje, kai produktas keičia šeimininką, o grandinės pabaigoje perkeliamas galutiniam vartotojui. Kita vertus, pats vartotojas, ypač ne gamybininkas, šio mokesčio nemato. Nė vienos prekės
etiketėje neparašyta, kokia suma sumokama gamintojui, o kokia – valstybei

Taigi mokesčio mokėtojai yra ūkio subjektai – tiksliau tai įvairių rūšių įmonės ir gyventojai.

Mokesčius mokančių subjektų ypatybes lemia pačių mokesčių klasifikacija. Taigi yra skiriami juridinių asmenų, fizinių asmenų ir bendri mokesčiai. Skirtingi mokesčių subjektai moka skirtingus mokesčius. Individualūs asmenys (gyventojai, individualūs verslininkai) yra fizinių asmenų pajamų mokesčio ir įmokų socialiniam draudimui mokėtojai. Be to turintiems nuosavybės teise priklausančią žemę ar nuomuojantiems valstybinę žemę, tenka mokėti žemės arba žemės nuomos mokestį. Kai kuriais atvejais gyventojai (net neužsiimdami komercine – ūkine ar individualia savarankiška veikla) yra importo muitų, akcizų bei pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai. Pvz., jie mokės visus šiuos mokesčius, jei į Lietuvos Respubliką įveža kai kurių prekių daugiau kaip Vyriausybės leista įvežti be muitų. Gyventojams taip pat tenka mokėti iš esmės vienkartinio pobūdžio rinkliavas, būtent: valstybinę rinkliavą (pvz., už santuokos įregistravimą, piliečio paso išdavimą ir pan.) bei vietines rinkliavas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1005 žodžiai iš 3261 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.