Mokiniu vertinimas
5 (100%) 1 vote

Mokiniu vertinimas

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………….. 3

1. VERTINIMO KAIP UGDYMO PROCESO SUDEDAMOSIOS DALIES…………

TEORINIAI PAGRINDAI…………………………………………………………… 5

1.1 VERTINIMO SAMPRATA…………………………………………………………. 5

1.2 REKOMENDACIJOS VERTINANTIEMS MOKYTOJAMS……………………. 10

2. MOKINIŲ VERTINIMO IR UGDYMO INSTITUCIJOJE SITUACIJOS TYRIMAS… 15

2.1 TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS……………………………………. 15

2.2 PEDAGOGŲ POŽIŪRIS I VERTINIMĄ…………………………………………….16

2.3 MOKSLEIVIO SAVĘS VERTINIMAS…..………………….……………………… 19

2.3.1 VERTINIMO APLANKAI IR ĮSIVERTINIMAS…………………………………. 19

2.4 TĖVŲ POŽIŪRIS Į VERTINIMĄ…………..……………………………………….. 25

IŠVADOS…………………………………………………………………………………….28

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………………… 29

PRIEDAI…………………………………………………………………………………….. 30

ĮVADAS

„Vertinimas – tai informacijos rinkimas,

interpretavimas ir apibendrinimas tam, kad

galima būtų padaryti sprendimą“

N. L. Gage, D. C. Berliner, 1994

TEMOS AKTUALUMAS

Mokymosi rezultatų vertinimas – viena iš aktualiausių visų laikų pedagogikos problemų. Plačiausia prasme vertinimas yra informacijos rinkimas, interpretavimas ir apibendrinimas, kad būtų galima padaryti sprendimą. Mokymosi vertinimo privalumai yra: planavimo tikslumas mokiniams ir mokytojams, vertinimo kriterijų ir formų sąsajos su mokomąja medžiaga. Svarbus vertinimo tikslas yra ir suteikti mokiniams grįžtamąjį ryšį apie tai, kaip jiems sekasi (http://www.pedagogika.lt/puslapis/samprata.pdf).

Mūsų šalies mokyklose taikoma vertinimo sistema yra pernelyg orientuota į galutinius sprendimus apie mokinio žinias bei jų fiksavimą pažymiu. Ji nedera su keliamais ugdymo tikslais ir numatomais rezultatais, šiuolaikiniais mokymo ir mokymosi metodais.

Paskatinti mokinių mokymąsi yra pagrindinis mokyklos tikslas. Šio proceso šerdis yra vertinimas. Vertinimas gali pakylėti arba sugniuždyti, jis kelia baimę arba susijaudinimą ir tik retai būna neutralus. Kad vertinimas būtų prasmingas ir efektyvus, pirmiausia reikia išsiaiškinti kokia vertinimo paskirtis. Šiuolaikinėje mokykloje vertinimas suprantamas pirmiausia kaip pagalba vaikui. Vertiname tam, kad padėtume vaikui augti ir tobulėti bei tam, kad jam geriau sektųsi mokytis (www.pedagogika.lt/Vertinimo%20Rekomendacijos.doc).

Ne mažiau svarbūs ir kiti vertinimo tikslai:

– numatyti mokymosi perspektyvą;

– kaupti ir panaudoti informaciją apie vaiko mokymosi patirtį, pasiekimus, daromą pažangą;

– nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę;

– priimti pagrįstus sprendimus.

Pagrindinis kiekvienos moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemos tikslas – moksleivių tobulėjimas. Vaiko pastangų rezultatas – ne pažymys, o tai, ką jis žino ir ko išmoko mokykloje: ką gali sukurti, kaip pritaikyti žinias arba argumentuoti savo nuomonę. Ugdymo turinio ir proceso kaita verčia permąstyti moksleivių vertinimo paskirtį, prasmę ir reikšmę ugdymo procese.

TYRIMO OBJEKTAS:

N pradinės mokyklos vertinimo sistema.

TYRIMO TIKSLAI:

Išsiaiškinti kokias vertinimo sistemas naudoja mokytojai N pradinėje mokykloje.

TYRIMO UŽDAVINIAI:

1. Išanalizuoti N pradinės mokyklos vertinimo formas ir būdus;

2. Išanalizuoti N mokyklos pedagogų, moksleivių ir tėvų požiūrį į vertinimą.

TYRIMŲ BAZĖ:

Tyrimas buvo atliktas N pradinėje mokykloje. Jame dalyvavo 4 pradinių klasių mokytojai, 25 pradinių klasių mokinių tėvai ir mokiniai.

TYRIMO METODAI:

1. Mokslinės ir metodinės literatūros analizė;

2. Pradinių klasių mokytojų, tėvų ir moksleivių anketinė apklausa;

3. Dokumentų analizė;

4. Tyrimo rezultatų kiekybinė ir kokybinė analizė.

Prieš vykdant tyrimą šiuo klausimu buvo išanalizuota turima literatūra, vidaus mokyklos audito rezultatai ir tyrimo būdai, buvo pradėta ieškoti būdu, kaip galima išnagrinėti vertinimo sistemas ir jų naudojimą N mokykloje. Buvo sudarytos anketos pradinių klasių mokytojams, moksleiviams ir jų tėvams, panaudojant vidaus audito medžiagą.

Buvo išdalintos anketos pradinių klasių mokytojams, moksleiviams ir jų tėvams. Per savaitę užpildytos anketos buvo surinktos.

Apklausa parodė, kad mokytojai per pamokas daug dėmesio skiria rašto darbams ir mažiau aktyviai veiklai, kūrybiniams darbams, kurie
padeda moksleiviams kritiškai mąstyti ir analizuoti situacijas, moko vertinti save ir išreikšti savo mintis ir nuomonę.

Kursinį darbą sudaro įvadas, dvi dalys, išvados, literatūros sąrašas, 3 priedai ir 3-jų priedų tęsiniai.

1. VERTINIMO KAIP UGDYMO PROCESO SUDEDAMOSIOS DALIES TEORINIAI PAGRINDAI

1.1 VERTINIMO SAMPRATA

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata skiriama apibrėžti mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo kaitos strategiją pasikeitus priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų tikslams ir uždaviniams.

Pastaraisiais metais vertinimas kėlė daug diskusijų ne tik tarp mokytojų, bet ir platesniuose visuomenės sluoksniuose. Apie tai rašė laikraščiai, kalbama radijo ir televizijos laidose. Moksleiviams ir jų tėvams neaiškūs vertinimo kriterijai ir procedūros (www.pedagogika.lt/puslapis/bps/pgvert1.doc).

Vertinimas yra nuolatinis informacijos rinkimo ir kaupimo procesas. Mokytojų sprendimai turi didelės įtakos mokinių gyvenimui ir todėl šie sprendimai turi būti grindžiami kiek galima svarbesne ir tikslesne informacija.

Mokslininkai įvairiai apibūdina vertinimą ir įvardija jo sampratą. Pagal L. Jovaišos nuomonę, vertinimas – tai konkretus ir vienareikšmis pedagogų ar moksleivių veiklos ir elgesio kokybės laipsnio nustatymas pagal ugdymo tikslus, uždavinius, mokymosi ir darbo normos. O N. L. Gage ir D. C. Berliner (1994) teigia, kad vertinimas – informacijos rinkimas, interpretavimas ir apibendrinimas tam, kad būtų galima padaryti sprendimą. Vertinimo terminas paprastai siejamas su visa renkama informacija, o pastaroji gali būti renkama formaliais ir neformaliais būdais (Arends, 1998) (www.rumai.lt/filemanager/download/107/standart.pdf). Nusakydamas tikrinimo ir vertinimo paskirtį, V. Rajeckas išskiria tikrinimo ir vertinimo funkcijas: 1) mokomoji, nes būtina nustatyti, ar mokiniai yra pasirengę suvokti naują medžiagą, išsiaiškinti mokymosi sunkumus, 2) lavinamoji, nes mokytojas skatina įvairiusmokinių protinius veiksmus, atliekami kūrybiniai ir savarankiški darbai, 3) auklėjamoji, apibūdinanti mokymosi rezultatus, dėl kurių mokiniai sielojasi ar išreiškia pasitenkinimą, džiaugsmą, 4) kontrolės funkcija parodo atskiro mokinio ar grupės mokymosi rezultatų lygį, taip pat mokytojo darbo efektyvumą, 5)diagnostinė funkcija, išryškėjanti, kai mokytojas dėsto naują medžiagą, nes aktualu, kaip buvo suvoktas, išmoktas išeitas kursas ar jo dalis, 6) mokinių pažinimo funkcija suteikia informacijos apie atsakinėjančio mokinio temperamento ir charakterio bruožus, ypač jo kalbos išsivystymo lygį (Rajeckas, 1998) (http:www.leidykla.vu.lt/inteleid/acta_pal/9/straipsniai/str26.pdf).

Akivaizdu, kad vakarų autoriai, N. L. Gage ir D. C. Berliner ir R. I. Arends vertinimą suvokia kiek kitaip. Anot jų, tai ne tik pažymių rašymas už atliktą darbą arba žinias, tai nuolatinis procesas, kuris kaupia informaciją apie moksleivius. Informaciją galima surinkti neformaliais būdais, pavyzdžiui stebint arba kalbantis. O taip pat ir formaliais: namų darbai, testai, atsiliepimai raštu. Visą surinktą informaciją naudojama tam, kad būtų galima padaryti sprendimus. Pagrindiniai vertinimo tikslai:

● padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei;

● pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą;

● nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagristus sprendimus.

Yra daug įvairių vertinimo tipų:

○ pagal vertinimo būdus ir procedūras vertinimas skirstomas į formalųjį ir neformalųjį,

○ pagal rezultatų panaudojimo tikslą – diagnostinį, formuojamąjį, apibendrinamąjį,

○ pagal vertinimo objektą – pasiekimų ir pastangų, žinojimo ir gebėjimų vertinimą,

○ pagal tai, su kuo lyginami moksleivio pasiekti rezultatai – norminį, kriterinį, ideografinį.

Kiekvienas mokytojas stengiasi pritaikyti visus vertinimo tipus, kad surinkti ir sukaupti daugiau informacijos apie moksleivį, jų pasiekimus ir pažangą. Bet nepriklauso nuo to, koks vertinimas bus naudojamas, jis visada turi būti atviras ir skaidrus, objektyvus ir efektyvus, informatyvus ir ekonomiškas, o taip pat pozityvus ir konstruktyvus.

Vertinimas padeda:

● mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;

● mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

● suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko ir tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos;

● nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą.

Moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimui naudojami įvairiausiai vertinimo būdai, tipai ir formos. Pagal moksleivių vertinimo pobūdį skiriami šie būdai:

1. Neformalusis vertinimas

Naudojant tokį vertinimą, gaunama nuolatinė bendriausia informacija apie ugdymo(si) sėkmę. Neformalusis vertinimas vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant, jaučiant mokinių reakciją, grįžtamąjį ryšį. Įvertinimas paprastai neužrašomas arba fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, simboliais, individualiomis
Neformaliai vertinama moksleivio asmenybės raida, jo vertybinės nuostatos, bendrųjų gebėjimų plėtotė.

2. Formalusis vertinimas

Toks vertinimas turi aiškiai struktūruotą, formalizuotą pobūdį: vertinamosios užduotys (rašiniai, namų darbai, testai, projektai ir pan.) yra tam tikro formato, joms atlikti skiriamas konkretus laikas ir vieta. Moksleivių atliktos užduotys įvertinamos remiantis nustatytais vertinimo kriterijais. Įvertinimas fiksuojamas (užrašomas) nustatyta forma (recenzija, balai, taškai ir pan.) dienyne, vertinimo lape, pasiekimų knygelėje, pažymėjime, kaupiamas aplankuose, bylose ar kt. Formalusis vertinimas taikomas tuomet, kai reikia fiksuoti moksleivio mokymosi rezultatus bei pažangą ir išsaugoti informaciją ilgesniam laikui. Formalusis vertinimas yra taikomas vertinant žinias, įgūdžius, dalykinius bei bendruosius gebėjimus bei nustatant pažangą.

Šių vertinimo būdų santykis priklauso nuo ugdymo tikslų, moksleivių amžiaus, dalyko specifikos arba ugdymo srities, darbo metodų ir kt. Priešmokyklinėje ir pradinėje mokyklose vyrauja neformalusis vertinimas. Vyresnėse klasėse, ypač pagrindinės mokyklos paskutinėse klasėse ir vidurinėje mokykloje, plačiau naudojamas formalusis vertinimas, bet ir neformaliojo vertinimo vaidmuo nesusilpnėja.

Vertinimas gali tūrėti skirtingą paskirtį: diagnozuoti esamą padėtį, numatyti mokymosi perspektyvą, apibendrinti tam tikro etapo pasiekimus, atgal kurias galima atskirti tokius vertinimo tipus:

1. Diagnostinis vertinimas

Toks vertinimo tipas, kuriuo siekiama išsiaiškinti asmens mokymosi galimybes ir spragas, suteikti pagalbą bei numatyti tolesnius mokymosi žingsnius. Diagnostinis vertinimas paprastai atliekamas prieš pradedant tam tikrą mokymosi etapą (temą, trimestrą, pusmetį ir kt.). Tai vertinimas, sudarantis prielaidas derinti moksleivio išgales bei reikalavimus, siūlant jam individualias programas, specialius ugdymo metodus, atsižvelgiant į individualius moksleivio poreikius ar negales. Diagnostinis vertinimas vertingas tada, kai jis atliekamas sistemingai ir yra orientuotas į grįžtamosios informacijos suteikimą moksleiviui, jo tėvams.

2. Formuojamasis vertinimas

Vertinimas, kuris padeda numatyti moksleivio ateities ugdymo(si) kryptį bei veiksmus arba įtvirtintį daromą pažangą. Jis atliekamas viso ugdymo proceso metu, kai siekiama suteikti detalią informaciją apie tolesnio moksleivio mokymo(si) bei tobulėjimo galimybes. Mokytojas, taikydamas formuojamąjį vertinimą, turėtų formuluoti pozityvius komentarus, atsisakyti raudono pieštuko ir pan. Šis vertinimas negali būti siejamas su kitais vertinimo būdais, o ypač su pažymiu, nes formuojamojo vertinimo tikslas sunkiai dera su kontrole. Formuojamasis vertinimas yra efektyvus, kai siejamas su nuolatiniu diagnozavimu ir grįžtamuoju ryšiu. Toks vertinimas skatina moksleivius mokytis ir padeda suprasti, kad vertinimas yra svarbi mokymo(si) proceso dalis, skirta moksleivių ir mokytojų bendradarbiavimui, padedanti moksleiviams atskleisti jų stipriąsias ir silpnąsias puses, analizuoti esamus pasiekimus ar spragas. Kadangi formuojamasis vertinimas yra grindžiamas moksleivio ir mokytojo tarpusavio santykiu, jų bendradarbiavimu, šio vertinimo rezultatai turi būti konfidencialūs.

3. Apibendrinamasis vertinimas

Šis vertinimo tipas naudojamas mokymosi periodo pabaigoje. Apibendrinamojo vertinimo rezultatai yra skirti suinteresuotiems ugdymo(si) kokybe asmenims ir institucijoms. Nors naudodamasis apibendrinamojo vertinimo rezultatais moksleivis gali spręsti apie savo pažangą, pirmiausiai ši informacija skirta mokytojams, kitiems institucijų vadovams, kurie atlieka atranką bei priėmimą, sprendžia apie tolesnio mokymo(si) galimybes, sertifikuoja ankstesnio mokymosi rezultatus, formaliai patvirtina pasiekimus ugdymo programos pabaigoje, vertina institucijos ir mokytojų veiklą.

4. Kaupiamasis vertinimas

Kaupiamasis vertinimas – tai vertinimas, kurio pagrindiniai tikslai:

▪ skatinti moksleivius bendradarbiauti, ieškoti sprendimų, drąsiai mąstyti ir nebijoti pažymių;

▪ siekti, kad moksleiviai dirbtų per visas pamokas, o ne tik stengtųsi gerai parašyti tikrinamuosius bei kontrolinius darbus ar atsiskaitymus;

▪ ugdyti tvirtas vidinio vertinimo nuostatas.

Kaupiamasis vertinimas skatina moksleivių savarankiškumą ir kūrybiškumą. Moksleiviams, norintiems įgyti reikiamą įvertinimą, reikia planuoti savo veiklą, analizuoti situaciją (ką reikia padaryti, kad gauti daugiau taškų) ir dirbti per visas pamokas. Nelieka neigiamo įvertinimo.

Vertinimas – svarbi ugdymo proceso dalis, kuri fiksuoja mokymosi rezultatus, informuoja moksleivius, tėvus, pedagogus apie tai, ko moksleivis išmoko ir ko ne.

Vertinant moksleivius mokytojai renka vertinimo tipą, priklausomai nuo vertinimo pagrindo. Ar vertinimas reikalingas, kad palyginti moksleivių rezultatus tarpusavyje arba moksleivis vertinamas pagal numatytus kriterijus. Atsižvelgiant į pagrindus, vertinimą galima padalinti į norminį ir kriterinį.

1. Norminis vertinimas

Norminis vertinimas sudaro sąlygas mokytojui išskirstyti moksleivius pagal jų pasiekimų lygį. Atlikę užduotis, moksleiviai išrikiuojami į eilę pagal surinktus taškus: geriausiųjų grupė (pvz., 10% visų atlikusiųjų užduotis) gauna
aukščiausią įvertinimą, šiek tiek prasčiau atlikusiųjų užduotį grupė (taip pat apie 10%) gauna žemesnį vertinimą ir t.t. (pvz., valstybinio egzamino vertinimas yra norminis).

2. Kriterinis vertinimas

Tai vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai. Vertinama analizuojant, kiek veikla atitinka apibrėžtus kriterijus. Kriterijai siejami su standartu ir turi būti apibrėžiami prieš vertinimą, dėl jų susitariama, jų įsipareigojama laikytis. Standarte gali būti apibrėžiami pasiekimų lygmenis (pvz., minimalusis, pagrindinis, aukštesnysis). Kriterinis vertinimas dažniausiai naudojamas tuomet, kai vienu metu reikia įvertinti kelias gebėjimų ar kompetencijų sritis. Vertinant kriteriniu būdu visi moksleiviai gali gauti geriausius įvertinimus, jei jie įvykdė standarto reikalavimus, ir visi gali būti įvertinti blogai, jei nėra pasiekę standarto reikalavimų. Prieš pradėdamas kitą temą mokytojas, remdamasis standartais, turi nuspręsti, ar visi moksleiviai, ar tik dalis jų pasiekė temos tikslus. Pastarasis požiūris verčia nustatyti būtinus tikslus ir esminį minimumą, kurį privalu pasiekti visiems, paliekant teisę geresniems moksleiviams pasiekti žymiai daugiau.

Moksleivių vertinimas klasifikuojamas ir pagal laiką: jis gali būti vienkartinis (testai, kontroliniai darbai) ir nuolatinis, vykstantis visą laiką, stebint mokinį, jo mokymosi pastangas bei daromą pažangą.

Idiografinis (individualios pažangos) vertinimas – moksleivio pasiekimų ir pažangos vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama asmens daroma pažanga. Naudojant įdiografinį vertinimą, sekamas kiekvieno moksleivio augimas bei tobulėjimas ir vertinama pagal padarytą pažangą, o ne lyginant vieną moksleivį su kitais. Idiografinis vertinimas leidžia kiekvienam asmeniui mokytis pagal savo galimybes, prigimtinius gabumus, ir skatina jį nuolat tobulėti, orientuojantis į vis aukštesnius reikalavimus. Idiografinis vertinimas kiekvienam moksleiviui laiduoja psichologinį saugumą: iš moksleivio nereikalaujama tiek, kiek jis nepajėgia; moksleivių nelyginant tarpusavyje, sumažinama konkurencijos keliama įtampa bei nuolatinis nerimas, o mokymosi motyvaciją palaiko teigiami skatuliai: noras sužinoti, pažinti, patirti, smalsumas, troškimas tobulėti, pranokti save, sėkmės džiaugsmo išgyvenimas, savigarba, atsakomybės jausmas ir t.t. (http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/04-02-25-ISAK-256.htm).

Idiografinio vertinimo principas derinamas su kriteriniu vertinimu, t.y. vertinimu pagal išsilavinimo standartu reikalavimus. Šiuo atveju kiekvienas moksleivis „auga“ savo tempu ir pagal savo galimybes. Vertinama individualizuotai, orientuojantis į išsilavinimo standartus

(www.pedagogika.lt/puslapis/naujienos/1dalis.doc).

Pagrindinis moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemos tikslas – moksleivių tobulėjimas. Vaiko galutinis rezultatas – ne pažymys, o tai ką jis išmoko: ką gali sukurti, kaip pritaikyti žinias, argumentuoti savo nuomonę. Ugdymo turinio ir proceso kaita priverčia permąstyti vertinimo paskirtį, prasmę ir reikšmę ugdymo procese.

Mokyklos turi sukurti sistemas, kuriose galima suderinti visus esančius vertinimo tipus. Šios sistemos turi kelti moksleivių motyvaciją, skatinti juos mokytis drąsinti. Vertinimo sistema turi užtikrinti mokymo ir mokymosi grįžtamąjį ryšį ir tapti integralia ugdymo proceso dalimi. Svarbu ne tik įvertinti moksleivių pasiekimus, bet ir surinkti informaciją apie mokymosi rezultatus. Vertinimo sistema turi skirti daugiau dėmesio kokybiškos informacijos rinkimui.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2456 žodžiai iš 7997 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.