Mokinių turinčių protinį atsilikimą
5 (100%) 1 vote

Mokinių turinčių protinį atsilikimą

Turinys

Įžanga………………………………………………………………………….3

Protinio atsilikimo samprata ir bendri raidos sutrikimai………………………4

Vaikų, turinčių nežymų protinį atsilikimą specifiniai mokymosi sunkumai….5

Individualizuotos programos samprata ir sudarymo ypatumai………………..6

Išvados…………………………………………………………………………10

Naudota literatūra……………………………………………………………..11

Įžanga

Sutrikusio intelekto (protiškai atsilikusių) vaikų globa, mokymu ir auklėjimu Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, susirūpinta daug vėliau. Tokie vaikai buvo nurašomi kaip netinkami ir nenaudingi visuomenei. Bet praėjus keletui metų jų ugdymu buvo susidomėta iš naujo. Specialiai jiems buvo kuriamos specialios mokyklos arba pritaikomos bendrojo lavinimo mokyklų programos, pradėjo veikti specialiosios klasės bendrojo lavinimo mokyklose. Tai vadinama integruotojo ugdymo forma. Šiose klasėse mokiniai mokomi kaip ir specialiojoje mokykloje, tačiau čia jie įgyja galimybę tiesiogiai bendrauti su normalaus intelekto bendraamžiais, kartu dalyvauti popamokinėje veikloje.

Bendrojo lavinimo mokykloje protinį atsilikimą turintis vaikas privalo gauti specialisto pagalbą, jis turi būti mokomas pagal jo gebėjimus atitinkančią programą. Integracija – tai labai sudėtinga socialinė, psichologinė, pedagoginė problema, kuri turi būti sprendžiama apgalvotai.

Protinio atsilikimo samprata ir bendri raidos sutrikimai

Protinio atsilikimo sampratoje akcentuojami trys požymiai: 1) organinis ar funkcinis centrinės nervų sistemos pažeidimas, 2) pažintinės veiklos sutrikimas, 3) negrįžtamas pažintinės veiklos sutrikimo pobūdis. Tik esant visiems trims išvardintiems požymiams galima konstatuoti protinį atsilikimą. Protinis atsilikimas nustatomas atlikus kompleksinius vaiko vystymosi ypatingumų tyrimus, taikant specialią standartizuotą metodiką. Šių tyrimų pagrindu yra nustatomas protinio atsilikimo laipsnis. Šių laipsnių yra 4 ir skirtumai tarp jų yra labai ryškūs. Nežymiai sutrikusio intelekto asmenys mokykloje rengiami savarankiškam gyvenimui, yra visiškai atsakingi už savo poelgius, privalo rūpintis savo vaikais, o labai sutrikusio intelekto asmenys, turintys kompleksinių sutrikimų dažnai yra prikaustyti prie patalo ir nepalaiko jokių ryšių su aplinkiniu pasauliu.

Esant nežymiam protiniam atsilikimui mažiausiai pažeidžiama pati žemiausia pažinimo pakopo – pojūčių ir suvokimų sritis, ypač periferinė analizatorių dalis. Kartais pedagogai net sako, kad toks vaikas žiūri, bet nemato, klauso, bet negirdi. Šių vaikų pasaulio pažinimas labai ribotas ir lėtas. Dėl sutrikimų smegenyse daugelį panašių daiktų jie suvokia kaip vienodus.

Protinio atsilikimo atveju vyrauja nevalingas dėmesys. Mokiniai greičiau atkreipia dėmesį į daiktus, ryškiai išsiskiriančius iš aplinkos savo spalva, forma, garsais ir kt. Tuo tarpu sukoncentruoti mokinio dėmesį tikslingai, kryptingai ir planingai veiklai yra gana sunku. Net jei ir pavyksta tai padaryti, tai tik labai trumpam, nes vėliau jis pradeda šokinėti nuo vieno objekto prie kito, ilgiau prie vieno neapsistodamas.

Taip pat sutrikę ir visi atminties procesai – tiek įsiminimas, tiek išlaikymas, tiek atpažinimas bei atgaminimas. Suvokdami ir įsimindami mokiniai geriau įsimena tą medžiagą, kuri juos domina, sužadina emocijas, pateikiama vaizdžiai. Yupač sunkiai įsimenama abstrakti, sudėtingesnė medžiaga, reikalaujanti loginės atminties. Analizuodami daiktus, mokiniai pastebi labai mažai daikto savybių ar sudėtinių dalių, dažnai daugiausia dėmesio skirdami ryškiausiems, bet ne esminiams elementams. Tokie vaikai ypač sunkiai apibendrina, formuluoja išvadas, todėl jiems nesiseka matematika, gramatika ir kiti mokslai, reikalaujantys tikslumo.

Bendravimo su pasauliu ir aplinkiniais žmonėmis poreikis protiškai atsilikusiam vaikui yra labai menkas. Kadangi dėl sutrikusios CNS sutrinka ir kalbos vystymasis, tokiam vaikui yra žymiai sudėtingiau bendrauti su aplinkiniais. Vaikų, turinčių nežymų protinį atsilikimą

specifiniai mokymosi sunkumai

Pagrindinę protiškai atsilikusių vaikų grupę sudaro vaikai, turintys ankstyvąją patologiją. Atsižvelgiant į CNS pažeidimo vietą, patologinio proceso išplitimą, skiriamos 5 ankstyvojo protinio atsilikimo formos. Kiekvienai jų būdingi tam tikri tipologiniai bruožai, kurie veikia mokinių mokymosi sunkumų pobūdį ir gaires, sudarant jiems tinkamą individualizuotą programą.

Pagrindinei nekomplikuotai grupei priskiriami vaikai, kuriems būdingi bendri protinio atsilikimo požymiai, t.y. visos pažintinės veiklos, ypač sudėtingiausios pažintinės veiklos, neišsivystymas. Dirbant su tokiais mokiniais ir sudarant jiems individualizuotą programą, ypatingą dėmesį būtina kreipti į mąstymo, pažintinių interesų ugdymą, kalbos plėtotę. Kryptingo koreguojamojo mokymo procese mokiniai pakankamai gerai įsisavina mokomą medžiagą ir pasirengia gyvenimui bei darbinei veiklai.

Antrajai grupei priskiriami vaikai, kurių intelektinės veiklos nepilnavertiškumą lydi neurodinaminių procesų pusiausvyros
sutrikimai, pasireiškiantys elgesio sutrikimais, bei darbingumo sumažėjimu. Mokydamas tokį vaiką ir sudarydamas jam individualizuotą programą, pedagogas pirmiausia turi rūpintis jo dėmesio sukaupimo lavinimo būdais. Tai pasiekti leidžia įvairių darbo formų panaudojimas, tikslingas jų keitimas, mokymas išklausyti mokytojo nurodymus, užduotis atlikti pagal jo komandą, nepaskubinant ir nesulėtinant darbo tempo. Lėtesniems vaikams reikia dažniau organizuoti judriuosius žaidimus, naudoti įvairius skatinimo būdus.

Trečiosios grupės vaikams, be įprastų protinio atsilikimo požymių, būdingi įvairių analizatorių veiklos sutrikimai. Atsižvelgus į tai, koks sutrikimas būdingas vaikui, pagal tai sudaroma mokymo programa bei organizuojama atitinkama pagalba. Jei sutrikusi kalba, mokinys papildomai lanko logopedines pratybas, silpniau matančius ar girdinčius mokinius mokytojas pasisodina klasės priekyje, dažniau naudoja specialią dalijamąją medžiagą, stebi, kad mokiniai naudotųsi korekcinėmis priemonėmis (akiniais, klausos aparatais, t.t.).

Ketvirtoji protinio atsilikimo forma susijusi su ryškiais galvos smegenų kaktos skilčių pažeidimais. Šalia pažintinės veiklos neišsivystymo šiems mokiniams būdingi asmenybės bei motorikos sutrikimai, kurie yra pastebimi dar ikimokykliniame amžiuje. Svarbiausia šio korekcinio modelio kryptis – lavinti motoriką, pažintinį aktyvumą, kelti pasitikėjimą savo jėgomis, mokyti kritiškai vertinti savo ir kitų darbo rezultatus.

Penktosios formos protinį atsilikimą komplikuoja elgesio patologija (elgesys panašus į psichopatinį), kuri atsiranda dėl požievio struktūrų pažeidimų. Šiuo atveju pirmiausia iškyla asmenybės komponentų neišsivystymas, kritiškumo jausmo sumažėjimas, neigiamų potraukių atsiradimas. Sudarant individualizuotą programą labai svarbu numatyti būdus kelti mokymosi motyvacijai, rasti jų hobį, įtraukti mokinius į juos dominančią praktinę veiklą. Svarbu palaikyti ryšius su mokinio šeima, pažinti jo aplinką.

Pedagogas turi numatyti tą ribą, kai vaikas tampa nedarbingas, ir rasti būdų, kaip išvengti pavargimo. Svarbiausia ko reikia šiems mokiniams, tai tinkamas, griežtas režimas, nuolatinė pedagogo pagalba, kontrolė.

Individualizuotos programos samprata ir

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1009 žodžiai iš 1985 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.