Mokslas ir pazanga
5 (100%) 1 vote

Mokslas ir pazanga

Mokslas, mokslininkas, visuomenė

Prof. BRONIUS JASELSKIS

Dažnai pasaulio spaudoje juntamas nepasitikėjimas mokslu. Dėl to mokslininkai nėra vertinami, jie net kaltinami dėl visų negerovių. XIX a. žmonija tikėjosi, kad mokslas išgelbės žmones nuo visokių negerovių ir kad XX a. žmonija pasieks visokeriopą gerovę. Tačiau šis šimtmetis atnešė du pasaulinius karus, sunaikinusius kone visą Vakarų Europą, Japoniją ir dalį Ramiojo vandenyno šalių, pražudžiusius milijonus žmonių. Šis šimtmetis pasižymėjo masinėmis žmonių žudynėmis: apie 13 milijonų žmonių nužudyta Hitlerio koncentracijos stovyklose, apie 19 milijonų – Stalino gulaguose ir NKVD kalėjimuose, milijonai žmonių žuvo Pietryčių Azijoje, vienas milijonas – genčių žudynėse Afrikoje. O atominių bombų susprogdinimas Japonijoje virš Nagasakio ir Hirosimos miestų atvėrė atominės energijos erą, ir žmonija pajuto, kad jos rankose yra ne tik jos, bet ir planetos likimas. Galbūt šis baisus ginklas padėjo išlaikyti taiką tarp JAV ir Sovietų Sąjungos “šaltojo karo metų”. Tačiau jis, kaip Damoklo kardas, kabo virš mūsų galvų, ypač dabar, po Indijos ir Pakistano bandymų.

Parako, nuodingųjų dujų atradimas, gamtos išteklių naudojimas neatsižvelgiant į aplinką sukėlė visuomenės baimę ir nepasitikėjimą mokslu ir technologijomis. Mokslininkai tapo vaizduojami šėtono pasekėjais arba frankenšteinais. Karo technologija peržengė etines ir socialines ribas. Mūsų gyvenimo standartas, gyvenimo lygio pagerėjimas yra glaudžiai susijęs su mokslo ir technologijų pažanga. Tad vargu ar žmonija norėtų grįžti į akmens amžių…

Mokslo plėtotė yra glaudžiai susijusi su žmonijos noru pajungti gamtą savo naudai. Dėl per didelio noro žinoti žmogus suvalgė uždraustą vaisių ir prarado rojų. Tada žmogus pasijuto esąs nuogas ir priverstas rasti pragyvenimo būdą besikeičiančiame pasaulyje, kuriame jis bandė suprasti aplinką, gamtos jėgas ir savo paties likimą. Tai buvo pagrindas atsirasti ne tik amatams, bet ir primityviam mokslui, okultizmui ir religijai. Mėnulio ir žvaigždynų stebėjimas suteikė laiko nuovoką žemdirbiams ir švenčių rengėjams, padėjo pagrindus astrologijai, vėliau ir astronomijai.

Chemija, meteorologija, medicina ir kitos mokslo šakos per tūkstančius metų išaugo iš gana primityvių stebėjimų. Gyvenimo reikšmė ir žmogaus likimas buvo aiškinami prietarais, burtais, jausmais ir senųjų patirtimi. Net ir šiandien visuomenė dažnai vadovaujasi prietarais ir psichiniais reiškiniais. Nors prietarai pagal Gėtę yra gyvenimo poezija, tačiau dabarties aplinkoje, naudojantis mokslo žiniomis bei technologijomis, reikia labai gero suvokimo.

Antra vertus, mokslas – sciencia – apima logiką, geometriją, aritmetiką, gramatiką, muziką, o dabar ir socialines šakas. Mokslas organizuoja žinias ir nepaiso, ar tiesos atskleidimas bus naudojamas žmonijos labui, ar jos sunaikinimui. Mokslas yra neutralus, tačiau mokslininkai yra tarpininkai tarp mokslo žinių ir visuomenės.

Visuomenė gali priversti mokslininkus naudoti savo sugebėjimus ne gėriui, bet naikinimui. 1789 m. gydytojas Ž.Giljotenas (J.Guillotin) pasiūlė sukurti įrankį, kuris palengvintų mirti nuteistojo kančias. Tačiau giljotinos dėka daug daugiau tūkstančių buvo nužudyta, tarp jų Prancūzija neteko vieno didžiausių mokslininkų – Antuano Lorano Lavuazjė (Antoine Laurent Lavoisier). Jo draugas Žozefas Luji Lagranžas (Josef Louis Lagrange) apgailestavo: “Jiems tereikėjo akimirkos nukirsti jam galvą, bet Prancūzija vargu ar per šimtmetį išaugins tokį, kaip jis”.

Net ir šį šimtmetį mokslininkai, kurie prieštarauja masinio naikinimo ginklų kūrimui ir siekia nusiginklavimo bei sustabdyti branduolinių ginklų bandymus atmosferoje, susilaukia politinių nemalonių. Amerikos mokslininkas Julius Robertas Openheimeris nepritarė vandenilinės bombos kūrimui ir už tai buvo laikomas nepatikimu. Nusiginklavimą propagavęs Linus Paulingas buvo apdovanotas Nobelio taikos premija, tačiau susilaukė valdžios nepasitenkinimo ir kurį laiką buvo suvaržytas jo laisvas keliavimas į kitus kraštus. Andriejus Sacharovas, atominės energijos autoritetas, taip pat susilaukė sovietų pasmerkimo ir net kalėjimo. Tačiau Edvardas Teleris – vandenilinės bombos sukūrėjas – palaikė ginklavimąsi ne tik dėl mokslinių, bet ir politinių pažiūrų. Jis laikėsi principo: “Mes turime priimti prieštaravimus, nes jie veda į gilesnį ir efektyvesnį supratimą”.

Mokslo ir technologijų laimėjimai nemažai daliai žmonijos suteikė gerovę, tačiau drauge priartino ir pragaištį.

Nors mokslas atskleidžia tiesą ir išaiškina daug gamtos paslapčių, mokslininkai dažnai yra persekiojami, nes to meto galvosena yra priešinga mokslo atskleistoms tiesoms. Tad naujų tiesų paskelbimas reikalavo atsargumo ir politinių sugebėjimų. Kopernikas (1543) pakeitė Ptolemėjaus dangaus kūnų judėjimo modelį, išlaikydamas Aristotelio kosmologijos principą. Kepleris (1609) paskelbė atradęs paslaptingą “šventosios dvasios” jėgą, laikančią planetas orbitose. Niutonas (1717) šią universalią jėgą pavadino kūnų traukos jėga. Galilėjus nepriėmė Aristotelio kosmologijos modelio ir tvirtino, kad Žemė nėra visatos centras. Už tai jis buvo nuteistas namų arešto ir turėjo prisiekti neskelbti
šios “erezijos”. Prireikė daugiau kaip 300 metų, kad jo vardas būtų išteisintas. Tačiau vienuolis Džordanas Brunas (1600), jo bendraamžis, buvo sudegintas kaip eretikas.

Niutono darbai įrodė, kad dangaus kūnus valdo gamtos dėsniai. Tačiau, kai XIX a. Darvinas paskelbė gyvybės evoliucijos teoriją, kilo tikra audra ir Darvino idėjos buvo uždraustos daugelyje valstijų ir religinių bendruomenių. Polemika tarp Darvino pasekėjų ir priešininkų truko kone šimtą metų ir net dabar kai kurios religinės bendruomenės nepripažįsta evoliucijos teorijos ir mokslinių duomenų, susijusių su Žemės raida. Žmonės nebūna subrendę mokslo naujovėms.

Nors žmogus siekia gėrio, kartais griebiasi kraštutinių chaotiškų veiksmų. Viena teroristo kulka Sarajeve sukėlė Pirmąjį pasaulinį karą. Vienas pamišėlis, turėdamas atominės bombos kontrolę, gali sukelti trečiąjį pasaulinį karą, kad ir kokios griežtos būtų apsaugos priemonės. Šie chaotiški veiksmai sugriauna tai, kas buvo kurta šimtus metų.

Dabartiniai laikai kelia daugiau reikalavimų nei senieji. Mus kankina mūsų egzistavimui iškilęs pavojus. Būtinybe tampa tiksliųjų mokslų integravimas su humanitariniais. Reikia gelbėti gamtinę aplinką nuo sunaikinimo, žemės turtus nuo išeikvojimo, miškus nuo beatodairiško kirtimo. Žmonijos gerovė priklausys nuo protingo žemės išteklių naudojimo. Antraip gyvenimo lygis smuks. Jei pasaulio žmonija norėtų pasiekti JAV ir Vakarų Europos gyvenimo lygį, viena mūsų Žemė to negalėtų atlaikyti naudojant šių dienų technologijas.

Mūsų humanitarinių mokslų studentai turi susipažinti su fizika, tiksliųjų mokslų studentai – su Šekspyru ir menu. Mūsų valstybininkai turi suvokti pavojus ir pasekmes siekiant išlaikyti žmonijos gerovę. Mokslininkai turi auklėti visuomenę, efektyviai perduoti jai žinias. Tik gerai informuota visuomenė gali spręsti opiąsias šių dienų problemas. Ar tai įmanoma?

Mokslininkų galvosena gerokai skiriasi nuo kitų žmonių galvosenos. Kiekvienas žmogus per dieną daugeliu atvejų turi nutarti taip ar ne tarp gėrio ir blogio. Šie galimybių niuansai neturi daug reikšmės kasdieniame gyvenime, nes statistiniai duomenys pateikia tik lyginamąją galimybę ir sukelia abejonių.

Mokslininkai sprendimus grindžia logika, o paprasti žmonės – jausmais. Tačiau žmogaus gyvenime ne viską galima išspręsti logika ir šalta analitine galvosena – tai meilė, tikėjimas, dorybė, meilė savam kraštui. Dėl to visuomenė dažnai mokslininkus laiko bejausmiais ir nenorinčiais turėti nieko bendra. Todėl dabar žmonės, ypač jaunimas, bando ieškoti tiesos ne moksle, o pseudomoksle, okultizme ir metafizikoje. Dažnokai tokie žmonės net miršta dėl savo įsitikinimų, kaip JAV buvusi grupė – jos nariai vos prieš metus nusižudė, norėdami persikelti amžinam gyvenimui į jų belaukiantį erdvėlaivį.

Pseudomokslas ir prietarai dažnai naudojami šarlatanų žmonėms mulkinti ir išnaudoti. Žmonės, turintys antgamtinę dovaną, gali skaityti laiškus vokuose, perkelti minties jėga objektą iš vienos vietos į kitą, gydyti žmones jų nematydami, net už vandenynų. Tokia galvosena dažnai kliudo mokslo plėtotei.

Mokslo plėtotei kliudo ir fundamentalių religinių grupių, atmetančių modernųjį mokslą, mąstysena. Jos neteisingai aiškina Senąjį Testamentą, o tai visiškai nesuderinama su mūsų planetos raidos duomenimis. Šių grupių veikla ne tik sukuria neigiamą įtaką mokslui, bet ir sulaiko paramą tyrinėjimo darbams.

Mokslininkų tikslas yra informuoti visuomenę, taip pat žinoti savo ribas. Tik tada žmonija gali pasiekti gerovę ir žvelgti į ateitį su viltimi ir nuostaba.

Gimusieji šio šimtmečio pradžioje savo gyvenime patyrė ne tik karus ir žmonių naikinimus, bet ir begalinę mokslo ir technologijos pažangą. Šiandien per pusdienį galima nuvykti iš Europos į Ameriką. Kai Žiulis Vernas (1870) aprašė kelionę į Mėnulį, kelionę aplink pasaulį per 80 dienų ir plaukimą po vandeniu, visa tai atrodė fantazija, o šiandien tai jau reali praeitis. Atradimas sulfamidų, penicilino ir kitų antibiotikų išgelbėjo daugelį nuo ankstyvos mirties ir pailgino amžių. Pažanga polimerų srityje įgalino žmoniją turėti užtektinai drabužių. Agrotechnikos išvystymas įgalino pamaitinti milijonus ir atstumti bado šmėklą. Atominės energijos pažabojimas suteikė elektrą milijonams ir sutaupė gamtos išteklius, nors ir buvo rizikos. Šių dienų žmonija įžengė į informacijos amžių, kai kompiuteriai ir telekomunikacija pakeitė mūsų gyvenimą. Mokslo ir technologijų pažanga kasdien atskleidžia naujus horizontus, mūsų Visatos nuostabumą ir jos Kūrėjo didybę.

Pagrindiniai mokslo raidos etapai

2.1. Senovės akmens amžius

Pirminiai žmogaus egzistencijos įrankiai, tebuvo lazda ir akmuo – techninės pažangos pradžia, mechanikos ir fizikos pagrindas. Vienas didžiausių žmonijos laimėjimų buvo ugnies atradimas ir jos išsaugojimas – chemijos pagrindas. Žinios, sukauptos apie augalus ir gyvūnus, padėjo pamatus šiuolaikinei biologijai. Iš to meto piešinių, galima spręsti, jog jau buvo žinomi kai kurie vidaus organai, ir tai galėjo būti anatomijos pradžia.

Pradeda reikštis ir pirmosios religijos formos.

2.2. Naujasis akmens amžius

Kartu su žemdirbyste atsirado ir darbo sąvoka,
išsiplėtė prie pasekmės supratimas kaip racionalaus mokslo pagrindas. Augalai ir gyvūnai tapo stebėjimo objektu, nes buvo būtina visa tai pažinti, o tai savo ruožtu skatino technikos pažanga. Ypač svarbus buvo metalo atradimas.

Šiuo laikotarpiu atsiranda kiekybinis mokslas. Iškilo būtinumas matuoti, sukurtos svarstyklės. Mokėjimas skaičiuoti pritaikytas sudarant įvairius kalendorius. Tai turėjo įtakos astronomijos pažangai. Ligonių stebėjimai, ir buvo medicinos mokslų (anatomijos, fiziologijos) pradžia.

2.3. Geležies amžius

Pirmasis graikų filosofas materialistas buvo Falesas. Dialektinės filosofijos pradininkas Heraklitas – iškėlė mintį, kad viskas keičiasi. Parmenidas, bei jo mokinis Zenonas iš mokslo reikalavo absoliučios tiesos, kuriai prieštaravo Demokrito atomistinė teorija.

Pitagoro bandymas pagrįsti prielaidą, kad Žemė yra rutulio formos ir kad ji juda kartu su kitais dangaus kūnais racionalizuotas Heraklito ir Aristarcho, padėjo nustatyti šiuolaikinę Saulės sistemą. Pitagoriečiai taip pat buvo matematikos ir fizikos mokslų pradininkai.

Ir filosofiniu, ir empiriniu aspektu verta dėmesio graikų medicina, išskirtinas Hipokrato vaidmuo.

Reikėtų paminėti Sokrato logiką, Platono idealizmą, Aristotelio filosofija ir fiziką.

Archimedas – vienas žymiausių graikų mokslininkų, nemažai pasidarbavęs matematikoje, fizikoje, ypač kuriant įvairias mašinas, remiantis mechanikos dėsniais.

2.4. Viduramžių mokslas

Indijoje jau buvo; patobulinta skaičiavimo sistema (įvesti arabiški skaitmenys). Arabai sukūrę algebros ir trigonometrijos pagrindus.

Tobulėjo ir medicinos mokslas, pasiekta gydant akių ligas. Labiausiai musulmonai pasižymėjo chemijoje.

Susikūrus Europoje feodalinei sistemai, išplito ir sustiprėjo religijos vaidmuo. Tai neigiamai atsiliepė mokslo pažangai – viduramžiais mokslas išgyveno krizę.

Tobulėjo spirito gamyba.

Atsirado specifinė Viduramžių mokslo forma – scholastika, pagrindinį dėmesį skyrė krikščioniškų dogmų kūrimui.

Šiuolaikinės mokslo sampratos įtakos turėjo ir alchemijos (bandymais tirdama gamtines medžiagas ir jų junginius) bei astrologijos (stimuliuodama reguliarius dangaus šviesulių stebėjimus, kūrė astronomijos bazę) plėtra.

2.5. Mokslas renesanso laikotarpiu

Leonardo da Vinčis, N. Kopernikas, kurio atradimai padarė perversmą (įrodymas, kad Žemė sukasi apie savo ašį ir juda apie nejudančią Saulę) antikinėje mąstymo sistemoje. Aprašomoji astronomija – vienintelis mokslas, sukaupęs pakankamai daug stebėjimo duomenų ir pritaikęs tikslius matematinius metodus, įgalinančius kelti hipotezes ir jas patikrinti.

Šiam laikotarpiui priskirtinas U. Harvėjaus kraujo apytakos sistemos ir planetų sukimosi (I. Kepleris, G. Galilėjus) atradimai. F.Benas ir R. Dekartas stengėsi apibūdinti mokslo metodą, tačiau pirmasis rėmėsi indukcija, o antrasis – logika.

Šiuo laikotarpiu mokslas pradeda atsiskirti nuo religijos ir tampa savarankišką kultūrą atspindinčia institucija. Eksperimentinis mokslas ir mechanikos pažanga padėjo mokslo ir gamybos ryšio pagrindus. Ryškėja filosofinis žmogaus prigimties, visuomenės ir valstybės aiškinimas.

Susiformuoja metafizinė ideologija. Skirtingai nuo antikinės dialektikos, vietoj pažinimo proceso visuotinio ryšio dominuoja izoliacija, kitimo principas buvo pakeistas į pastovumo principą.

2.6. XVIII – XIX amžiaus mokslas

Mokslas išgyveno krizę, čia turėjo įtakos I. Niutono darbai, kurie aplenkė patį laiką. Keitėsi klasinė struktūra, suaktyvėjo mokslas Prūsijoje, Švedijoje, Rusijoje.

XVIII amžiaus antroje ir XIX amžiaus pirmoje pusėje pasiekta didelių laimėjimų fizikoje, chemijoje ir biologijoje. Tuo metu pagrįstos dvi naujos, reikšmingos mokslo teorijos – energijos tvermės (fizikoje) ir evoliucijos (biologijoje). Kiek vėliau, XIX amžiaus antroje pusėje, buvo sukuria D.K. Maksvelo šviesos teorija ir D. Mendelejevo periodinė cheminių elementų sistema.

Tuo pat metu atsiranda socialinės, ekonominės, filosofinės ir bendramokslinės prielaidos parengti mokslinę visuomenės raidos teoriją. Konkretūs mokslai priverčia keisti pažinimo ideologija, nes visą laiką buvo priešingai – tai buvo filosofijos prioritetas. Tą pakeitimą padarė G. Hėgelis, grąžinęs graikų metodologijos principus.

2.7. XX amžiaus mokslas

Pasiekta daug mokslo laimėjimų, keitėsi mokslinio pažinimo principai. Daug lėšų skirta moksliniams tyrinėjimams. Mokslas tampa vis labiau priklausomas nuo valstybės (poreikių, politikos).

Todėl į mokslą jau buvo galima dėti kapitalą, kurti šiuolaikines laboratorijas, subsiduoti universitetus bei kitas aukštąsias mokyklas. Mokslas tapo glaudžiai susijęs su kasdienybe.

AR MOKSLAS DARO ŽMOGŲ LAIMINGESNĮ?

Šis klausimas atrodo prašo vienareikšmio atsakymo: taip arba ne. Tačiau ,deja, nei taip, nei ne atsakyti negalime. Tik galbūt galime pasvarstyti, kodėl mokslas daro žmogų laimingesnį, ar priešingai- nelaimingesnį.

Kažkada žmonės gyveno uolose, iš sumedžiotų žvėrių kailių pasiūtose palapinėse, mito tuo, ką sumedžiodavo, ką duodavo motina gamta. O dabar gyvename didžiuliuose daugiaaukščiuose arba prabangiuose nuosavuose namuose, nesukame galvos dėl tokių niekų, kaip ką valgyti pusryčiams, ką apsirengti, arba kaip nusigauti iki kito miesto. Taigi dabartinis ir
prieš gyvenimas prieš daugelį metų skiriasi kaip diena nuo nakties. Ir kam turime būti už tai dėkingi? Ogi tiems patiems žmonėms. Kažkada jie pradėjo naudoti ugnį kaip šilumos šaltinį, medį kaip statybinę medžiagą ir pan. Tuometinių akmens amžiaus žmonių, atradusių kažką naujo, palengvinančio jų buitį, gyvenimą negalime vadinti mokslininkais, jie buvo tiesiog šiek tiek drąsesni, protingesni, sumanesni už aplinkinius ir gyvenę ne tik tam kad išgyventų patys, o kad išvestų savo gentį tautą į šviesą, geresnį gyvenimą. Kartais juos vadindavo šamanais, žyniais. Bėgant metams jie buvo vadinami įvairių įvairiausiai: pamišeliais, raganiais ir galiausiai mokslininkais. Tačiau bėgant metams, priešingai nei jų vardai nesikeitė jų tikslas-atrasti gyvybes ir jaunystės eliksyrą, turto formulę, laimės ir džiaugsmo šaltinį. Deja, jiems iki šiol tai nepavyko. Tačiau tai nepraėjo ir be pėdsakų. Bandydami atrasti, sukurti vieną, jie padarydavo visai ką kitą, bet kartais naudingą atradimą. O jų būta įvairių,pradedant geležies išlydimu, baigiant garlaivio sukurimu. Na, o kai mokslininkai nusivylė nesukūrę nieko panašaus į gyvybės ir jaunystės eliksyrą, jie pradejo realiai žvelgti į gyvenimą ir kurti tai, kas buvo tikrai naudinga žmonėms. atom Na, o tokiu perversmu laikoma XVIIIa. pabaiga. Tuomet kaip perkūnas iš giedro dangaus pasipylė išradimai: išrandama verpimo, audimo garo mašina, skiepai, narkozė, pastatomas pirmasis garlaivis, garvežys, nutiesiama geležinkelio linija, požeminis geležinkelis. Net sunku įsivaizduoti, kokiu greičiu vyko pasikeitimai. Vienas po kito pramonėje buvo įdiegiami nauji technikos išradimai, virš miestų bei naujų gyvenviečių iškilo fabrikų kaminai, per keliasdešimt metų ivyko transporto revoliucija. Europos šalis bei JAV išraižė geležinkeliai, buvo tiesiamos, gilinamos upių vagos, jos sujungiamos kanalais, kuriais plaukioja jau ne lėti buriniai, bet patogesni, greitesni garlaiviai. Minėtini pasikeitimai pakeitė žmonių gyvenimo salygas ir būdą. Vis daugiau kaimo žmoni traukė į miestus, ieškodami pragyvenimo šaltinio, ieškodami darbo. Miestai sparčiai augo. Jų gyventojus aprūpinti reikėjo kaskart vis daugiau maisto produktų, pramonės prekių, plėtėsi rinkos santykiai. Darbininkų darbo ir gyvenimo sąlygos buvo nepaprastai sunkios. Todėl jie ėmė kovoti už savo teises. Kuo labiau vystėsi ekonomika, tuo europiečiai ėmė gyventi geriau. Buvo statomi geresni, patogesni namai, sparčiai keitėsi mada, neturtingesni žmonės žvalgėsi į geriau gyvenančius ir norėjo bent is dalies perimti jų gyvenimo būdą, pamėgdžioti elgesį, aprangą. Žodžiu, pažangos radosi vis daugiau.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2805 žodžiai iš 9080 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.