Mokiniu rengimas karjerai pradineje mokykloje
5 (100%) 1 vote

Mokiniu rengimas karjerai pradineje mokykloje

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………….3

1. APIE MOKINIŲ PARENGIMĄ LAISVAI RINKTIS PROFESIJĄ…………5

2. MOKINIŲ RENGIMO RINKTIS PROFESIJĄ ESMĖ IR VIETA

PEDAGOGIKOS MOKSLE…………………………………………………………..9

3. MOKINIŲ SUPAŽINDINIMO SU PROFESIJOMIS TURINYS…………….10

4. PAŠAUKIMAS IR PROFESIJA………………………………………………………….12

5. PASIRENGIMO KARJERAI PRINCIPAI:

5.1 Viskas nuolat keičiasi ir kinta………………………………………………..13

5.2 Mokymasis yra tęstinis reiškinys……………………………………………13

5.3 Dėmesys procesui…………………………………………………………………13

5.4 Profesijos rinkimasis……………………………………………………………..13

6. DABARTIES SITUACIJA: AR MOKINIAI RENGIAMI KARJERAI?…….15

6.1 Situacija Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje……………………………16

6.2 Situacija Pakruojo raj. Balsių pagrindinėje mokykloje……………….16

7. PROFESINIO ORIENTAVIMO STRATEGIJOS IR PROJEKTAI……………17

8. KITŲ ŠALIŲ ATRADIMAI………………………………………………………………….18

PRAKTINIS MOKINIŲ RENGIMO KARJERAI TYRIMAS PRADINĖJE MOKYKLOJE………………………………………………………………………………………….19

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………..25

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………26

PRIEDAI

ĮVADAS

Kas yra karjera? Prancūzų kalbos žodis carriere reiškia veiklos sritį. Tarptautinių žodžių žodyne karjera apibūdinama kaip sėkminga veikla, pasisekimas gyvenime, veiklos rūšis. Tai kiekvieno žmogaus prigimtinis siekis, jo nuostatų ir veiklų seka, susijusi su žmogaus darbine patirtimi per visą gyvenimą.

Karjera – tai individualus tobulėjimas sėkmingai pasirinktos veiklos kryptimi ir pozityvus jos vertinimas tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu požiūriu.

Socialinis pasaulis kinta net mums jį studijuojant, todėl darosi neįmanoma suvokti socialinės tikrovės visumos. Ši dilema iš esmės keičia ir žmogaus karjeros sampratą: kadangi neįmanoma suderinti socialinės tikrovės, kurioje vyksta žmogaus karjera, negalima konkrečiai apibrėžti ir pačios karjeros kaip reiškinio ir proceso. Paprastas tikrumas karjeros plėtros požiūriu sąlygoja nuolatinio mokymosi bei kritinio mąstymo būtinybę bet kurioje veikloje, mokėjimą klausinėti ir nagrinėti, kaupti informaciją ir ją analizuoti.(A. Gumuliauskienė, D. Augienė, L. Bobrova, R. Macaitienė, D. Eitutytė, 2002)

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (1991) ir Lietuvos švietimo koncepcijos (1994) analizė liudija, kad iki šiol dar nėra nuoseklios edukacinės rengimo karjerai sistemos. Tuo tarpu Vakarų šalyse ( kaip rodo įvairūs literatūriniai šaltiniai ) žmogus karjerai pradedamas rengti jau ikimokykliniame amžiuje. Egzistuoja integralios rengimosi karjerai struktūros, vienijančios švietimo institucijas, profesines sąjungas ir darbdavius.

Sėkminga karjera yra pagrindinė sąlyga asmenybės socialinei adaptacijai, jos pasitikėjimui savo jėgomis, atsakingumui bei gyvenimo stabilumui, galimybei planuoti savo ir šeimos ateitį. Svarbu, kad žmogus rastų labiausiai jam tinkančią veiklą, leidžiančią realizuoti savo potencines galimybes, išreikšti save. Tai vienas iš svarbiausių šių dienų klausimų.

Tyrimo objektas – Mažeikių Pavasario vidurinės mokyklos mokinių rengimas karjerai pradinėse klasėse.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti ar mokiniai pradinėje mokykloje yra rengiami karjerai.

Tyrimo uždaviniai:

1. ištirti ar mokytojai rengia mokinius karjerai;

2. išsiaiškinti ar jie turi pakankamai kompetencijos šiam darbui atlikti;

3. nustatyti kokius metodus naudoja mokytojai, kalbėdami su mokiniais apie profesijos rinkimąsi;

4. atskleisti, kokius informacijos būdus naudoja mokytojai, kad pateiktų kuo daugiau žinių mokiniams.

Tyrimo metodai:

Atliekant tyrimą buvo panaudota anketa. Šioje anketoje pateikiami klausimai išprovokuoja atsakymus, kurie atspindi realią mokyklos situaciją. Norėta sužinoti mokytojų nuomonę, ar reikalingas rengimas karjerai pradinėje mokykloje, ar jų mokykloje organizuojamos kokios, nors programos, susijusios su profesiniu švietimu, kokius metodus taiko, kalbėdami apie profesijas. Tyrime dalyvavo 20 Mažeikių Pavasario vidurinės mokyklos pradinių klasių pedagogų.

Šį kursinį darbą sudaro 8 skyriai. Pirmame skyriuje „Apie mokinių parengimą laisvai rinktis profesiją“ rašoma apie pasirinkimo galimybes, akcentuojama ankstyvojo profesinio švietimo svarba, pateikiamos profesijų klasifikacijos. Antrajame skyriuje „Mokinių rengimo rinktis profesiją esmė ir vieta pedagogikos moksle“ rašoma kaip pedagogas gali padėti mokiniui renkantis profesiją. Trečiame skyriuje „Mokinių supažindinimo su profesijomis turinys“ rašoma kaip teisingai parinkti dėstomą medžiagą, kuri atitiktų mokinių amžių. Ketvirtajame – akcentuojama, kad maloni širdžiai ir nevarginanti karjera
neegzistuoja be pašaukimo. Penktame skyriuje kalbama apie „Pasirengimo karjerai principus“ ir apie patį pasirinkimą bei jo rūšis. Šeštasis skyrius įdomus tuo, kad aprašoma dabartinė situacija vyraujanti Lietuvoje apskritai ir pora situacijų konkrečiose mokyklose. Septintame skyriuje aprašomi kokie projektai yra vykdomi šiuo metu Lietuvoje ir Europoje. O aštuntame skyriuje pateikiami kitų šalių atradimai, tai ką Europos šalys yra jau nuveikę šioje sferoje.

Darbo pabaigoje yra pateikiami priedai. Juose pateikiama anketa, kuri buvo naudojama tyrimui atlikti.

I. APIE MOKINIŲ PARENGIMĄ LAISVAI RINKTIS PROFESIJĄ

„Teisė laisvai išsirinkti profesiją – tai vienas istorinių mūsų liaudies laimėjimų. Didelę reikšmę, išsirenkant profesiją, turi praktinė galimybė suderinti asmeninius interesus su visuomenės poreikiais. Laisvas profesijos išsirinkimas , atitinkantis individualius asmenybės ypatumus – jos fizinius duomenis, interesus, polinkius ir gabumus, yra svarbi visapusiško asmenybės vystimosi ir jos dvasinių poreikių patenkinimo sąlyga. Tinkamas profesijos išsirinkimas ir išsirinkto dalyko įsisavinimas yra nelengvas dalykas. Rinkimosi galimybių gausumas ir įvairumas pats savaime padaro jį sunkų. Be to, įvairios profesijos kelia darbuotojui tam tikrus reikalavimus. Šiuos reikalavimus būtina žinoti ir atitinkamai ruoštis tai profesijai, atsižvelgiant į savo galimybes.

Aukštesniųjų klasių mokiniai teigia, kad jiems sunku atsakyti į klausimą, ką jie ketina daryti baigę mokyklą ir kokią profesiją žada rinktis. Atsitiktinio profesijos išsirinkimo pasekmės dažnai būna neigiamos. Nepasitenkinimas išsirinkta specialybe – viena studentų nubyrėjimo universitetuose, kolegijos bei profesinėse mokyklose priežasčių. Nepasitenkinimas profesiniu darbu mažina darbo našumą, kūrybinį asmenybės aktyvumą. Jis sukelia nepasitikėjimą savo jėgomis.“ (Jovaiša, 1969)

Visa tai rodo, koks būtinas yra tinkamas ankstyvasis pasirengimas karjerai pradiniuose gyvenimo metuose. Jei jis bus tinkama diegiamas vaikui galbūt jo pasirinkimas nebus taip apsunkintas. Ir žmogus, baigdamas mokyklą, puikiai žinos kuria linkme pasukti savo gyvenimą.

Pirmiausia reikia mokiniams išaiškinti, kaip svarbu apgalvotai ir pagrįstai išsirinkti profesiją, principingai žiūrėti į šio klausimo sprendimą. Profesijos išsirinkimas turi būti ne rik aukštesniųjų klasių mokinių apsisprendimo rodiklis. Svarbu, kad pats mokinys aktyviai ieškotų tos darbo srities ir profesijos, kuri, labiausiai atitikdama jo polinkius , teiktų kuo daugiau galimybių vystytis jo gabumams. Šiuo metu daugelis mokinių, net išeidami iš mokyklos, nepakankamai rimtai galvoja apie savo ateitį. Tuo tarpu mąstydamas apie savo ateitį, mokinys ima rimčiau žiūrėti į mokymąsi ir į aplinkinę tikrove. O tai – esminis mokinio subrendimo bruožas. Todėl kiekvieno pradinių klasių mokytojo tikslas – tinkamai paruošti mokinį tam apsisprendimui, kuris jo laukia ateityje. Tinkamo požiūrio ir vertybių skalės formavimas yra pakankamai sunkus ir sudėtingas darbas, reikalaujantis iš mokytojų įdėti daug pastangų ir energijos. Tik taip mes galime tikėtis, užauginti nedvejojančią kartą.

Pirmoji labai svarbi profesinio orientavimo sudedamoji dalis – tai mokinių supažindinimas su įvairiomis darbo sritimis ir profesijomis. Šio didelio ir sudėtingo darbo uždavinys yra plėsti akiratį, supažindinant juos su pagrindinėmis darbo sritimis ir svarbiausiomis profesijomis, kurios domina mokinius. Labai svarbu supažindinti juos su tomis darbo sritimis ir profesijomis, kurias ypač reikia papildyti jaunimu. Šiuo metu Lietuvai ypač reikalingi psichologai, informatikos mokytojai, taip pat trūksta gerų vadybininkų. Bet nereikia užmiršti, kad ir kitos specialybės yra reikalingos.

Mokytojai nuolat susiduria su problemomis, kaip išsiaiškinti vienos ar kitos profesijos svarbą socialiniame, ekonominiame gyvenime. Jaunuomenei turi būti suteikiamos žinios, formuojami įgūdžiai bei nuostatos apie savo karjeros planavimo ir vystimosi galimybes nuolat kintančiomis darbo rinkos reikalavimų sąlygomis. Profesijų yra labai daug. Todėl jas bandoma grupuoti. Vokiečių psichologas C. Piorkovskis išskyrė penkias profesijų grupes, pagal įvairiems darbams reikalingo dėmesio ypatumus: (Jovaiša, 1981)

1. profesijos, reikalaujančios pastovaus dėmesio;

2. profesijos, reikalaujančios dėmesį paskirstyti ir sugebėti jį greitai perkelti;

3. profesijos, reikalaujančios ritminio dėmesio;

4. profesijos, reikalaujančios koncentruoto (labai įtemto) dėmesio;

5. profesijos, reikalaujančios greitai prisitaikančio dėmesio.

Be abejo, tokia klasifikacija per siaura, nes kiekvienai profesijai reikia ir kitokių svarbių savybių. Vis dėlto ši klasifikacija jau padeda suvokti, į ką kreipti dėmesį sudarant profesijų aprašymus.

Kitokio pobūdžio yra vokiečių psichologo O. Limano profesijų klasifikacija, pagal darbo objektus: (Jovaiša, 1981)

1. profesijos, kai darbas susijęs su žmonėmis;

2. profesijos, apimančios darbą su gyvąja gamta;

3. profesijos, kai darbas susijęs su negyvąja gamta.

Pastaroji klasifikacija – taip pat labai bendra, bet jau gerokai palengvina nustatyti polinkių ir profesijos atitikimą. Į tai ypač svarbu atkreipti mokinių
dėmesį. Nes dažnai jaunuoliai renkasi specialybę, pagal tai, kokia ji populiari ar kiek materialiai naudinga visuomenei, o ne pagal tai, ką jie patys mėgsta veikti. Žodžiu, nederina poreikių ir galimybių.

L. Jovaiša (1998) skiria šešias profesijų klasifikacijas:

1. intelektinės ( humanitariniai ir socialiniai mokslai, biologija ir medicina, fizika ir astronomija, chemija, matematika)

2. techninės ( statyba, energetika ir kt.)

3. socialinės ( valdymas, švietimas, apsauga, globa ir rūpyba, konsultacija)

4. aptarnavimo ( prekyba ir maitinimas, žiniasklaida, finansai ir buhalterija, buities paslaugos)

5. meno ( architektūra, skulptūra, tapyba, grafika, dizainas, muzika, kt.)

6. lokomocinės ( transportas, miškininkystė, žvejyba, sportas).

Šios klasifikacijos nusako pasirinktos darbo veiklos pranašumus ir trūkumus, pajamų dydį, profesijos pranašumą, atsakomybės laipsnį, išsilavinimo (kompetencijos) lygį, socialinę padėtį visuomenėje. .(A. Gumuliauskienė, D. Augienė, L. Bobrova, R. Macaitienė, D. Eitutytė, 2002). O tai ypač svarbu akcentuoti vaikams, kad jie nuo pat mažens žinotų ir vertintų pasirinktas profesijas, kad galėtų rinktis realiai naudingas specialybes.

Jaunoji karta turėtų suvokti, kad su darbo pasauliu, jo perspektyva šiandieninėje darbo rinkoje susipažįstame ne tik kaupdami informaciją apie profesijas įvairiais informacijos šaltiniais (žiniasklaida, statistikos ir informaciniai leidiniai, internetas), bet, kad pažinimo užuomazgos glūdi dar vaikystėje. Jų tęstinumas bei plėtojimas pastebimas visą gyvenimą. Galima skirti keletą etapų, kai žmogus susipažįsta su darbu:

 vaikystės etape vaiko idealas – tėvai, suaugusieji, todėl domimasi jų veikla, kuri formuojama tam tikrų interesų sritis;

 paauglystės etape interesų sritys keičiasi bei virsta polinkiais, kurie vėliau pereina į vertybių lygmenį;

 jaunystės etape galėtume daugiau akcentuoti vertybių plotmę, kuri padeda atskleisti asmenybei pagrindinius siekius.

Kiekviena individualybė, išgyvendama vaikystės, paauglystės, jaunystės raidos etapus, sustiprina interesų, polinkių, gebėjimų, vertybių sritis, kurios atskleidžia kompetencijos sąvokos apibrėžimą. .(A. Gumuliauskienė, D. Augienė, L. Bobrova, R. Macaitienė, D. Eitutytė, 2002).

Profesijos rinkimosi procesą galima suprasti kaip profesinį vystimąsi, kuris prasideda jau ikimokykliniame amžiuje. Vėliau, renkantis optimalesnes profesinio darbo alternatyvas, pamažu profesiškai bręstama, išryškėja tikrasis polinkis ir gabumai, pasirenkama tinkama profesija. Šiame procese atsiskleidžia pašaukimas, kuriam susiformuoti padeda įvairūs veiksniai( socialiniai – ekonominiai, ugdymo, psichologiniai, sveikatos ir t. t.)

Pradiniame rengimosi karjerai etape svarbus ne tik mokytojas, mokymosi turinys, televizija, bet labai reikalingi ir tėvai. Šiame etape pagrindinis dėmesys skiriamas teigiamo požiūrio, interesų ugdymui ir pagarbos suaugusių žmonių darbui, darbo įgūdžių, įpročių, teigiamų charakterio bruožų – darbštumo, organizuotumo, tikslingumo, tvarkingumo ir t.t. – formavimui, polinkių ir sugebėjimų atskleidimui.

Svarbus profesinių orientacijų požiūriu yra laikotarpis nuo 7 iki 11 metų amžiaus kada formuojasi svarbiausios vaiko mokymosi ir gebėjimų motyvacijos. Šis tarpsnis labai svarbus vaiko aktyvumui, iniciatyvumui, savarankiškumui, sėkmės siekiui, pasyvumui, nesėkmės baimei, nesavarankiškumui ir kitoms teigiamoms bei neigiamoms profesijos rinkimosi savybėms rastis.

I – IV klasių mokiniai mokymo procese supažindinami su įvairiomis profesijomis. Profesiniam informavimui mokytojai skiria daug dėmesio nuo pat vaiko atėjimo į mokyklą. Nors ne visi pedagogai gali atsakyti, kuo dažniausiai nori būti užaugę pradinių klasių mokiniai, tačiau dauguma mokytojų mano, kad supažindinimas su profesijų pasauliu būtinas, nes ugdytinius reikia ruošti profesinei karjerai jau pradinėje mokykloje (J. Valutytė, D. Augienė)

Lietuvoje profesinis švietimas organizuojamas etapais, kurie atitinka mokinių amžių ir mąstymo lygį. Iš pradžių, dar žaidimų amžiuje „piešiamas“ vaikų galvose tam tikras paveikslas: kaip atrodo gydytojas, policininkas, gaisrininkas. Vėliau kuriamos objektyvesnės savybės, išsilavinimo kriterijai. Ir galiausiai formuojamas galutinis vaizdas: išvaizda papildoma vertybėmis ir kuriamos perspektyvaus panaudojimo galimybės.

1 pav. Vaiko mąstymo etapai apie profesijas ir jų atstovus

II. MOKINIŲ RENGIMO RINKTIS PROFESIJĄ ESMĖ IR VIETA PEDAGOGIKOS MOKSLE

Pedagoginėje literatūroje profesinio orientavimo esmė aiškinama įvairiai. Ji dažnai suprantama kaip mokinių supažindinimas su visomis galimomis profesijomis, profesinių interesų sužadinimas ir jų ugdymas. Praktika įtikina, jog neįmanoma tikslingai orientuoti į tam tikras profesijas, vien tik supažindinant su jomis ir ugdant atitinkamus interesus. Pastebėta, jog jaunimas gali gerai pažinti daug profesijų, daugelį jų mėgti, bet ne visada pajėgia išsirinkti tinkamą. Rinkimasis – sudėtingas psichinis veiksmas. Jis darosi itin painus, kai reikia rinktis neklystant, numatant galimus pasirinkimo padarinius. Kaip tik tokio rinkimosi reikia profesijai, būsimajam kvalifikuotam darbui, nes šiaip ar taip įgytoji specialybė esti ilgalaikio,
visą gyvenimą trunkančio darbo sritis, darbo, keliančio žmogaus fizinėms ir dvasinėms galioms tam tikrus reikalavimus. Rinktis ilgalaikį darbą nepažįstant savęs – didelė klaida. Nuo jos ir riekia apsaugoti jaunimą. Todėl profesinis orientavimas turi padėti jaunimui pažinti save, savo santykius su kitais žmonėmis, žmonių tarpusavio santykius. Tai – ilgalaikis mokyklos ir šeimos rūpestis.(Jovaiša L., 1978)

Kiekvienas mokykloje dėstomas dalykas atstovauja tam tikrai mokslo, meno arba praktinei profesijai. Pavyzdžiui, biologijos mokymas gali supažindinti vaikus su biologo tyrinėtojo darbu. Todėl reikia taip organizuoti mokymą, kad patys mokiniai, tarsi tyrinėtojai, rastų naujų biologijos mokslo žinių. Piešimo, dainavimo pamokose mokiniai labai gerai gali susipažinti ne tik su šių dalykų turiniu, bet ir su šių specialybių kūrybiniu darbu.

Mokymas ir auklėjimas mokykloje sudaro sąlygas ugdyti polinkį, interesus ir atskirų profesijų gabumus. Jeigu jau pradinėje mokykloje bus teisingai organizuotas darbo dėstymas, tai labai anksti gali išryškėti vaiko, paauglio gabumai, skonis, talentingumas. Taigi bendrasis lavinimas, auklėjimas ir mokymas, vykdomas per pamokas mokykloje, yra tas pagrindas, kuriuo reikia remtis, supažindinant mokinius su profesijomis, ugdant meilę profesijoms, tinkamą pažiūrą į darbą.

Įvairūs masiniai renginiai – paskaitos, kino filmų žiūrėjimas ir aptarimas, susitikimai su darbo grupių nariais, įvairių negamybinių profesijų atstovais, profesiniam orientavimui skirtos konferencijos – gali turėti stiprų poveikį, sąmoningai renkantis profesiją. Ypač didelę įtaką turi dalykinių, techninių ir meninių būrelių veikla, jeigu ji organizuojama taip, kad ugdytų mokinių profesinius interesus, profesinio darbo mokėjimus ir įgūdžius.

3. MOKINIŲ SUPAŽINDINIMO SU PROFESIJOMIS TURINYS

Svarbi profesinio orientavimo problema – mokinių supažindinimo su profesijomis turinys, kokios apimties ir kokio sudėtingumo informaciją apie profesijas reikia perteikti pradinės mokyklos mokiniams. Profesinio informavimo turinys turi būti išdėstytas atskiroms klasėms dėl to, kad per vienerius metus nebus įmanoma įsisavinti viso profesinio informavimo turinio. Profesiniu žmonių gyvenimu domisi ir pradinių klasių mokiniai, todėl būtina atsižvelgti ir į tai, paskirstant profesinio orientavimo turinį. Profesinio orientavimo turinys turi atitikti mokinių amžiaus visų jo pakopų ypatybes. Prieš supažindinant su atskiromis profesijomis, tam tikro amžiaus mokiniams reikės tvirtai nustatyti specialybių turinio prieinamumą, nes yra sudėtingų specialybių, kurių turiniui suvokti reikia atitinkamo išsilavinimo.

Pradinių klasių mokymo programos profesiniu orientavimo požiūriu teikia daug galimybių supažindinti mokinius su įvairių profesijų darbu. Dar daugiau, šiose programose reikalaujama supažindinti mokinius su darbo pasidalijimu mieste ir kaime. Tokie reikalavimai padeda įvesti vaiką į darbo pasaulį, suvokti materialinės gamybos ir darbo žmonių vaidmenį visuomeniniame gyvenime.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2489 žodžiai iš 8133 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.